Pusryčių keksiukai

Receptų knyga plyšta, o klausimas „Ką valgyti?“ tebekankina. Daugiausia problemų kyla su pusryčiais. Dėl fantazijos/laiko stokos dažniausiai renkuosi kiaušinius, sumuštinius arba banalų jogurtą su vaisiais (ir kartais granola). Ir visa tai yra be galo skanu, bet kartais norisi kažko kitokio. Lėto ir savaitgališko. Ir kad nesuprastum, ar valgai pusryčius, ar visgi desertą.

Pusryčių keksiukai

12 keksiukų

The Newlyweds‘ Vegetarian Cookbook

170g minkštų džiovintų abrikosų (dedu perpus su slyvomis)

170g nesaldinto dribsnių mišinio (muesli)*

250g miltų

2 a.š. kepimo miltelių

250ml nesaldintų obuolių sulčių/pieno

3 v.š. aliejaus

100ml skysto medaus/agavos sirupo

1 didelis kiaušinis

*mano mišinyje buvo avižiniai dribsniai, smulkinti linų sėmenys, riešutais ir džiovinti vaisiai

Orkaitę įkaitinkite iki 190°C.

Dideliame dubenyje sumaišykite supjaustytus vaisius, dribsnius, miltus bei kepimo miltelius. Kitame inde šakute suplakite likusius ingredientus. Šlapią mišinį supilkite į sausą. Išmaišykite, bet stenkitės nepermaišyti.

Tešlą sudėkite į keksiukų formeles, išklotas kepimo popieriumi (nereikia, jei naudojate silikonines formeles).

Kepkite apie 20-25min, arba kol gražiai paruduos.

Skanaus!

Salotos su apvirtomis kriaušėmis, mozarella bei karamelizuotais riešutais

Kaip gi smagu būtų nusispjauti ant visko, susikrauti mažytį lagaminą, pasiimti maudymkes bei akinius nuo saulės ir išvažiuoti. Pabūti ten, kur šilta, šviesu ir linksma. Negalvoti. Mėgautis.

Prisipažinsiu, nesu tokia jau ypatinga salotų mylėtoja. Žinoma, kartais užeina noras suvalgyti kažką lengvo, žalio ir nekaloringo, bet ne taip dažnai, kaip reikėtų.

Senų seniausiai vos ne kasdieną mėgavausi šitomis salotomis su vištiena,migdolais bei džiovintomis slyvomis iš TastyArt. Kaip ir teigia pati autorė, receptas tikrai geras. Ir išvis, Brigitos bloge vis surandų idėjų lengviems patiekalams. Gaila tik, kad receptai atsinaujina ne taip dažnai (kas skundžiasi..)

O šitą receptą suradau naujoje knygoje The Newlyweds Vegetarian Cookbook (gi reikia retkarčiais ir gaminti, ne tik knygas pirkti).

Rudeniškumo tokioms lengvoms salotoms suteikia cinamonas bei riešutai. Skonis labai švelnus ir subtilus, ne per ryškus. Saldžios ir minkštos kriaušės, pieniškas mocarelos sūris, dieviškai skanūs, saldūs ir traškūs riešutai bei visa tai atsveriantis gaivus užpilas. Labai.

Salotos su apvirtomis kriaušėmis, mozarella bei karamelizuotais riešutais

4 porcijos

The Newlyweds Vegetarian Cookbook

1 cinamono lazdelė (naudojau gerą žiupsnį malto)

2 kriaušės, nenuluptos, perpjautos į 4 dalis

150g sumaišytų lapų (puikiai tinka kiek kaitraus skonio lapai)

80g mozarella sūrio, suplėšyto gabaliukais (originale naudojama ricotta)

50g karijų riešutų

¼ a.š. džiovintos chilli paprikos

2 š. skysto medaus

druska

2-3š. graikinių riešutų aliejaus (arba jūsų mėgstamo)

1 laimo sultys

maža chilli paprika (naudojau džiovintą)

Į mažą prikaistuvį įpilkite vandens, įmeskite cinamono lazdelę ir sudėkite kriaušes. Kaitinkite and mažos ugnies, kol kriaušės suminkštės (turi būti panašios į kenservuotas). Man prireikė apie 10min.

Riešutus sudėkite į keptuvę, užberkite nemažą žiupsnį druskos bei paprikos ir paskrudinkite, kol riešutai įgaus gražią auksinę spalvą. Sumažinkite ugnį, sudėkite medų ir kaitinkite dar keletą minučių, vis pamaišydami. Riešutus po vieną išimkite ir sudėkite ant sviestinio popieriaus (džiūdami pasidaro itin lipnūs).

Užpilui sumaišykite aliejų, laimo sultis, papriką bei žiupsnelį druskos.

Į lėkštę dėkite lapus, po du kriaušių ketvirčius bei sūrio. Pabarstykite laužytais riešutais bei apšlakstykite užpilu.

Skanaus!

Kepti skrebučiai su pomidorais ir bazilikais

Kartais, kai nusibosta visi pagražinimai ir blizgučiai, ryškios spalvos bei įdomūs skonių deriniai, ima norėtis kažko itin paprasto: patogiausių pasaulyje juodų džinsų, laisvų levandų spalvos marškinėlių ir tamsių akinių. Pašiauštų plaukų. Šimtą kartų skaitytos knygos nutrintais puslapių kampučiais. Lengvos muzikos.

Avižinės košės, jogurto ir vaisių. Duonos. Vandens. Paprastai, lengvai ir itin skaniai.

Neseniai nusipirkau knygą apie veganišką maistą. Ir, žinoma, jau spėjau kai ką išbandyti. Reikalas tas, kad knygoje pateikti itin paprasti receptai-idėjos – mažas produktų kiekis, trumpas gaminimo laikas itt. Supjaustome, apkepame, apšlaktome alyvuogių aliejumi ir skanaus! Kaip tik tas, ko man dabar reikia.

Recepte duoną siūloma kepti aliejuje be stipraus skonio, bet mano duona sugerdavo visą aliejų, kad ir kiek jo bepyliau, tad neištvėrusi sukišau riekeles į skrudintuvą. Aliejuje kepta duona labiau tinka, nes dėl traškios plutelės pomidorų sultys nesusigers į vidų taip greitai. Jei visgi rinksitės mano variantą, skrebučius tiekite nedelsdami.

Kepti skrebučiai su pomidorais ir bazilikais

4 porcijos

šaltinis – Fresh and Fast Vegan

8 sunokę slyviniai pomidorai

4 riekelės baltos duonos

bekvapis aliejus kepimui*

didelė sauja šviežių bazilikų lapelių

druska ir šviežiai malti pipirai

alyvuogių aliejus pašlakstymui

*jeigu duoną kepsite. Taip pat galite tiesig paskrudinti tosteryje

Duonos riekeles perpjaukite įstrižai per pusę (į du trikampius), arba perpjaukite į keturias mažesnes dalis. Aliejų gerai įkaitinkite, dėkite duoną ir kepkite iš abiejų pusių.

Pomidorų odelę įpjaukite, užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 20sek. Tada juos apipilkite šaltu vandeniu ir nulupkite. Nors recepte to nebuvo nurodyta, bet sėklas bei itin sultingą vidurį aš irgi išėmiau, kad skrebučiai pernelyg nedrėktų.

Imkite po kelis bazilikų lapelius, dėkite vieną ant kito, susukite į „cigarą“ ir pjaukite plonomis juostelėmis. Susuktus lapelius daug lengviau supjaustyti juostelėmis.

Pomidorus sumaišykite su bazilikais, druska bei pipirais. Dėkite ant dar šiltų skrebučių, šlakstykite alyvuogių aliejumi ir skanaus!

Šokoladinė granola

Lyja jau porą savaičių, o ir orų prognozė nežada nieko gero. Kita vertus, kai toks oras, lengviau pabėgti nuo nepatogios tylos su mažai pažįstamu žmogumi – kiekvienas, užėjęs pas mus į barą pokalbį pradeda nuo jau tradicinio „Baisus oras, ar ne?“. Tada kalba apie futbolą, Olimpines žaidynes, krizę.

O aš vis nesugebu susitvarkyti su savo dienomis – dirbu, rodos, nedaug, o laiko vis nėra. Jau porą savaičių svajoju ištrūkti į miestą su fotoaparatu, bet tai tingiu, tai lietus, tai atsibundu po vidurdienio...

Ir į blogą pradėjau mažai rašyti. Nes nežinau, apie ką. O pati įžanga nesirašo. Man tiesiog trūksta žodžių. Arba norisi patylėti.

Eglės granolą, manau, išbandė daugelis. Kai ją išbandžiau ir aš, nustojau ieškoti granolos receptų. Nes šitai nieko netrūksta – ji tobula.

Nežinau, kas mane pastūmėjo išbandyti šokoladinius dribsnius – greičiausiai skanios nuotraukos. O ir skambėjo – šokoladas, traškūs džiovinti bananai, jogurtas ir [gal] saldūs banano gabaliukai. Be to, įdomiai nuskambėjo idėja dėti obuolių sultis vietos aliejaus.

Žinoma, receptą prisiderinau prie savęs – vietos sezamo sėklų ir saulėgrąžų (saulėgrąžos + šokoladas?) dėjau daugiau riešutų, bet proporcijas išlaikiau pagal nurodymus. Tiesa, nedėjau šokolado gabaliukų – granola ir taip labai šokoladinė.

Nustebau, bet dribsniai išeina labai traškūs net ir su obuolių sultimis. Tiems, kas mėgsta saldžiau, siūlyčiau dėti daugiau sirupo/medaus.

Šokoladinė granola

šaltinis – Around The Kitchen Table

2 šaukštai švelnaus alyvuogių aliejaus (dėjau graikinių riešutų)

200ml nesaldintų obuolių-kriaušių sulčių (arba kitokių mėgstamų)

100ml sirupo arba skysto medaus

1 a.š. vanilės arba migdolų ekstrakto

1 citrinos sultys (nedėjau)

6 v.š. tamsios, kokybiškos kakavos miltelių

400g avižinių dribsnių

6 šaukštai sezamo sėklų*

6 šaukštai linų sėmenų*

6 šaukštai kapotų lazdyno riešutų*

6 šaukštai saulėgrąžų*

200g bananų traškučių

200g kapoto kartaus šokolado (nedėjau)

*grūdus ir riešutus rinkitės pagal save. Aš dėjau 6 š. linų sėmenų, 12 š. lazdyno riešutų ir 6 š. kažkokio sveikuoliško maltų grūdų mišinio

Orkaitę įkaitinkite iki 160°C. 

Didelę kepimo skardą (arba dvi) išklokite kepimo popieriumi.

Viename indelyje sumaišykite ir pašildykite šlapius ingredientus, kitame inde sumaišykite sausus (išskyrus bananus ir šokoladą). Skystį supilkite į sausus ingredientus ir gerai išmaišykite. 

Granolą plonu sluoksniu dėkite ant skardos ir kepkite apie 45min. Neužmirkite vis pamaišyti ir paragauti (granola labai greitai dega, o šiuo atveju tai sunku pamatyti).

Iškepusią granolą atvėsinkite. Įmaišykite sukapotą šokoladą ir sutrupintus bananus. Laikykite sandariame inde.

Aš granolą tiekiau su ala naminiu bananiniu jogurtu (blenderyje sutriname natūralų jogurtą, prinokusį bananą bei šiek tiek cukraus).

Skanaus!

Saulėtų Jums dienų!

Sveikuoliškos tartaletės su šokoladiniu įdaru (raw)

Škotiją, štai, vieną gražų rytą, po +25 šilumos, užklojo storas sniego sluoksnis. O ir pas mus nežinai, ką rasi atsibudęs. Vieną dieną galvoju, kokios spalvos maudymkes pirktis, o kitą jau džiaugiuosi, kad patingėjau slėpti žieminius batus. Ir taip ne tik su keistuolišku oru.

Eidama į darbą nežinau, kokių kokteilių mėgėjų prieis – mielų ir bendraujančių ar ne iš tos kojos atsikėlusių. Ir ar išvis prieis. Suprantate, krizė. Juk aiškina man dažnai, jog supermarkete gali nusipirkti vandens keturgubai pigiau, tad kodėl gi mes plėšiam šitokią nežmonišką sumą. Šiaip, atsakiau, nes mums tai patinka. Juk mums tuos buteliukus su vandeniu (ir ne tik) atneša Kalėdų Senelis.

Ačiūdiev, bent viršininkas adekvatus – į nepatenkintų klientų skundus reaguoja su humoru. Kitaip būtų pragaras.

***

Jaučiu, kad lėtai perdegu ta sveikuoliškų saldumynų manija. Vis dar gaminuosi, bet po visai mažai, o ir ne visi receptai vykę.

Štai sąrašas to, ką išbandžiau su trumpais įvertinimais:

Avižiniai sausainiai su džiovintomis vyšniomis – ne visai jau tokie sveikuoliški, bet tobulai skanūs ir traškūs. Į favoritus!

Avokadų ledai su laimais ir mėtomis – kaip jau rašiau, patiko. Kasdien nevalgyčiau, bet atsigaivinti vasarą (ir ne tik) kuo puikiausiai tinka. Idėja tikrai puiki.

Bananų duona pagal Dan‘ą Lepard‘ą – nea, ne keksas. Ne per saldi, ne per puri, ne per minkšta, tad duona. Pusryčiams su sviestu kaip tik. O ir riešutais joje puikiai skamba.

Sveikuoliški šokoladiniai batonėliai – receptas ateina, tad visko neišpasakosiu.

Šaldytas „šokoladas“ su riešutais – ne visai šokoladas, bet skanu. Saldu ir su daug riešutų – kam gali nepatikti?

Šokoladinis jogurtas – nei pusryčiai, nei desertas. Turbūt tiems atvejams, kai dieną norisi pradėti nuo šokolado. Man, jogurto megėjai, itin patiko.

Šokoladinis musas su tofu – ne visai jau toks musas, bet šokoladoholikams patiks. Šokoladinis šokoladinis kremas. Glotnus, sunkus, bet visai visai neriebus.

Tamsusis šokoladas su kokosų aliejumi – vienas geriausių. Ir lengviausiai pagaminamų. Tirpsta burnoje, patenkina saldumynų poreikį ir per daug neapkrauna sąžinės. Galima naudoti ir kaip glajų, ir kaip padažą,, ir... ir..., ir...

Veganiškas šokoladinis pyragas – drėgnas, sunkus, šokoladinis ir su džiovintomis slyvomis. Mums labai patiko. Ragavę nepatikėjo, jog pyragas iš sveikuolių skyriaus.

Kokia išvada? Tikrai ne viskas, ką išbandžiau, buvo skanu. Bet juk neišbandęs nesužinosi. Nusprendžiau tik vieną – sveika, skanu, saldu ir šokoladiška – dalykai suderinami. Jeigu norite ir esate pasiruošę bandyti, ragauti, išmesti ir vėl bandyti – pirmyn! Dažnai pasitaiko tikrų šedevrų.

Kita vertus, po visų tų avokadų, grūdų, agavos sirupo, kakavos miltelių, datulių ir riešutų kartais norisi paprasto gabaliuko baisiojo pieniško šokolado. Ir žinau, kad blogai, bet kažkodėl viduje pasidaro taip geeera ir ramu. Taip, matyt šokoladas – geriausias vaistas. Sielai.

***

Beje, ar jau matėte naują šio tinklaraščio skyrelį Išbandžiau? Juk visi mes išbandome kur kas daugiau, nei paskelbiame savo tinklaraščiuose. Tad šiame skyrelyje rašau išbandytų receptų pavadinimus su nuorodomis (daugelis jų – iš lietuviškų blogų). Gal kas pasigaus naujų idėjų.

Ir, pagaliau, prie recepto. Nekeptos, veganiškos šokoladinės tartaletės. Pagrindas gaminamas iš datulių ir riešutų, o kremas – iš kakavos, avokadų bei kokosų aliejaus. Įdaras išeina labai šokoladinis, gana riebus ir standus (avokadai, kokosų aliejus). Pagrindas mane varė iš proto – be galo skanu. Kremas – tikras atradimas veganams/sveikuoliams-šokoladoholikams. O ir paprastiems mirtingiesiems turėtų patikti. Saldu, bet ne pernelyg, labai šokoladiška (kakavos kiekį kiek pamažinau), vienos mažos tartaletės labiau nei pakanka visiems saldnuodėmingiems poreikiams patenkinti.

Sveikuoliškos tartaletės su šokoladiniu įdaru (raw)

gaminau iš trečdalio šitos porcijos, man išėjo 6 tartaletės

pagal River Cottage

300g pekano riešutų arba migdolų

200g medjool datulių (šviežių)

žiupsnelis druskos

4 sunokę avokadai

150g kokosų aliejaus

150g kakavos miltelių

300g agavos sirupo (arba pagal skonį)

žiupsnelis druskos bei cinamono

Pagrindui smulkintuvu sumalkite riešutus (kad liktų gabaliukai), sudėkite datules bei druską ir dar kartą viską susmulkinkite. Blenderis turi būti galingas, nes datulės labai aplimpa ašmenis. Torto formą (arba, kaip mano atveju, keksiukų formeles) užklokite sviestiniu popieriumi arba maistine plėvėle, tolygiai paskirstykite tešlą ir dėkite į šaldiklį, kol ruošite įdarą.

Įdarui avokadus sumalkite iki košės, sudėkite likusius ingredientus ir gerai permaišykite. Kremą išpilkite ant tešlos ir siųskite į šaldiklį valandai. Paruošta! Tartaletes laikykite šaldytuve.

Skanaus!

Avokadų ledai su laimais ir mėtomis

Visai neseniai užtaikiau ant stipriai nukainotos knygos apie sveikuoliškus ledus. Kaip išaiškėjo, Londone yra net kelios ledainės, gaminančios itin sveikus jogurtinius ledus. Jogurtas, agavos sirupas, vaisiai, šokoladas etc. Ledainė vadinasi Snog. Turi savo stilių. Propaguoja gražią muziką. Žodžiu, kaip Starbucks‘as, tik ledai.

Pusė knygos pašvęsta ledams, kita pusė –sveikiems desertams bei kokteiliams. Iš ėsmės – nieko ypatingai naujo nesužinojau, bet knyga visai patiko. Vasarą būtinai išbandysiu bent kelias idėjas. O kol kas kiek kitokie ledai.

Sveikuoliai itin mėgsta avokadus – ir dėl vertingų medžiagų, ir dėl sotumo, kurį jie sutiekia, ir dėl kreminės konsistencijos. Sunokę avokadai plačiai naudojami ne tik padažams bei salotoms, bet ir desertų ar net gėrimų gamybai. Asmeniškai man desertuose avokadų skonis stipriai trukdo, tad visada dedu kažką stipresnio – citrinas, kakavą, mėtas itt.

Ledus užmačiau iškart dviejuose mylimuose bloguose – Miško Uogos ir GP Magija. Receptą, kaip visada, šiek tiek pasikoregavau pagal save – įdėjau gerą saują šviežių mėtų lapelių bei dėjau mažiau pieno. Mėtomis ledų, kaip žinoma, nepagadinsi, tad viskas išėjo puikiai. Be to, kitąkart dėčiau šiek tiek mažiau cukraus, bet tai jau mano asmeninė nemeilė per saldiems saldumynams.

Mums labai patiko!

Rašau, kaip dariau aš. Originalaus recepto ieškokite pas Indrę ir Ugnę.

Avokadų ledai su laimais ir mėtomis

šaltinis - GP Magija ir Miško Uogos

200g cukraus (naudojau rudąjį)

1 citrinos bei 1 laimo sultys bei nutarkuotas žievelės viršutinis sluoksnis

4 labai sunokę avokadai

1-2 saujos šviežių mėtų lapelių

250ml riebaus pieno

Laimo bei citrinos sultis bei žievelę sumaišykite su cukrumi, statykite ant nedidelės ugnies ir kaitinkite vis pamaišydami, kol ištirps cukrus. Palikite atvėsti.

Avokadus, mėtas bei sirupą sudėkite į smulkintuvą (blenderį) ir gerai sutrinkite. Užpilkite pienu ir gerai išmaišykite. Paruoštą masę supilkite į indėlį su dangteliu, statykite į šaldymo kamerą. Kas pusvalandį ledus suplakite, kad nesiformuotų ledo kristalai. Po kelių valandų ledai paruošti!

Skanaus!

Šokoladinis musas su tofu ir kaip pasigaminti šokoladinį indelį

Pavasaris apdovanojo mus keliomis šiltomis dienomis ir vėl siunčia nulinę temperatūrą. O aš jau netgi ledus pasigaminau šiltajam sezonui pasitikti.

***

Nuvažiavusi pas mamą visada daug kepu. Dažniausiai tai, ko nekepčiau viena – tortus, sudėtingus pyragus, desertus etc. Turbūt todėl, jog gamintis Tiramisu dviem porcijoms yra šiek tiek kvaila, o viena viso torto (kad ir kaip norėčiau) nesuryčiau.

Ir žinote, ką pastebėjau? Kuo mandresnis (brangesnis, atimantis daug laiko ir reikalaujantis daug darbo) kepinys, tuo didesnė galimybė, jog nusivilsime. Matyt dėl to, jog plakdama tris kremus iš geriausių produktų imu tikėtis kažko. Ir išeina kažkas... normalaus. Netgi skanaus, bet ne įspūdingo. Pagal balus tokio pat (gero), kaip ir paprastas keksas, užmaišytas per 10 minučių.

Štai paskutinis lašas buvo varškės pyragas su baltuoju šokoladu. Gaminosi nesunkiai, bet produktai... (!). Ir štai tikėdamasi drėgno ir minkšto varškės pyrago (kaip nuotraukoje) gavau sausą ir birią varškę, ištižusią sausainių masę ir nė ženklo į 300g baltojo šokolado. Nežinau priežasties - gal varškė ne ta, gal orkaitė, gal rankos, bet vistiek nusivyliau.

Kai namie būnu viena, renkuosi patiekalus, kuriuos galima pasigaminti mažais kiekiais. Net jei kartais gaunu ne tai, ko tikėjausi – ne taip gaila.

Šokoladinis musas su tofu man buvo naujovė. Sako, tofu skonis visai nesijaučia. Nieko keista – sūris neturi itin stipraus ir specifiško skonio. Pagal konsistenciją man desertas labiau priminė pudingą nei musą – glotnus, sunkus, be oro burbuliukų. Desertas itin sveikas – turi daug baltymų, geležies, mažai kalorijų, riebalų ir cukraus. Skonis šokoladinis, bet asmeniškai man šiek tiek persimušė tofu skonis. Kitą kartą dėčiau šiek tiek daugiau šokolado. Vietoj cukraus pudros galite naudoti medų, agavos arba datulių sirupą itt. Desertą galite valgyti vieną arba mirkyti į jį vaisius, sausainius, ryžių trapučius itt. Mums labai patiko, o ir liemuo liks dėkingas.

Desertą tiekiau šokoladiniuose indeliuose. Kaip dariau? Su baliono pagalba. Idėją pasigavau vartydama n-tą kulinarinę knygą parduotuvėje.

Šokoladiniai indeliai

3 indeliai

apie 100g juodojo šokolado

3 nedideli balionai

aliejus

Balionus pripūskite (ne itin stipriai, kad viršus liktų užapvalintas). Gerai nuplaukite, nusausinkite ir BŪTINAI patepkite augaliniu aliejumi.

Šokoladą ištirpinkite vandens vonelėje. Šokoladui išsirinkite tokį dubenėlį, į kurį tilptų pripūsto baliono viršūnėlė. Pasiruoškite tris puodelius arba stiklines (į jas patogu sustatyti džiūstančius balionus). Į kiek atvėsusį šokoladą mirkykite baliono viršūnę, leiskite šiek tiek nubėgti šokoladui ir statykite į puodelį, kad sustingtų (kaip nuotraukoje). Kai šokoladas sustings, procedūrą pakartokite. Sustingus antram sluoksniui ant viršūnės uždekite porą lašų ištirpusio šokolado ir statykite ant sviestinio popieriau aukštyn kojomis, kad būsimas indelis išmoktų stabiliai stovėti. Kai šokoladas gerai sustings, balioną susprogdinkite ir atsargiai ištraukite iš indelio. Man šiek tiek nubyrėjo krašteliai, bet išvaizdos tai nesugadino.

Sutinku, aprašymas ilgas, bet viskas gaminama labai paprastai.

Šokoladinis musas su tofu

4 porcijos

šaltinis – Happy Living

400g šilkinio tofu (jis labai minkštas, dažniausiai parduodamas kartoninėse dėžutėse, kaip mažos sulčių pakuotės)

150g juodojo šokolado (kitą kartą dėčiau 200g)

3v.š. cukraus pudros

likeris, druska, cinamonas, čili arba kitokie prieskoniai

uogos, vaisiai, sausainiai itt. patiekimui

Šokoladą ištirpinkite, šiek tiek atvėsinkite. Ant sietelio keliais sluoksniais sudėkite popierinius rankšluosčius, išverskite tofu ir palikite kelioms minutėms, kad nubėgtų nereikalingas skystis. Į šokoladą sudėkite norimus prieskonius, cukraus pudrą ir gerai išmaišykite. Tofu sudėkite į blenderį, sutrinkite iki vientisos masės. Supilkite šokoladą ir dar kartą sutrinkite, kad susimaišytų (galima ir šaukštu).

Tiekite atšaldytą su uogomis, sausainiais, bananais itt.

Skanaus!

Spausdinti

Sveikai ir su šokoladu? Taip!

Šokoladinis jogurtas

Juodasis veganiškas šokoladas

Du sveikuoliški šokoladai

Vis su tais savo šokoladais.

Normalūs žmonės pavasariui artėjant maitinasi sveikai, o aš nieko negaliu su savimi padaryti.

Bet žinote, būna apima kokia stipri vieno produkto manija ir kol (neatsi)valgysi/gaminsi, ji niekur nedings. Šiuo metu mano fetišas – sveiki desertai. Ne, ne vaisių salotos su jogurtu, o sotūs, saldūs, pageidautina šokoladiniai desertai, pagaminti iš sveikuoliškų produktų:

žalias beveik veganiškas sūrio pyragas

veganiški šokoladiniai keksiukai su bananų ledais

šokoladinis musas, apie kurį jau rašė Egidija

avokadų ledai

žalia, veganiška ir visokeriopai sveikuoliška šokoladinė tarta

ir dar keli...

Pradėjau paprastai – veganiškas šokoladas. Nes, manau, išsikepti pyragą arba pasigaminti šokoladinį desertą yra kur kas paprasčiau, nei pasigaminti gabaliuką gryno sveikuoliško šokolado. Bet viskas yra įmanoma. Ir ne taip jau sunkiai.

Gaminausi dviejų rūšių šokoladą – šaldytą pieniškai-riešutinį bei juodąjį šokoladą su kokosų aliejumi.

Pirmajį aptikau viename rusų tinklaraštyje – visi itin gyrė. Sakė, jog labai skanu ir be galo primena šokoladą. Nuoširdžiai pasakius, nelabai. Ne, supraskite mane teisingai – dalykas tikrai skanus. Graikiški riešutai su lengvu šokolado prieskoniu – kas čia gali būti neskanaus? Bet ar jis šaldytas, ar ne – tai tik riešutai ir kakava. Labai, beje, mažai kakavos. Kitąkart dėčiau gerus 3 šaukštus vietoj vieno. Be to, vos ištraukus iš šaldiklio desertas ima tirpti – kaip pieniški ledai.

Antras – daug geriau. Kokosų aliejus, kakava ir agavos sirupas (arba medus) dalykui pasaldinti. Kokosų aliejus kambario temperatūroje sukietėja, o didelis kakavos kiekis veikia kaip miltai – desertas neskystėja, tik vos suminkštėja ištraukus iš šaldiklio. Tiesa, dėjau tik pusę kakavo, nes toooks kakavos kiekis mane, pieniško šokolado gerbėją, nudėtų vienu smūgiu.

Antrąjį šokoladą garantuotai kartosiu – skonis labai patiko.

Šaldytas riešutų „šokoladas“

nedidelė plytelė (delno dydžio)

šaltinis – čia

½ puodelio graikinių riešutų (apie 50g)

¼ puodelio karšto pieno (apie 50g) (veganiškai versijai rinkitės sojų/riešutų pieną)

1 v.š. kakavos (dėčiau gerus 3)

1 v.š. medaus/agavos/klevų sirupo (veganai renkasi agavos arba klevų sirupą)

Karštame piene ištirpinkite kakavą. Užpilkite mišiniu riešutus ir palikite 10min. Tada susmulkinkite plakikliu (blenderiu) kartu su medumi. Lygią lentelę padenkite plėvele arba kepimo popieriu, supilkite paruoštą masę ir siųskite į šaldymo kamerą kelioms valandoms.

Tamsusis veganiškas šokoladas

delno dydžio plytelė

šaltinis – This Rawsome Vegan Life

¼ puodelio medaus/klevų arba agavos sirupo (veganai išbraukia medų)

2/3 puodelio nesaldintų kakavos miltelių (aš dėjau 1/3 puodelio – 25g)

¼ puodelio ištirpinto kokosų aliejaus (30g)

Medų, aliejų ir kakavą sumaišykite. Jeigu norite, dėkite priedų – riešutų, džiovintų vaisių, vanilės, jūros druskos, cinamono etc. Masę paskleiskite ant sviestinio popieriaus ir dėkite į šaldiklį kelioms valandoms. Šokoladui sukietėjus jį laikykite šaldytuve.

Skanaus!

Spausdinti

Nuotraukose pirmasis šokoladas atrodo šviesiau, o antrasis - tamsiau

Veganiškas drėgnas šokoladinis pyragas

Aviečių ir granatų uogienė su čiobreliais

Maistas dabar vertinamas visai kitaip. Receptai ateina ir išeina - nedaug kas tegamina tuos pačius patiekalus kas dvi savaites ir taip metai po metų. O savaitgaliui tradiciškai kepta višta arba cepelinai. Išgirstame naujieną (nors ir jų surasti itin sunku), išbandome, ir, jei patiko, gaminame kelis kartus iš eilės. Tada nukišame į tolimą stalčių artimiausiam pusmečiui. O po pusmečio ta, jau ne naujiena, vėl netikėtai pradžiugina.

Viskas, turbūt, dėl milžiniškos pasiūlos. Receptai, produktai, idėjos... bet kartais ir vėl pagaunu save ties mintimi, jog nežinau, ką pasigaminti pietums. Visko pilna – daryk, rodos, ko širdis geidžia. O širdis geidžia paprastumo. Nemadingo, neįmantraus, tikro ir nuoširdaus maisto. Duonos su sviestu. Obuolio su medumi. Šaukštelio naminės uogienės.

Nors pradinė konservavimo paskirtis – išsisaugoti vasaros gerybių ateinantiems metams seniai dingo, bet juk taip smagu šaltą vasario naktį atsidaryti stiklainį, kupiną raudonų uogų.

Uogienė išeina labai įdomi. Dominuoja avietės, granatai duoda tik prieskonį. Nežinantis tikrai neatspėtų. Čiobreliai suteikia puikų aromatą – svarbiausia jų nepadauginti. Nors autorė rašo apie saujelę, aš dėjau tik dvi šakeles. Iš pradžių jų beveik nesijautė, bet atšalus uogienei aromatas atsiskleidė.

Originale dedamas agavos sirupas, bet aš naudojau rudąjį cukrų. Gal ne taip sveika, bet taip pat skanu. Kadangi cukraus dedama nedaug ir verdama uogienė neilgai, ji kvepia trintomis uogomis. Laikyti reikia šaldytuve iki kelių savaičių.

P.S. Cukraus kiekį siūlau reguliuotis pagal skonį – mes saldžių nemėgstam. Čia cukrus dedamas ne kaip konservantas, o tik dėl saldumo.

Aviečių ir granatų uogienė su čiobreliais

3 nedideli stiklainiai (manieji, turbūt, buvo didesni, nes autorei išėjo 6-8 stiklainiai)

šaltinis – Green Kitchen Stories

3 granatai

250g šaldytų aviečių (šviežios, žinoma, tinka labiau)

½ citrinos sulčių

2 šakelės čiobrelių (arba pagal skonį)

100g rudojo cukraus (arba pagal skonį)

Išimkite sėklas iš granatų (instrukcija). Į puodą sudėkite sėklas, atšildytas avietes bei cukrų. Statykite ant nedidelės ugnies. Masę užvirkite ir kaitinkite kartas nuo karto pamaišydami apie 20-30min (priklausomai nuo to, kiek sulčių išsiskyrė). Į virimo pabaigą sudėkite čiobrelius (galite nuimti lapelius arba dėti visas šakeles ir išvirus jas tiesiog išmesti). Sudėkite citrinų sultis ir nuimkite nuo ugnies. Sudėkite į nedidelius stiklainius. Laikykite šaltai iki kelių savaičių.

Skanaus!

Spausdinti

Jogurtiniai ledai su braškėmis ir baziliku

Aviečių gėrimas su bazilikais

Braškių uogienė su rozmarinu

Rabarbarų džemas su medumi ir rozmarinu

Darbas ir kokteiliai

Sunku kažką pasakyti. Gal, tiesiog, kad man gaila. Ir šiek tiek gėda. Imu čia beveik nesirodyti. Bet kartais atsitinka taip, jog aplinkybės nesuteikia galimybės rinktis. Tikiuosi, suprantate. Stengsiuosi, kiek įmanydama.

Kada gaminau paskutinį kartą? Hm, prieš gerą savaitę išsiviriau makaronų. Ar tai skaitosi?

Kada fotografavau paskutinį kartą? Kai kalendorius rodė rugsėjo pradžią. Ir dar kartelį nupyškinau savo darbovietę.

O ką gi aš veikiau visą tą laiką? Griebiau visas pasitaikiusias galimybes. Dirbau, kiek pajėgdama, o paskui ilsėjausi tiek, kiek reikėjo. Ir griebsiu dar daugiau, jei tik likimas leis. O jis leis, žinau.

Štai toks mano darbas. Ir, kartais, grįžusi namo septintą valandą ryto, vis dar noriu pagriebti kokteilinę, saują ledo, keletą butelių ir suplakti n-tąjį kokteilį. Tai be galo džiugina.

Ir trumpas bei paprastas receptas. Aromatingi ryžiai, puikiai tinkantys šaltesniam sezonui. Su mėsa, daržovių troškiniu ar be nieko. Jie geri, tikrai geri.

Ryžiai indiškai

2 porcijos

BBC Good Food 09 2011

1 nedidelis svogūnas

150g basmati ryžių (triskart praplautų)

15g sviesto

lauro lapelis

cinamono lazdelė arba ½ a.š. malto cinamono

½ a.š. ciberžolės

50g aštrios kario pastos arba šaukštas kario miltelių

½ l sultinio

saujelė razinų

2 š. kepintų migdolų plokštelių

sauja šviežios kalendros

Svogūną supjaustykite ir pakepinkite svieste kartu su lauro lapeliu ir cinamonu (jei naudojate lazdelę). Tada sudėkite ciberžolę, karį, cinamoną (jei naudojate maltą), pakaitinkite dar akimirką. Suberkite nuplautus ir kiek nusausėjusius ryžius bei razinas, kepkite apie 5min ant vidutinės ugnies. Supilkite sultinį, užvirkite. Uždenkite dangčiu, sumažinkite ugnį ir troškinkite 10min. Tada, nenuimdami dangčio, išjunkite ugnį ir palikite ryžius 20min, kad išbrinktų. Prieš patiekdami apibarstykite migdolais ir smulkintais kalendros lapeliais.

Skanaus!

Spausdinti

Kepti obuoliai su melasa

O man jau ruduo. Tas, su jau kitokiais saulės spinduliais, karšta arbata ir Coldplay dainomis už kadro. Ir vis dažniau pagalvoju apie Kalėdines šviesas Londono centre. Ir, rodos, nieko ypatingo nevyksta, bet jaučiuosi lyg sapne. Visgi ruduo – gražiausias metų laikas.

Ir, žinoma, obuoliai. Koks gi ruduo be obuolių? Puikiai atsimenu tą kvapą, kai mama ištraukdavo visą skardą minkštutėlių garuojančių obuolių su namine aviečių uogiene vidury...

Šįkart nusprendžiau išbandyti kai ką įdomesnio – obuolius, keptus su melasa. Melasa, beje, puikus daiktas – baisiai sveikuoliškas ir madingas. Be to, pyragams suteikia fantastišką medaus/karamelės skonį. Obuoliams, kaip pasirodo, tik karamelinį. Obuoliai išėjo tikrai skanūs, cinamoniškai karameliniai, su be galo gardžiu riešutų įdaru. Rekomenduoju.

Kepti obuoliai su melasa, cinamonu ir graikiniais riešutais

4 porcijos

įkvėpimas iš Always with butter

4 obuoliai (geriau ne per saldūs)

1 v.š. rudojo cukraus

1 v.š. minkšto sviesto

½ a.š. cinamono

žiupsnelis druskos

saujelė kapotų graikinių riešutų

2 v.š. melasos (aš naudoju treacle, bet pagal skonį jie ne ką tesiskiria)

Orkaitę įkaitinkite iki 190°C. Obuolius nuplaukite, peiliu atsargiai išpjaukite viduriukus (maždaug iki pusės). Minkštą sviestą sutrinkite su cukrumi, cinamonu ir druska. Išmaišykite su riešutais. Į obuolių viduriukus pilkite po pusę šaukšto melasos, dėkite riešutų įdaro. Ant skardos dugno įpilkite apie pusę stiklinės vandens, uždenkite folija (ne itin sandariai) ir kepkite apie pusvalandį.

Skanaus!

Spausdinti

Apie sveikus sumuštinius

Ar dažnai valgote greitmaistį? Sumuštinius, pusfabrikačius, pirktines mišraines...? Aš, nors ir stengiuosi to vengti, kartais nusiperku. Arba suteplioju greitą sumuštinį. Ir valgau sąžinės kankinama – juk nesveika. O ar gali sumuštinis būti sveikas? Dar ir kaip! Juk sumuštiniams naudoti galima ne tik batoną, sviestą ir daktarišką dešrą. Štai keli svarbūs dalykai:

Duona – tai pagrindas. Pagal galimybes rinkitės duoną su sėklomis ir neskaldytais grūdais. Dar geriau – ruginę.

Aptepas. Teko įsitikinti, jog daugiausia nereikalingų kalorijų gaunama iš sumuštinių aptepų – sviesto, margarino arba majonezo. Gerai, sutinku, šiek tiek tikro sviesto tikrai nepakenks, bet verta turėti ir kelias alternatyvas.

Pavyzdžiui, paskutiniu metu be galo paplitęs ir išpopuliarintas humusas. Taip pat aptepus galima pasigaminti iš kitų ankštinių – visų rūšių pupelių arba lęšių. Galima įmaišyti šiek tiek majonezo arba varškės – skonis ir konsistencija bus visiškai kitokie.

Pesto. Tinka ne tik klasikinis – bazilikų pesto, bet ir kitos versijos – petražolių, špinatų, dilgelių, cukinijų, diovintų pomidorų ar riešutų. Pagal skonį ir fantaziją.

Alyvuogių aliejus. Būtent. Skrudintą itališką duoną patariama skaninti kokybišku alyvuogių aliejumi.

Riešutų sviestas. Pageidautina, naminis. Labiau tinka amerikiečių mėgstamiems saldiems sumuštiniams – su persikais, obuoliais arba bananais. O ant viršaus šiek tiek medaus.

Avokadas. Geriausias kada nors atrastas aptepas! Neįtikėtinai sveikas ir skanus, ypač pagardintas laimo sultimis ir baltaisiais pipirais. Dažnai maišomas su varške (paprasta arba grūdėta).

Minkštas sūris ir varškė – ricotta, ožkos pieno sūris, lydytas sūrelis arba paprasta lietuviška varškė.

Paskutinis variantas – nenaudoti aptepo. Arba naudoti vien tik aptepą. Pirmąjį rinkitės, kai naudojate gana drėgnus dalykus (pvz. troškintas daržoves), o antra – kai ant duonos tepate paštetus (pvz. rūkyta žuvis+varškė, kepta paprika+minštas sūris, trinti žalieji žirneliai itt.).

Baltyminiai produktai. Suteikia sotumo, padaro sumuštinį rimtą.

Mėsa. Geriausia, žinoma, rinktis tikrą mėsą – keptą orkaitėje, keptuvėje arba grilyje. Su daug prieskonių. Taip pat galite mėsą susmulkinti ir sumaišyti su kokiu nors aptepu.

Sūris. Paįvairinimui fermentinį sūrį keiskite mozarella, ožkos pieno sūriu, brie, feta arba rūkytu sūriu.

Kiaušiniai. Tinka ne tik virti, bet ir kepti. Klasikinis keptas kiaušinis arba plakta kiaušinienė.

Žuvis. Dažniausiai naudojama konservuota arba rūkyta – smulkinta sumaišoma su majonezu, varške arba lydytu sūreliu.

Tofu sūris. Ne itin populiarus Lietuvoje ir beprotiškai brangus, bet visgi, jei norite/turite/galite, sumuštiniams puikiai tiks marinuotas tofu sūris.

Daržovės. Keptos, virtos, troškintos ar šviežios – jos yra būtinos. Užpildo skrandį suteikdamos nedaug kalorijų ir šiek tiek vitaminų. Arba bent jau ląstienos.

Variantų be galo daug, bet turėkite omeny, kad daržovė – tai ne tik pomidoras ir agurkas. Troškinti kreminiai špinatai, keptos/marinuotos paprikos, kepti baklažanai, cukinijos, ridikėliai, svogūnai, šparagai bei šparaginės pupelės, orkaitėje kepti burokėliai, kepti pomidorai, pievagrybiai. Ir, žinoma, pomidoras ir agurkas. Taip pat kai kuriuos sumuštinius tinka skaninti saldžiais vaisiais – paukštieną arba sūrį – vynuogėmis, ožkos pieno sūrį – džiovintomis figomis, o brie sūrį, pavyzdžiui, vyšnių uogiene.

Pagardai. Suteikia papildomo ypatingo skonio, aromato bei puikiai užbaigia sumuštinį.

Žolelės. Šviežios, smulkiai sukapotos ir nerūpestingai užbertos ant viršaus.

Alyvuogės.

Riešutai bei sėklos.

Balzaminis arba ryžių actas.

Tarkuota citrinos žievelė (ypatingai tinka prie žuvies).

Daiginti grūdai.

Kaparėliai bei marinuoti čili pipirai.

Cinamonas, medus bei vanilinis cukrus saldiems sumuštiniams.

Eksperimentuokite ir ragaukite. Reikia tik lašelio fantazijos.

Sumuštinis su kepta paprika ir baklažanais

1 dvigubas sumuštinis

adaptuota iš ziuk cook book

2 riekelės pilno grūdo kvietinės arba ruginės duonos

šaukštas minkšto ožkos pieno sūrio arba lydyto sūrelio

1/3 baklažano

gabalėlis keptos konservuotos paprikos*

druska, pipirai, raudonėlis arba bazilikas

aliejus

*jei neturite konservuotos paprikos, paimkite ketvirtį šviežios, išvalykite sėklas ir pakepkite ant įkaitintos sausos keptuvės, kol odelė pajuoduos. Įdėkite į celofaninį maišelį ir palaikykite porą minučių. Tada nulupkite odelę, pagal skonį apšlaksykite aliejumi, actu, įberkite druskos ir baziliko arba raudonėlio. Palikite kelioms valandoms.

Baklažaną supjaustykite plonomis riekelėmis, apkepkite iš abiejų pusių ant sausos keptuvės. Duoną aptepkite sūriu. Papriką supjaustykite juostelėmis. Ant sūrio dėkite baklažanus bei paprikas, barstykite žolelėmis (dar geriau, jei turite šviežių). Keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus, sumuštinį nestipriai suspauskite ir apkepkite iš abiejų pusių. Tiekite šiltą.

Skanaus!

Spausdinti