Aviečių gėrimas su bazilikais

Kaip gi mane traukia saldūs gėrimai, džemai, desertai su žolelėmis... Man tai tarsi nauja skonių pakopa. Visiškai naujas atradimas. Ir jau nė neatsimenu, nuo ko viskas prasidėjo.

Gėrimas išėjo labai įdomus, bazilikai ir rožių vanduo suteikia kitokį, naują prieskonį. Paįvairinimui puiku.

Aviečių gėrimas su bazilikais

0,75l gėrimo

80-100g aviečių

sauja baziliko lapų (kartu su koteliais)

pusės citrinos sultys

30-40g cukraus

1a.š. rožių vandens (nebūtinai)

aš papildomai įpilu šaukštą grenadine skonio sirupo, dėl spalvos

Avietes ir baziliką nuplaukite, užpilkite 3 stiklinėmis vandens ir užvirkite. Sudėkite cukrų ir citrinos sultis (pagal skonį), išmaišykite, virkite apie 10min. Pabaigoje įpilkite rožių vandens ir sirupo, jei naudojate. Gėrimą nukoškite. Jei norite stipresnio baziliko kvapo, į šiltą gėrimą idėkite 3-4 šviežius baziliko lapelius ir palaikykite uždengę keletą valandų.

Skanaus!

Austriški marinuoti svogūnai

Pasitaiko tokių receptų, kuriuos pamatę sakome sau: Noriu! Čia. Ir. Dabar. Asmeniškai man į pirmą planą nukeliauja įdomūs receptai – ledai ar uogienės su žolelėmis, tortellini su kakava, salotos su persikais ir sūriu... O kiti? Kiti taip ir lieka laukti eilės gale su neryškia etikete „Kada nors“. Ir mėnesių mėnesiais jie gali tysoti numesti į kampą, kol kažkas atsitinka. Reikia sunaudoti užsilikusius produktus, nustebinti svečius, palepinti save ar tiesiog sudalyvauti Skaniose savaitėse ;)

Nežinau kaip Jums, bet man marinuoti svogūnai asocijuojasi su silke arba šašlykais. Recepto originale siūloma dėti juos ant sumuštinių ir burgerių. Arba, kaip tikri austrai, galite svogūnus tiekti su rugine duona, aptepta minkštu sūriu su paprika (spėju, jog kalbama apie Liptauer).

Austriški marinuoti svogūnai1 nedidelis stiklainis

šaltinis – Vegetarian Times 04-05 2011

½ puodelio obuolių acto (dedu ryžių)

1/3 puodelio cukraus

½ a.š. juodųjų pipirų (nesmulkintų)

½ a.š. druskos

6 kvapieji pipirai

1 maža česnako skiltelė

1 lauro lapelis

2 puodeliai plonai supjaustytų raudonųjų svogūnų

Visus ingredientus, išskyrus svogūnus, sumaišykite su puse puodelio vandens, užvirkite. Sudėkite svogūnus, išmaišykite ir užvirkite dar kartą. Nukelkite nuo ugnies. Sudėkite į stiklainį, uždenkite ir atvėsinkite. Laikykite šaldytuve iki 2 savaičių.

Skanaus!

Rabarbarų džemas su medumi ir rozmarinu

Užplūdo keista nuotaika. Norisi, kad kažkas paimtų mano gyvenimą į savo rankas ir gerokai pakratytų. Nes savąsias jau seniai nuleidau. Aš, kuri mušdamasi kumščiu į krūtinę visiems aiškino, jog niekada negalima pasiduoti, reikia kovoti iki negalėjimo ir dar daugiau. Ir ne, aš jų negailėjau, nesakiau vargšeli pupuliuk mažuliuk, ateik paverk man ant peties, man tavęs taip gaila...Anaiptol. Spyriojau jiem į užpakalį ir sakiau kelkis, eik, daryk, ir nevaidink čia depresijų. Ir jie eidavo. Pykdavo ant manęs, neva aš tokia bloga ir nesupratinga, bet eidavo. Ir viskas išsispręsdavo.

Ir gaila, bet pati sau taip pasakyt negaliu. Galiu tik atsigulti, žiūrėti į lubas ir galvoti apie tai, ko niekada neatsitiks. Ir apie visas galimybes, kurias praleidžiu. Ir laiką, kurį švaistau. O to, kuris paspirs sėdimąją vis neatsiranda.

Džemas. Turiu keistą maniją džemams, uogienėms ir konfitiūrams. Ir net nepasakyčiau, kad juos mėgstu. Tiesiog taip gražu, kai įvairių dydžių ir formų stiklainėliai stovi su vienetiniais uogienių egzemplioriais. Parduotuvėse tokių nebūna. Naminiai kitokie. Savi ir jaukūs.

Šis džemas yra kiek neįprastas.. Rabarbarai nuiena į antrą planą. Pirmame – medus, rozmarinas ir lengva rūgštelė. Vykęs derinys. Skonis labai koncentruotas, saldžiarūgštis, su stipriu aromatu. Tiek skoniu, tiek konsistencija puikiai tinka įmaišyti į varškę, jogurtą arba rytinę košę. Kadangi nemėgstu labai saldžiai, cukraus kiekį sumažinu. Ir Jums rekomenduoju.

Rabarbarų džemas su medumi ir rozmarinu

1 mažas stiklainėlis

įkvėpimas iš ВИРТУАЛЬНАЯ РЕАЛЬНОСТЬ

250g rabarbarų (nuluptų)

75-125g cukraus (dedu 50g)

50g medaus (maždaug 2 kupini šaukštai, jei medus skystas)

1 laimo arba ½ citrinos sultys

3 šakelės rozmarino

Rabarbarus supjaustykite nedideliais gabaliukais. Sumaišykite su citrinos/laimo sultimis ir cukrumi. Palikite nakčiai.

I variantas (pagal autorę). Nupilkite susidariusias sultis į mažą puodą, sudėkite medų ir kaitinkite, kol jos šiek tiek sutirštės. Sudėkite rabarbarbarus, maišydami užvirkite. Įmeskite rozmarino šakeles, vis pamaišydami kaitinkite 5 minutes. Rozmariną išmeskite, džemą supilkite į stiklainį.

II variantas (pagal mane). Rabarbarus kartu su sultimis sudėkite į puodą ir vis pamaišydami kaitinkite apie 10 minučių ant mažos ugnies. Tada sudėkite medų, įmeskite rozmariną, padidinkite ugnį ir virkite tol, kol džemas stipriai sutirštės (apie 5 minutes). Rabarbarai turėtų sukristi. Rozmariną išmeskite, o džemą supilkite į stiklainį.

Pagrindinis skirtumas tas, jog originaliame recepte rabarbarų gabaliukai turėtų likti sveiki, o manajame sukristi. Skoniui tai įtakos neturi :)

Skanaus!

Radiohead - Creep

Kaiserschmarrn

Nekaltinsiu, jei taisyklingai pavadinimą perskaitysite tik iš trečio karto. Man šis patiekalas, netgi pagamintas ir paragautas, liko nu tas, kaizen šmaizen.

Šis desertinis omletas kilo iš Austrijos. Sakoma, jog kaizerschmarrn gimė per klaidą – kai virėjui nepavykdavo iškepti saldžių blynelių – jie išeidavo per ploni arba plyšdavo, jis tiekdavo juos tarnautojams. Bet kai tuometinis imperatorius jų paragavo, omletas kaipmat nukeliavo į karališkąjį stalą.

Receptas niekuo neišsiskiriantis – kiaušiniai, pienas, miltai, cukrus – kitaip tariant, paprasta blynelių tešla. O štai gaminimas visai įdomus. Kepamas milžiniškas storas blynas (beveik nesaldus). Jį supjausto gabalėliais ir apkepa juos svieste iš visų pusių. Ant viršaus užbarstomas storas cukraus pudros sluoksnis.

Skonis visai įdomus – labiau biskvitinis nei omletinis. Kadangi aš savąjį omletą apkepu iš abiejų pusių keptuvėje, o tada pašaunu į orkaitę (kaip pas LaPerla), jis atrodo kiek kitaip nei originalas. Kepti orkaitėje – labai patogus būdas: sviesto reikia daug mažiau, o ir apversti omletą sunkumų nekyla. Be to, viršuje išeina traški plutelė.

Kaiserschmarrn

1 didelė porcija

šaltinis - LaPerla ir Ginger&Blonde

50g miltų (pas mane savaime kylantys, bet tai nebūtina)

50g šalto pieno

1 kiaušinis

0,5 š. cukraus

1 š. razinų arba supjaustytų džiovintų abrikosų

0,5 a.š. romo (aš nededu)

sviestas kepimui

cukraus pudra (galima maišyti su cinamonu)

Razinas apšlakstykite romu. Kiaušinio baltymą standžiai išplakite. Miltus, trynį, pieną ir cukrų sumaišykite. Įmaišykite baltymą. Karštą mažą keptuvę aptepkite sviestu. Supilkite tešlą, kepkite porą minučių ant mažos ugnies. Apverskite ir pakepkite dar.

I variantas. Omletą įdėkite į panašaus dydžio kepimo formą (arba keptuvės rankeną labai standžiai apvyniokite folija), pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 10 minučių. Supjaustykite gabalėliais, apibarstykite cukraus pudra.

II variantas. Ant gerai apkepinto omleto uždėkite porą gabalėlių sviesto. Kai jis išsilydys, supjaustykite omletą gabalėliais ir vis pamaišydami mentele pakepkite iki auksinės plutelės. Apibarstykite cukraus pudra.

Klasikinis kaiserschmarrn tiekiamas su slyvų kompotu arba trintais obuoliais.

Skanaus!

Pesto. Keletas idėjų ir receptas

Smagu prisipažinti, jog visai neseniai pirmą kartą paragavau šio populiariojo padažo. Gal prieš pusmetį. Buvau nusiteikusi labai palankiai – juk bazilikas, sūris, pinijos, alyvuogių aliejus... Ir žinote, nusipirkusi ir paragavusi supratau, jog ne visai žinau, kur jį naudoti. Taip, apie makaronus su pesto girdėjau, apie sriubą ar skrebučius irgi. O dar?

Laikui bėgant prikaupiau šiek tiek naujų idėjų, keletą paties padažo variacijų ir atradau jį dar kartą. Iš kiek kitokios pusės. Skaniai. Įdomiai. Nenuobodžiai.

Kur naudoti pesto? Štai keletas minčių:

·         Įmaišykite į džiuvesėlius, skirtus apvolioti mėsą

·         Prieš kepdami duonos kubelius, sumaišykite juos su šiek tiek padažo

·         Įmaišykite į bulvių košę

·         Dėkite į omletą

·         Sumaišykite su lašeliu vandens, acto ir medaus, užpilkite ant salotų

·         Įmaišykite į tepamajį sūrelį

·         Dėkite į špinatų-varškės lazaniją

·         Įmaišykite į duonos arba pikantiškų keksiukų tešlą

·         Užtepkite ant skrudintos duonos, ant viršaus dėkite gabalėlį pomidoro ir mozarella sūrio

·         Įmaišykite į pesto šiek tiek vandens ir acto – išeis puikus marinatas kepamoms daržovėms

·         Įmaišykite į lietinių tešlą

·         Naudokite vietoj majonezo bulvių salotoms

·         Tepkite ant duonos, uždėkite gabalėlį sūrio ir paskrudinkite, kol sūris išsilydys

·         Įmaišykite į daržovių arba pomidorų sriubą

·         Įmaišykite į paukštienos faršą

·         Pasigaminkite padažą kotletams – pašildykite stiklinę sultinio ir ¼ stiklinės pesto. Pabaigoje įpilkite pusę stiklinės grietinėlės

·         Vietoj pomidorų padažo naudokite pesto aptepti picos tešlą

·         Paigaminkite padažą itališkiems tortellini – pašildykite mažame puode stiklinę grietinėlės ir ¼ stiklinės pesto. Įmaišykite ¼ stiklinės parmezano. Užpilkite ant paruoštų tortellini

·         Sumaišykite ricotta sūrį su keliais šaukštais pesto ir tarkuotu parmezanu. Pašildykite. Užpilkite ant pagamintų makaronų, sumaišytų su apvirtais brokoliais.

·         Vištienos gabaliukus patroškinkite padaže – sultinys, grietinėlė, pesto ir baltasis vynas

·         Sumaišykite su šiek tiek lydyto sviesto ir užpilkite ant gnocchi. Pabarstykite sūriu ir apkepkite orkaitėje.

O ar žinote, kad yra labai daug pesto rūšių? Su cukinijomis, petražolėmis, špinatais, mėtomis, džiovintais pomidorais? O ir riešutai naudojami skirtingi: graikiški, lazdyno, anakardžių, o pigesnėse versijose – net žemės. Variantų galybė.

Pesto su špinatais turi ne itin intensyvų skonį, tad jo į patiekalą galima dėti daugiau. Sutrinti graikiniai riešutai suteikia šiek tiek kartumo, tai jei to nemėgstate, siūlau rinktis lazdyno riešutus.

Dar vienas svarbus pastebėjimas – žinovai sako, jog pesto negalima gaminti naudojant smulkintuvą. Vienintėlis taisyklingas prietaisas – grūstuvas (pestle). Deja, neturiu su kuo palyginti – gaminau tik kartą – baisiajame smulkintuve. Faktas – baziliko kvapo beveik nesijaučia. Nesmulkinti lapeliai kvepėjo daug stipriau, nei pats padažas. Tad artimiausiu metu žadu pirktis šį stebuklą. Ne tik pesto gaminimui, bet ir šviežių/džiovintų žolelių, česnako, pipirų, druskos smulkinimui.

Pesto su špinatais ir graikiniais riešutais

mažas indelis (maždaug ½ stiklinės)

30g lengvai pakepintų graikinių riešutų

sauja baziliko lapelių (be kotelių)

sauja špinatų lapelių (be kotelių)

2 šaukštai tarkuoto parmezano

2 šaukštai graikinių riešutų aliejaus (arba extra virgin alyvuogių aliejaus)

½ skilt. česnako

¼ a.š. jūros druskos

Kiekius galite redaguoti pagal save – viskas pateikta iš akies. Baziliką ir špinatus nuplaukite, sudėkite visus kitus produktus ir sutrinkite smulkintuvu arba grūstuvu. Man patinka, kad jaustųsi gabaliukai, tad trinu nelabai smulkiai. Padažą laikykite šaldytuve.

Žaliasis daržovių karis su anakardžiais bei kokosų pienu

Ar dažnai lankotės svetur? Jei taip, tai kur leidžiate daugiausiai laiko – muziejuose, gamtoje, miesto centre? O gal restoranuose ir kavinukėse? Ragaujate autentiškus patiekalus, skanaujate vyną ir mėgaujatės švelniais desertais. Tarkim, atvažiavę į Italiją daugelis paragautų pastos ir picos, į Meksiką – chilli con carne ar tikrosios tekilos su laimu, o į Japoniją – sušio ir žaliosios arbatos. O štai atvažiavę į Londoną daugelis kažkodėl skuba paragauti indiško kario. Sutinku, anglai turi nemažai klasikinių patiekalų – fish‘n‘chips, Jorkšyro pudingas, Šepardo pyragas ar tiesiog kepsnys su mažomis keptomis bulvėmis ir ruduoju padažu. Bet kadangi Londone anglų mažiau nei kitų šalių atstovų, kitos virtuvės populiarėja vis labiau. Indų, kinų, afrikiečių, japonų virtuvės dominuoja, bet ir Rytų Europos patiekalai susiranda vis daugiau gerbėjų.

Aš ne išimtis – vos atvykusi čia susiradau indišką restoranėlį su keliomis dešimtimis kario rūšių bei įdomaus skonio saldumynais. Pernelyg įdomaus, sakyčiau. O štai karis buvo labai skanus. Aštrus arba ne, su aviena, kiauliena, vištiena ar daržovėmis. Visada skaisčios garstyčių spalvos ir storu sluoksniu aliejaus ant viršaus.

Autentiško kario namie gamintis nė nerizikuoju. Jei visgi norite naudoti atskirus priekonius, o ne mišinį, siūlyčiau vadovautis Giedriaus blogu (lietuviškas svetimų virtuvių guru). Tarkim, šitu receptu.

Recepte, kuris mane įkvėpė, parašyta taip: po ½ a.š kalendrų ir garstyčių sėklų, ½  kmynų pakepiname 1 a.š. sviesto. Kai sėklos šiek tiek pakeps, įdedame ½ a.š. ciberžolės, šiek tiek čili miltelių, ½ a.š paprikos ir ½ a.š. vaistinės ožragės. Pakepame 10 sekundžių ir nuimame nuo ugnies (šis kiekis prieskonių skirtas maždaug 300g daržovių).

Daržovių karis su anakardžiais, špinatais bei kokosų pienu

2 porcijos

įkvėpimas iš čia

300-400g įvairių daržovių, supjaustytų stambiais gabalais (žiediniai kopūstai, brokoliai, bulvės, šparaginės pupelės, morkos, cukinijos, baklažanai etc.)

50-70g šaldytų špinatų (naudoju smulkintus)

50-70g anakardžio riešutų

pusė skardinės (200ml) kokosų pieno

1-2 šaukšteliai ne itin aštraus kario mišinio, arba pagal skonį, jei maišysitės patys

šaukštas kokosų arba bet kokio augalinio aliejaus*

1 nedidelis raudonas svogūnas

2 česnako skiltelės

gabalėlis imbiero šaknies

druska, ryžiai patiekimui

*žinau, jog su kokosų aliejumi Lietuvoje problemos, todėl siūlau naudoti bet kokį kokybišką augalinį aliejų. Bet jei visgi pasiseks, šis aliejus tikras atradimas – jis nepridega net ir kepant ant didesnės ugnies. Klasikinis karis gaminamas su labai dideliu aliejaus kiekiu, bet aš naudoju vos šaukštą - to visiškai užtenka.

Svogūną, česnaką ir nuluptą imbiero šaknį supjaustykite mažais kubeliais ir pakepinkite įkaitintame aliejuje kartu su kario prieskoniais. Po poros minučių sudėkite riešutus ir kepkite keletą minučių. Sudėkite supjaustytas daržoves ir atšildytus špinatus, išmaišykite ir pakepkite dar apie 5 minutes. Supilkite kokosų pieną, uždenkite ir troškinkite ant mažos ugnies kol daržovės gerokai suminkštės (20-25min). Pabaigoje pasūdykite. Jei karyje liko daug skysčio, patroškinkite jį atidengę ant didelės ugnies kol padažas sutirštės. Tiekite su virtais ryžiais.

Skanaus!

P.S. Negražus, visai negražus, bet labai skanus.

Linguine su grietinėlės ir brokolių padažu

Ar jūsų mityba pasikeitė per kelis paskutinius metus? Nes mano tai labai. Ankstesnius sumuštinius su daktariška dešra pusryčiams pakeitė jogurtas, kotletus ar balandėlius pietums pakeitė pasta, apkepai ir sriubos, o parduotuvinio torto gabaliuką puikiausiai pakeičia naminis šokoladinis pyragas. Nė nežinau, gerai tai ar blogai. Bet, matyt, neišvengiama. Mada vis kinta, įpročiai taip pat, o tradicijos nors ir paisomos, bet vis rečiau. Ir nors prieš dešimtį metų daugelis sunkiai įsivaizdavo keksą, kepamą su bananais ar pėlesinį sūrį, valgomą su uogiene, šiandien tai beveik kasdienybė.

Eh, snobiškas pavadinimas ir įžanga. Bet nepaisant pavadinimo, patiekalas labai šaunus. Brokoliai suteikia gaivumo ir lengvumo, o sūris ir grietinėlė – kremiškumo ir sotumo. Puiku. Tikrai puiku. Įtraukiu į nuolat gaminamų patiekalų sąrašą.

Šįkart pas mane pasta su džiovintu baziliku ir česnakais, bet asmeniškai man skaniausia su paprastais spaghetti ar tagliatelle. Su pastaraisiais išvis visi padažai valgosi skaniau. Bent jau man ;)

Linguine su grietinėlės ir brokolių padažu

2 porcijos

šaltinis – Przy kuchennym stole ir Pozytywna kuchnia

150-200g linguine/spaghetti/tagliatelle etc. makaronų

1 nedidelė brokolio galvutė

3-4 česnako skiltelės

250g 12% riebumo grietinėlės (aš dedu apie 150g grietinėlės ir 100g skysčio nuo virtų brokolių)

smulkiai tarkuotas sūris pabarstymui

druska, pipirai, džiovintas bazilikas, šlakelis aliejaus

Nuo brokolio nupjaustykite žiedynus, sumeskite juos į verdantį vandenį ir virkite, kol taps labai minkšti (15-20min). Tuo metu išvirkite makaronus pasūdytame vandenyje (nepervirkite). Kai brokoliai išvirs, sutrinkite juos bulvių grūstuvu ar tiesiog šakute. Česnaką smulkiai sukapokite ir pakepinkite ant šlakelio aliejaus. Sudėkite brokolius ir supilkite grietinėlę (ir, jei naudojate, skystį nuo virtų brokolių). Troškinkite ant vidutinės ugnies tol, kol padažas ims tirštėti. Įberkite druskos ir prieskonių pagal skonį, sudėkite makaronus ir gerai išmaišykite. Jei norite, galite patroškinti dar kelias minutes. Tiekite apibarstę tarkuotu sūriu.

Skanaus!

Lazy Sunday

Ateina toks laikas, kai reikia tiesiog atsipalaiduoti. Užmiršti apie visas negandas, liūdesius ir baimes, nusišypsoti ir atsipalaiduoti. Patinginiauti. Įsijungti švelnią muziką, uždengti kojas pledu ir paimti į rankas puodelį kvapnaus gėrimo. Apie nieką negalvoti. Tiesiog džiaugtis. Kad esame. Kad gyvename.

Perlinių kruopų risotto su pievagrybiais

Kraustydamasi keikiau save – na kaip galima pirkti tiek maisto?! Kruopos, arbatos, prieskoniai, riešutai, sėklos, kelios miltų ir cukraus rūšys... Daug. Labai daug visko. Ir stengdamasi suvartoti viską, kas gulėjo šaldytuve, neėjau į parduotuvę geras dvi(!) savaites. O juk man priklausė tik ketvirtadalis nedidelio šaldytuvo. Kiaušiniai, daržovės, sūriai, jogurtai – viskas turėjo savo vietą. Jie buvo sudėti lyg puzzle‘ai. Ir jei kažkas patekdavo ne į savo vietą, produktai netilpdavo.

***

Žinot, jau visai užmiršau senus gerus laikus, kai stipriai taupėme. Ne, negaliu pasakyti, jog dabar leidžiame pinigus vėjais, tiesiog jaučiamės daug laisviau. Juk anksčiau apie visokiausias filadelfijas, maskarpones ir rožių vandenis net pagalvoti sau neleisdavome. Ir apie cukinijas bei krapus žiemą nebuvo nė kalbos – juk brangu. O dabar apie tai nė negalvojame – perkame ir tiek.

Bet kartais galima ir pataupyti. Juk valgyti taupant visai nereiškia valgyti neįdomiai. Štai, tarkim, trinta morkų sriuba su cinamonu. Beveik gurmaniškas patiekalas, o jam reikia vos poros pigių ingredientų. O, tarkim, orkaitėje kepti lietiniai su grikių ir pievagrybių įdaru? Pigu? O taip. Skanu? Žinoma!

Artėjant vasarai susitaupyti dar lengviau – juk visur apstu šviežių ir nebrangių produktų.

Nebrangaus gaminimo idėją pasigavau iš kai nori valgyt blogo. Ten smulkiai surašyta apie tai, kaip sunkiai verčiasi kai kurios Lietuvos šeimos.

***

Perlinės kruopos – vienas paprasčiausių, prieinamiausių ir pigiausių produktų mūsų šalyse. Originale šis risotto gaminamas dar ir su kumpiu, bet nusprendžiau jo atsisakyti. Ilgo troškinimo dėka net ir paprasti pievagrybiai kruopoms suteikia sodrų grybų skonį. Žinoma, jei turite, galite įberti šiek tiek maltų džiovintų grybų. Čia jie, deja, prabanga.

Tikrąjį risotto reikėtų tiekti apibarsčius parmezano sūriu, bet aš to nedarau. Grybai suteikia tikrai stiprų ir sodrų skonį, tad sūris čia ne itin reikalingas.

Perlinių kruopų risotto su pievagrybiais

1 didelė porcija

idėja iš Food Network 2011 april

70g perlinių kruopų

1 mažas svogūnas

4-5 nemaži pievagrybiai (geriausia rudi – jų skonis sodresnis)

70-80ml balto sauso vyno (iš bėdos galite pakeisti sultiniu)

1,5-2 stiklinės daržovių sultinio

šlakelis aliejaus, druska, pipirai

Perlines kruopas iš vakaro užpilkite šaltu vandeniu ir palikite nakčiai.

Svogūną smulkiai sukapokite, pievagrybius supjaustykite juostelėmis. Įkaitinkite aliejų. Ant silpnos ugnies apkepkite svogūną iki skaidrumo (negalima, kad jis paruduotų), sudėkite pievagrybius ir kepkite dar porą minučių. Suberkite išmirkytas kruopas ir maišydami pakepkite jas 3-4 minutes. Tada supilkite vyną ir sumažinkite ugnį. Troškinkite tol, kol vynas išgaruos. Įpilkite ¼ stiklinės sultinio ir laukite, kol jis išgaruos. Taip palaipsniui supilkite visą sultinį vis patikrindami kruopų minkštumą. Aš troškinau apie 40 minučių. Pabaigoje įberkite druskos ir pipirų. Tiekite iškart.

Skanaus!

Štai dar keli nebrangūs receptai:

Kepta avižinė košė su vynuogėmis ir cinamonu

Aštri morkų-obuolių sriuba

Trinta moliūgų sriuba su kariu

Grikiai su daržovėmis rytietiškai

Citrininis levandų keksas

Šiandien be ilgų įžangų.

Tiesiog pasiklausykite Coldplay – Sparks. Graži daina.

Stebuklingo skonio drėgnas levandų ir citrinų keksas. Tuo viskas pasakyta. Skonis, kvapas ir vaizdas be galo jaukus ir pavasariškas. Papildomo drėgnumo ir skonio suteikia citrininis sirupas (turėjęs būti glajumi). Vienas geriausių mano ragautų keksų. Rekomenduoju.

Citrininis levandų keksas

8 porcijos

120g miltų

80g cukraus

2 kiaušiniai

40g bekvapio arba riešutų aliejaus

100g riebaus jogurto

50g migdolų plokštelių

1a.š. kepimo miltelių

2 citrinų žievelės (nutarkuotos smulkia trintuve)

1 citrinos sultys

1a.š. džiovintų levandų žiedų

150g cukraus pudros

1 citrinos sultys

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Miltus ir kepimo miltelius persijokite. Kiaušinius su cukrumi išplakite iki standumo. Supilkite aliejų, jogurtą, citrinos sultis ir dar kartą gerai išplakite. Migdolų plokšteles kartu levandų žiedais susmulkinkite kavamale arba smulkintuvu (vadovaujuosi Jurgos patarimu). Į miltus įmaišykite skystąją masę ir smulkintus migdolus. Sukrėskite masę į kekso formą (aš prieš tai įdedu popierinę formelę – štai tokią). Kepkite apie valandą (arba kol pagaliukas bus sausas).

Pagal idėją, keksą reikėtų aplieti glajumi. Bet ir sirupas čia labai labai tinka. Jei norite glajaus, cukraus pudrą sumaišykite su mažu kiekiu citrinos sulčių ir apipilkite/aptepkite atvėsusį keksą. Jei norite sirupo, dėkite šiek tiek daugiau citrinos sulčių ir apipilkite šiltą keksą. Ant viršaus visgi liks šiek tiek sustingusio glajaus (kaip nuotraukose).

Skanaus!

Latte. Žingsnis po žingsnio

Apie kavą galima kalbėti daug – juk kava kaip vynas. Pupelių rūšys, jų kepinimas, malimas, laikymas... Vandens minkštumas ir temperatūra, puodelio forma ir dydis. Visa tai svarbu. Visa tai turi įtakos kavos skoniui. Apie nieką iš šitų dalykų kalbėti nesiruošiu. Nes nežinau. Tikrai, nieko apie tai nesuprantu. Man egzistuoja tik proporcijos – vandens, cukraus, pieno ir, žinoma, kavos.

Pateiksiu tik proporcijas ir pieno plakimo būdą skaniai latte kavai. Be snobizmo. Paprastai.

Taigi, kaip jau minėjau praeitame įraše, reiks kai ką įsigyti/išsitraukti iš spintelės.

Štai šitą. Cafetiere vadinasi. Lietuviškai tariant, kavinuką. Dydis nėra labai svarbus, bet geriausia rinktis vidutinį. Manasis yra 0,5l talpos – optimalus variantas vienai porcijai pieno putos.  Bet kas iš tikrųjų svarbu – tai sietelis ant jo. Tai turi būti būtent labai smulkus sietelis – ne skylutės, ne trikampėliai ar gabalas medžiagos. Smulkus metalinis sietelis.

O toliau viskas be galo paprasta. Tiesiai į stiklinę beriu šiek tiek mažiau nei šaukštelį tirpios kavos (shame on me, bet natūrali kava su pienu man neskani) bei maždaug šaukštelį rudojo cukraus. Čia jau, žinoma, pagal skonį. Įpilu trečdalį stiklinės verdančio vandens (ne daugiau) ir išmaišau, kad cukrus ištirptų.

Vienai stiklinei gėrimo aš imu lygiai 100g riebaus pieno – trečdalį stiklinės. Pieną pašildau MB krosnelėje. Laikas irgi svarbus – pienas turi būti karštas, bet jokiu būdu negali užvirti. Man užtenka 30 sekundžių. Pilu karštą pieną į kavinuką, uždengiu dangtelį ir keletą kartų švelniai suspaudžiu. Jo nereikia plakti – tiesiog švelniai suspausti. Penkių kartų turėtų užtekti, kad jis stipriai suputotų. Patariu rinktis riebiausią pieną – beveik 4% riebumo. Kitokio nebanžiau, tad nieko negaliu žadėti.

Nuotraukoje matosi, kaip atsiranda puta. Pieno apimtis padidės 2,5-3 kartus.

Pienas pasidalino į dvi dalis – skystąją ir puriają. Puta labai minkšta ir puri, su dideliais oro burbuliukais. Iš esmės, galima jau dabar supilti pieną į kavą ir mėgautis. Bet visgi išeina skaniau sumaišius pieną su puta. Puta pasidarys daug sunkesnė, tirštesnė ir tvirtesnė. Didelių oro burbuliukų neliks – liks tik pieno kremas. Taigi tam, kad gautume pieno kremą, reikia nuimti dangtelį ir palikti ramybėje pieną 30-60 sekundžių (iš akies, nieko baisaus nenutiks, jei paliksite 2-3min). Tada paimkite kavinuką ir padarykite keletą sukamųjų judesių ranka (kaip, tarkim, bandytumėte išmaišyti cukrų vandenyje be šaukštelio pagalbos).

Tai jau pieno kremas. Beveik. Puta labai tvirta – taip laikoma nuo šaukštelio ji nukrito maždaug po 20 sekundžių.

Stiklinės sienele supilkite pieną ir sukrėskite kremą.

Vienuose šaltiniuose teigia, jog cukrus neturi grimzti pro putą, kituose, jog turi. Ant manosios cukrus laikosi. Be to, maišant gėrimą puta neištirpsta, dėl to patariu saldinti iš anksto.

P.S. Kartais ant viršaus užberiu žiupsnelį cinamono. Jis maloniai kutena nosį. Tai netaisyklinga, bet labai labai smagu.

Ir nekreipkite dėmesio į ilgas instrukcijas – iš tikrųjų pagaminti tokiai kavai užtenka dviejų minučių.

Skanaus!