Levandų latte bei cukrus

Pavasaris atėjo.

Sveikatinamės. Geriame vitaminus, valgome daug vaisių ir daržovių, negeriame, nerūkome, kartais smaližiaujame.

Mankštinamės. Nes tai šaunu. Nuteikia gerai dienos pradžiai.

Rengiamės paprastai ir patogiai. Nes kad atrodytum gražiai, nebūtina atsikelti dar saulei nepatekėjus.

Gražinamės natūraliai. Nes natūraliai – visada geriau.

Sprendžiame daug kryžiažodžių. Nes mankštos reikia ne tik kūnui.

Kvepiame pavasariškai.

Klausomės mėgstamos muzikos. Nes tai visada gelbsti. Neužmirštame senų gerų, bet atrandame ir naujas.

Plakamės kokteilius.

Mokomės fotografuoti. Juk kada nors reikia pradėti.

Žiūrime senus gerus Draugus. Jie visada liks su manimi.

Linksminamės. Nes kartais reikia pabėgti.

Kepame naminę duoną. Prabanga.

Nekepame pyragų. Nes kartais reikia poilsio.

Neatprantame nuo kavos, kad ir kaip besistengtumėme. Tad užberiame žiupsnelį levandų ir mėgaujames toliau. Juk visi turi silpnybių.

Kavą mėgstu visokią – karštą ir su ledu, karamelinę ir mėtinę, su žiupsneliu cinamono arba baltuoju šokoladu. Kava su levandomis man buvo atradimas, nors, rodos, taip akivaizdu...

Kaip namie pasigaminti šauniausią latte kavą jau rodžiau prieš metus. Su levandomis irgi ne ką sunkiau.

Latte kava su levandomis

Receptas lygiai tas pats, tik prieš plakdami pieną į jį įberkite mažą žiupsnelį džovintų levandų, pašildykite ir palikite 5-10min. Tada išgriebkite levandas ir viską darykite pagal instrukcijas.

Beje, kadangi mano rankos stipriai dreba ir aš nemoku asargiai pilti kavos į pieną, kad latte susisluoksniuotų, naudojuosi šaukšto pagalba (taip mes sluoksniuojame kokteilius). Štai paprasčiausias video, kaip tai padaryti.

Įkvėpimas iš Turntable kitchen.

Jeigu neturite galimybės susiplakti pieną, pasigaminkite tiesiog balintą kavą su levandų aromatu, kaip siūlo čia. Irgi labai skanu.

Kadangi levandų apsėdimas buvo stiprus, teko gamintis dar ir levandų cukrų. Ogi viskas paprasčiau nei paprasta. Imame baltą cukrų bei džiovintas levandas. 100g cukraus aš ėmiau valgomąjį šaukštą levandų. Į blenderį įberiame šaukštą cukraus bei levandas, susmulkiname ir sumaišome su likusiu cukrumi. Sudedame į sandarų indelį ir laikome savaitę.

Jei neturite smulkintuvo, levandas sutrinkite tarp pirštų, suberkite į medžiaginį maišelį ir idėkite į indelį su cukrumi. Žinoma,kuo ilgiau laikysite, tuo aromatingesnis cukrus taps.

Tai tiek! Skanaus pavasario!

Levandų limonadas

Jokio noro suktis virtuvėje. Jokių pyragų, kepsnių ar troškinių. Tik gėrimai, ledai ir salotos. Ir daug vaisių bei braškių. Taip, braškes dedu visur, kur tik įmanoma. Vėsus dušas ir lengvi kvepalai. Vėlus miegas ir rami muzika. Ir braškės. Daug braškių.

Žinote, buvo tokia akimirka, kai visi receptai su prierašu levandos man atrodė šedevrai. Juk levandos...! O dabar, kai turiu jų nemažą pakelį... nežinau, kur dėti. Turbūt persisotinau. Ir nors jos turi labai malonų kvapą, jis greitai pabosta.

Limonadas skanus. Kitoks. Kasdien negersi. Bet retkarčiais, su gabalėliu pyrago ar pieniško šokolado jis geriasi visai smagiai. Sakyčiau, tai ne visai receptas – labiau idėja. Kiekius rašau savo, bet tai skonio reikalas. Eksperimentuokite!

Levandų limonadas

3 stiklinės

adaptuota iš They Draw & Cook (stipriai rekomenduoju užsukti – puikus puslapis)

0,5 a.š. džiovintų levandų žiedų

nedidelė citrina

3 stiklinės verdančio vandens

cukrus/medus

ledas pagal norą

Levandas užpilkite verdančiu vandeniu. Palaikykite apie pusvalandį. Nukoškite ir atšaldykite. Dėkite cukraus/medaus ir citrinos sulčių bei skiltelių pagal skonį. Aš dedu ketvirtadalį nedidelės citrinos vienai stiklinei gėrimo, išeina rūgštokai. Tad ragaukite. Jei norite, tiekite su ledo kubeliais.

Skanaus!

Spausdinti

Ir, kaip jau minėjau, turiu džiovintų levandų žiedų. Sąžinė baigė užgraužti dėl to, kad tiek jų tikrai nesunaudosiu. Gal kam reikia? Turiu du pakelius maždaug po 10 gramų. Pagal apimtį (iš akies) 10g – tai nepilnas stiklainis nuo vaikų maistelio. Nuotraukoje matosi, kad tarp žiedų yra ir stiebelių, bet levandos yra labai, LABAI kvapnios. Kilmės šalis – Ispanija. Rašykite komentaruose, jei yra norinčių :)

Gi beje, su tinklaraštininkų diena!

Aviečių gėrimas su bazilikais

Kaip gi mane traukia saldūs gėrimai, džemai, desertai su žolelėmis... Man tai tarsi nauja skonių pakopa. Visiškai naujas atradimas. Ir jau nė neatsimenu, nuo ko viskas prasidėjo.

Gėrimas išėjo labai įdomus, bazilikai ir rožių vanduo suteikia kitokį, naują prieskonį. Paįvairinimui puiku.

Aviečių gėrimas su bazilikais

0,75l gėrimo

80-100g aviečių

sauja baziliko lapų (kartu su koteliais)

pusės citrinos sultys

30-40g cukraus

1a.š. rožių vandens (nebūtinai)

aš papildomai įpilu šaukštą grenadine skonio sirupo, dėl spalvos

Avietes ir baziliką nuplaukite, užpilkite 3 stiklinėmis vandens ir užvirkite. Sudėkite cukrų ir citrinos sultis (pagal skonį), išmaišykite, virkite apie 10min. Pabaigoje įpilkite rožių vandens ir sirupo, jei naudojate. Gėrimą nukoškite. Jei norite stipresnio baziliko kvapo, į šiltą gėrimą idėkite 3-4 šviežius baziliko lapelius ir palaikykite uždengę keletą valandų.

Skanaus!

Latte. Žingsnis po žingsnio

Apie kavą galima kalbėti daug – juk kava kaip vynas. Pupelių rūšys, jų kepinimas, malimas, laikymas... Vandens minkštumas ir temperatūra, puodelio forma ir dydis. Visa tai svarbu. Visa tai turi įtakos kavos skoniui. Apie nieką iš šitų dalykų kalbėti nesiruošiu. Nes nežinau. Tikrai, nieko apie tai nesuprantu. Man egzistuoja tik proporcijos – vandens, cukraus, pieno ir, žinoma, kavos.

Pateiksiu tik proporcijas ir pieno plakimo būdą skaniai latte kavai. Be snobizmo. Paprastai.

Taigi, kaip jau minėjau praeitame įraše, reiks kai ką įsigyti/išsitraukti iš spintelės.

Štai šitą. Cafetiere vadinasi. Lietuviškai tariant, kavinuką. Dydis nėra labai svarbus, bet geriausia rinktis vidutinį. Manasis yra 0,5l talpos – optimalus variantas vienai porcijai pieno putos.  Bet kas iš tikrųjų svarbu – tai sietelis ant jo. Tai turi būti būtent labai smulkus sietelis – ne skylutės, ne trikampėliai ar gabalas medžiagos. Smulkus metalinis sietelis.

O toliau viskas be galo paprasta. Tiesiai į stiklinę beriu šiek tiek mažiau nei šaukštelį tirpios kavos (shame on me, bet natūrali kava su pienu man neskani) bei maždaug šaukštelį rudojo cukraus. Čia jau, žinoma, pagal skonį. Įpilu trečdalį stiklinės verdančio vandens (ne daugiau) ir išmaišau, kad cukrus ištirptų.

Vienai stiklinei gėrimo aš imu lygiai 100g riebaus pieno – trečdalį stiklinės. Pieną pašildau MB krosnelėje. Laikas irgi svarbus – pienas turi būti karštas, bet jokiu būdu negali užvirti. Man užtenka 30 sekundžių. Pilu karštą pieną į kavinuką, uždengiu dangtelį ir keletą kartų švelniai suspaudžiu. Jo nereikia plakti – tiesiog švelniai suspausti. Penkių kartų turėtų užtekti, kad jis stipriai suputotų. Patariu rinktis riebiausią pieną – beveik 4% riebumo. Kitokio nebanžiau, tad nieko negaliu žadėti.

Nuotraukoje matosi, kaip atsiranda puta. Pieno apimtis padidės 2,5-3 kartus.

Pienas pasidalino į dvi dalis – skystąją ir puriają. Puta labai minkšta ir puri, su dideliais oro burbuliukais. Iš esmės, galima jau dabar supilti pieną į kavą ir mėgautis. Bet visgi išeina skaniau sumaišius pieną su puta. Puta pasidarys daug sunkesnė, tirštesnė ir tvirtesnė. Didelių oro burbuliukų neliks – liks tik pieno kremas. Taigi tam, kad gautume pieno kremą, reikia nuimti dangtelį ir palikti ramybėje pieną 30-60 sekundžių (iš akies, nieko baisaus nenutiks, jei paliksite 2-3min). Tada paimkite kavinuką ir padarykite keletą sukamųjų judesių ranka (kaip, tarkim, bandytumėte išmaišyti cukrų vandenyje be šaukštelio pagalbos).

Tai jau pieno kremas. Beveik. Puta labai tvirta – taip laikoma nuo šaukštelio ji nukrito maždaug po 20 sekundžių.

Stiklinės sienele supilkite pieną ir sukrėskite kremą.

Vienuose šaltiniuose teigia, jog cukrus neturi grimzti pro putą, kituose, jog turi. Ant manosios cukrus laikosi. Be to, maišant gėrimą puta neištirpsta, dėl to patariu saldinti iš anksto.

P.S. Kartais ant viršaus užberiu žiupsnelį cinamono. Jis maloniai kutena nosį. Tai netaisyklinga, bet labai labai smagu.

Ir nekreipkite dėmesio į ilgas instrukcijas – iš tikrųjų pagaminti tokiai kavai užtenka dviejų minučių.

Skanaus!

Mažos saulės mano stiklinėje

Pasiilgote pavasario? Su malonumu siunčiu Jums gabaliuką savojo – pas mus jo daug.

O tiems, kam trūksta džiaugsmo ir šypsenų siulyčiau pasigaminti kvapnaus gėrimo. Geriausia gelsvai oranžinio. Su mažomis saulėmis.

Ramunėlių arbata su džiovintais abrikosais ir cinamonu

2 stiklinės

šaltinis - žurnalas Хлебсоль

6-7 dideli džiovinti abrikosai (galima ir daugiau)

kupinas šaukštelis džiovintų ramunėlių (geriausia iš vaistinės, o ne skirtų arbatai)

žiupsnis cinamono

2 skiltelės citrinos/apelsino

medus/cukrus

Abrikosus, cinamoną ir ramunėles užpilkite dviem stiklinėmis filtruoto/buteliuoto vandens, užvirkite ir, išjungę ugnį, palaikykite apie 15min. Tada nukoškite, įmaišykite cukrų arba medų pagal skonį. Į stiklines dėkite citrinos/apelsino skiltelę, kelis abrikosus, užpilkite arbata. Tiekite apyšiltę arba šaltą.

Taip pat galima gaminti su šviežiais abrikosais arba abrikosų džemu.

Skanaus!

Karštas. Baltas. Su levandom

Prisiminiau tą jaukią parduotuvikę su gražiais indais. Žiemą ji atrodė itin gražiai. Užeidavau į ją tiesiog pasižvalgyti. Tiesiog pabūti. Tiesiog užuosti tą jaukumo kupiną aromatą. Pirkdavau tik tada, kai kažkas pakerėdavo. Ir kartą, pirkdamą žydrą aukštą puodelį pagalvojau, kad jame fantastiškai atrodys karštas baltas šokoladas su kalnu plaktos grietinėlės. Ir jau mačiau save, susisupusią į pūkuotą pledą, žiūrinčią mielą filmą, su garuojančiu puodeliu karšto šokolado rankoje. Bet kai ilgai lauktas puodelis apsigyveno mano spintelėje, supratau, jog jo gėrimas – ne šokoladas. Jo gėrimas buvo kava su pienu, cinamonu ir žiupsniu vanilinio cukraus. Ir jokie kiti gėrimai jame atrodė ne taip. O ir kava buvo skani vien tik jame.

O šį itin įdomios formos puodelį atradau visiškai netikėtai. Net netyčia. Ir apie šokoladą buvau seniausiai užmiršusi. Pirkau, nes jis šaunus. Originalus. Kitoks. Ir, kaip jau turbūt supratote, šio puodelio gėrimas – karštas šokoladas. Juodas, pieniškas ar baltas, su apelsinais, cinamonu, levandomis ar karamele – visa tai nesvarbu. Visa tai tinka. Visa tai skanu.

Pienišką karštą šokoladą mėgstu be jokių priedų – tiesiog šokoladas+pienas. O štai baltasis man skaniausias su prieskoniais – šįkart renkuosi apelsino žievelę, cinamono žiupsnelį ir džiovintas levandas. Jomis piktnaudžiauti neverta – šių gėlyčių aromatas tikrai stiprus. Papildomai dedu keletą mini marshmallow saldainių, bet skonio jie nė kiek nepakeičia – reikalas, greičiau, dekoratyvinis.

Karštas baltasis šokoladas su levandomis

1 porcija

stiklinė pieno (250-300ml)

40g kokybiško baltojo šokolado

pusė apelsino/citrino/laimo (imu pastarąjį) žievelės, nupjautos daržovių skutikliu

žiupsnelis cinamono

žiupsnelis (apie ¼ a.š.) džiovintų levandų žiedų

Pieną su prieskoniais pašildykite (bet neužvirkite) ant mažos ugnies. Uždengę palaikykite 15min. Nukoškite, supilkite atgal į puodą. Sudėkite sulaužytą šokoladą ir, kaitindami ant mažos ugnies bei maišydami, jį ištirpinkite. Neužvirkite. Tiekite iškart.

Jei tiesiai į puodelį įmesite keletą marshmallows, jie labai šauniai ištirps. Itin tinka prie baltojo šokolado.

Skanaus!

Baziliko arbata

Tikrai taip, su fantazija turiu problemų. Ne, ne gaminimo prasme. Šitą kilogramais pardavinėt galima būtų (ačiūdiev neišdedu čia visų savo šedevrų). Fantazijos trūksta vaizdine prasme. Senas geras fonas. Na patinka jis man, puikiai pabrėžia maisto spalvas ir formas, patogus beje – daugiau kieme fotografuoti nelabai ir yra kur. Tai vat ir kišu jį į kiekvieną fotosesiją.  Kita vertus, jeigu užkimbu už kažko, kas man baisiausiai patinka – džinsų, dainos, ledų, žmogaus ar knygos – būnu lyg apsėsta. Nieko kita man nepatinka, netenkina ir nedomina. Žinoma, iki tam tikros akimirkos. Tad, gal ir čia tas pats – visai ne fantazijos stoka (na gal truputį), bet dar ir keistos manijos. Tegul taip ir lieka.

Turiu dar vieną, šįkart jau kulinarinę, maniją. Ne salotos, desertai ar pyragai, o receptai, gulintys aplanke su droviu pavadinimu „Kiti“. Taigi, padažai, sirupai, gėrimai, džemai ir kiti „Kiti“. Štai, tarkim, gėrimų turiu 69 receptus. Na gerai, kai kurie jų – suderinami. Lieka gal kokie 50. Daugelis – kokteiliai (smoothie), keletas kompotų ir gera dešimtis arbatų – kriaušių ir medaus, ramunėlių su abrikosais (kuri greitai turėtų pasirodyti ir čia), su cinamonu, vanile, obuoliais ar apelsinais. Mėgstu arbatas. Jei spintelė virtuvėje būtų guminė, tikrai užkraučiai ją visokio plauko prieskoniais, pupelėmis ir arbatomis.

Kokia mano mėgstamiausia? Ramunėlių. Bet ne arbatinių, o tikrų – nesmulkintų ir nefasuotų vienkartiniais pakeliais. Kvepiančių medumi ir vasara. O dar mėtų. Ir žinoma, žalia su jazminais. O šįkart – kažkas įdomesnio. Iki šiol niekada nei mačiau, nei ragavau arbatos iš baziliko. Gaminimas – nuodėmingai paprastas, skonis ir aromatas – vasariškas. Geriu ją šiltą, padardintą citrina ir medumi (būtinų būtiniausiai, jis padeda sukurti visišką harmoniją). O dar autorė sako, kad jei gaminsite iš violetinio baziliko, arbata bus... mėlynos spalvos. Aha, o dabar įsivaizduokite savo svečių, reakciją. Kai įspaudi citrinos/apelsino sulčių, spalva tampa rožinė.

Baziliko arbata

1 stiklinė

šaltinis – ideas for dinner

stiklinė verdančio vandens

saujelė baziliko (naudoju kelis lapelius, visa kita – stiebeliai)

citrinos skiltelė

medus/cukrus

Žoleles nuskalaukite, užpilkite karštu vandeniu ir pavirkite apie 10min. Išjungę ugnį uždenkite ir palaikykite dar 15-20min. Tiekite įspaudę citrinos sulčių bei įdėję medaus.

P.S. Asmeniškai man arbata skaniausia kiek atvėsusi. Be to, nepamirškite, jog jei dėsite medų į karštą skystį, visos jo gerosios savybės pradings.

O kokią arbatą mėgstate Jūs?

Keptų obuolių smoothie

Ankstyvą vasarą, kai akis tik pradeda džiuginti raudonskruostės braškės, kasryt eidavau į turgų.  Mažai ką pirkdavau, ėjau tiesiog pasidžiaugti, pasižiūrėti į žmones, kurie perka savo vaikams ir anūkams šviežių uogų (o taip, puikiai prisimenu tas vaikystės žemuoges ir avietes, susuktas į laikraštį). Grįžusi namo visada plakdavausi sau kokteilį (smoothie, glotnutį arkaiptenjis) su uogomis ir bananais. Lengviems pusryčiams jis tiko tobulai. Paskui šis ritualas kažkur pradingo. Turbūt pasimetė tarp krūvos kitų ritualų ir įpročių.

Dabar, kai vasara jau pradeda baigtis, vėl užsinorėjau kažko panašaus. Tik šįkart jau ne su uogomis. Su kažkuo rudeniškesniu ir jaukesniu. Su obuoliais. Keptais. Ir cinamonu.

Keptų obuolių smoothie

skonis – 9/10

porcijos – 2

kcal – 140/porc.

1 didelis rūgštus keptas obuolys

200g skysto nekaloringo natūralaus jogurto

100g pieno

15-20g cukraus/medaus

maltas imbieras, cinamonas

Viskas kaip ir aišku: viską sudėti į blenderį (nežinau lietuviško šio žodžio atitikmens:( ) ir gerai suplakti. Obuolius rekomenduoju rinktis tikrai rūgštesnius, kitaip kokteilis bus beskonis (ir jokiu būdu nesugalvokite pilti citrinos sulčių!!). Imbiero bėriau mažytį žiupsnelį, cinamono gerokai daugiau, nes jį dievinu.

Skanaus!