Mocarelos skrebučiai su nektarinais

Šokiai ir šiek tiek šampano. Begalinis juokas. Malonus nuovargis. Daug emocijų. Viskas gerai.

***

Visada mėgau nedesertinius patiekalus su vaisiais – vištiena su persikais, baklažanai su razinomis, brie su spanguolėmis... Mocarela su nektarinais irgi, kaip pasirodo, puikiai dera. Nuo originalaus recepto stipriai nutolau – ten naudojamas ožkos pieno sūris. Bet kadangi ožkos pieno sūris man smirda neplautomis ožkomis, jo nemėgstu. Su švelniąja mocarela be galo skanu. Brie, manau, irgi puikiai tiktų. O ir cheddar stiliaus sūris čia būtų visai į temą.

Mocarelos skrebučiai su nektarinais

2 porcijos

adaptuota iš BBC Good Food 08 2011

4 riekelės prancūziško batono (arba bagetės)

gabalėlis mocarelos

2 sunokę nektarinai

šaukštas medaus

1 laimo sultys

1 nedidelis čili pipiras (naudoju miltelius)

Mocarelą supjaustykite, sudėkite ant batono riekelių ir pakepkite įkaitintoje orkaitėje, kol viršus gražiai apskrus (apie 10min). Tuo metu nektarinus stambiai supjaustykite (nelupkite). Sumaišykite medų, laimo sultis ir labai smulkiai sukapotą čili (arba miltelius). Užpilkite ant nektarinų ir išmaišykite. Skrebučius tiekite dar šiltus su nektarinų salotomis.

Skanaus!

Spausdinti

Kaip mes pomidorų konfitiūrą virėm

Kai žmogus neturi darbo ir rimtos veiklos, susigalvoja ją sau pats. Štai, tarkim, aš susigalvojau dukart per savaitę važiuoti į turgų. O gal kas naujo bus?  Kas ten naujo gali išaugt per tris dienas...? Bet, visgi, pora valandų jau nužudyta. Ir tai gerai. Nes nieko neveikimas veda iš proto.

O turgus, bent jau manasis, atrodo taip: visko pilna – nuo kojinių, iki žuvies. Suknelės, kurias nešioja jau pusė Londono ir rankų darbo dubenėliai. Dar svieriami riešutai. Po saule sunokintos mėsos kvapelis. Gėlės. Vaisiai. Kiniškas take away maistas.

Per daug nesidairydama nudumiu prie šviežių vaisių ir daržovių. Retkarčiais, tarp įprastų cukinijų ir pomidorų galima atrasti egzotikos. Labai, beje, pigios egzotikos. Karambolos, papajos, figos ir kitokios gėrybės. Ir asmeniškai man visa tai nėra skanu – nes tai nėra tikra. Bet paragauti vistiek įdomu. Ir štai pagriebusi keletą indelių fizalio ir šnekučiuodamasi su vienu vyruku laukiau savo eilės. Visai netyčia paklausiau, ką gi su juo galima pagaminti. Tas, ilgai nemąstydamas atsakė, jog restoranuose jį tiekia aplietą juoduoju šokoladu. Ir dar paminėjo, jog fizalio skonis jam be galo primena vyšninius pomidorus.

Paragavusi fizalio nusivyliau – rūgštokos uogos be ypatingo skonio. Kietos. Tiesa, gražios. Bet, taip sakant, nėra padėties be išeities. Pagal seniai išsaugoto recepto motyvus išsiviriau fizalio konfitiūrą. Ir, žinote, jis man pasirodė fantastiškas! fOntastiškas. Saldžiarūgštis, šiek tiek primenantis želė, su gražiomis skaidriomis uogytėmis.

Ir žinau, kad receptas nesusilauks populiarumo – fizalio kaina nežmoniška. Bet visgi, jei kas nors, kada nors ir kaip nors jo turės per daug – pabandykite. Manau, nepasigailėsite. Ir, beje, jis man kažkuo priminė kivių konfitiūrą.

P.S. Tai kodėl pavadinime minimi pomidorai? Gi atsimenate, vyrukas pasakė, jog fizalis jam pomidorus primena. Pagavot mintį, ar ne? Jei fizalio konfitiūras toks skanus, tai ir pomidorų turėtų būt ne ką blogesnis! Deja. Dar nepabaigtas virti konfitiūras atsidūrė šiukšliadėžėje. Taip, matyt ne visos genialios idėjos yra genialios.

Fizalio konfitiūras

1 nedidelis stiklainis

įkvėpimas iš čia

300g nuvalyto fizalio

150g cukraus

1 laimas (arba citrina)

1 nedidelis apelsinas (arba mandarinas)

Cukrų suberkite į nedidelį puodą, įspauskite citrusinių vaisių sultis, išmaišykite ir kaitinkite ant mažos ugnies, kol cukrus ištirps. Suberkite fizalį ir vis pamaišydami virkite ant silpnos ugnies kol uogos ims sproginėti (aš jas atsargiai subadžiau peiliu, nes sprodinėdamos jos gali aptaškyti karštu sirupu). Puode turėtų būti gana daug skysčio. Ugnį padidinkite ir kaitinkite apie 10-15min, kol beveik visas skystis išgaruos ir masė pasidarys tiršta, o uogos beveik skaidrios. Nukelkite puodą nuo ugnies, konfitiūrą sudėkite į sausą stiklainį. Šaldytuve konfitiūras stipriai sutirštėja – pasidaro kažkas tarp želė ir labai tiršto sirupo.

Skanaus!

Spausdinti

Konfitiūrai:

Kivių konfitiūras su laimais

Pieno konfitiūras su šokoladu ir riešutais

Apie kritiką ir vyšnių pyragą

Visai neseniai atsisėdusi ant grindų lotoso poza ir pyškindama eilinę uogienę sulaukiau klausimo: “Ir kam tau to reikia?”. Ir žinot, rimtai susimąsčiau. O kam man to reikia? Jis tęsė: “Kodėl tu tai darai?”, “Ar tau moka pinigus už tai, kad fotografuoji šitą uogienę?”, “Ar tu rimtai manai, jog kažkas gamins pagal tuos tavo receptus?”.

Neatsakiau į visus šiuos klausimus. Tepasakiau, jog man patinka tai daryti. Sėdėti ant grindų ir fotografuoti uogienes. O paskui jas ragauti ir vertinti. Ir jei jos, mano manymu, nusisekusios, rašyti čia. Galvoti apie įžangą, kartais visiškai nesusijusią su maistu, ir skelbti receptą. Kad ir paprastą. Kad ir nenaują. Kad ir banalų. Tai tiesiog dalis manęs.

-„Tu rimtai esi beprotė.“

***

Vyšnių pyragas. Skanus, bet ne toks, kokio tikėjausi. Gal net šiek tiek nusivyliau. Svajojau apie kvapnų, saldžiarūgštį pyragą traškiu viršumi. Kadangi vyšnios pasitaikė nerūgščios, pyragas neturėjo labai išraiškingo skonio. Bet konsistencija tobula – trapi trapi tešla, švelnus kokosinis kremas ir karts nuo karto pasitaikanti vyšnikė. Kitą kartą pagrindą aptepčiau rūgščia vyšnių uogiene. Tikrai būtų skaniau.

Proporcijas rašau savo – vietoj pateiktos tešlos dariau seniai atrastą trupininę tešlą (ji tobula, tikrai). Vietoj pudingo iš pakelio dariau naminį kokosinį pudingą. Visų produktų kiekį šiek tiek sumažinau, nes mano forma kiek mažesnė, nei autorės.

P.S. Mums pyragas skanesnis pasirodė gerai atvėsęs ir pailsėjęs kelias valandas.

Kokosinis vyšnių pyragas trupininiu viršumi

12 gabaliukų

šaltinis – Kwestia Smaku

Tešla:

65g tikro sviesto

1 trynys

30g cukraus

150g miltų

3-4v.š. ledinio vandens

Kokosinis pudingas:

skardinė kokosinio pieno (400ml)

200ml pieno

40g krakmolo (apie 1/3 stiklinės) (naudojau kukurūzų)

1 kiaušinio trynys

4v.š. cukraus

Trupiniams:

80g miltų

40g krakmolo

80g kokoso drožlių

40g cukraus

100g šalto sviesto

apie 500-600g rūgščių vyšnių

keli šaukštai vyšnių uogienės (nebūtinai)

Vyšnias nuplaukite, išimkite kauliukus.

Tešla. Miltus persijokite į dubenį, viduje padarykite duobutę. Sudėkite šaltą, gabaliukais supjaustytą sviestą, cukrų, trynį ir ledinį vandenį. Visus produktus trinkite tarp pirštų, kol pasidarys trupiniai (neminkykite). Tolygiai išbarstykite formoje, švelniai paspauskite pirštais, kepkite apie 15min vidutinio karštumo orkaitėje (kol gražiai pagels).

Pudingas. Pusę karvės pieno sumaišykite su cukrumi, krakmolu ir tryniu. Likusį karvės ir kokosų pieną užvirinkite. Greitai maišydami plona srovele supilkite mišinį į kokosų pieną. Vis pamaišydami užvirkite ir nukelkite nuo ugnies.

Trupiniai. Šaltą sviestą, cukrų, miltus, krakmolą ir pusę kokoso drožlių sutrinkite į trupinius. Sudėkite likusias kokoso drožles ir išmaišykite.

Iškepusį pagrindą aptepkite pašildyta vyšnių uogiene. Tolygiai paskirstykite vyšnias (galima perpjauti per pusę). Ant viršaus užpilkite/užtepkite dar šiltą kremą. Pabarstykite kokoso trupiniais ir kepkite apie 35min 180°C karštumo orkaitėje.

Pyragą palikite kambario temperatūroje bent kelioms valandoms.

Skanaus!

Spausdinti

Kepti baklažanai su grybais, sūriu ir skrebučiais

Ne taip seniai mečiau valgyti mėsą ir žuvį. Nuo to laiko nuolat susilaukiu klausimų, ką gi aš valgau. Ir visada sunkiai surandu atsakymą. Nieko ypatingo, rodos, nevalgau: troškiniai, apkepai, makaronai... Dažniausiai, kaip sako anglai, one-pot meals (vieno puodo patiekalus).

Mėsos pakaitalus perku kaip įmanoma rečiau (nors čia jų pilna). Pirma, dėl neaiškios sudėties: baltymai+baltymai+baltymai+aromatizatoriai. Antra, dėl skonio. Ne, nepagalvokite, kai kurie produktai turi išties gerą skonį. Netikri Kijevo kotletai ir nuggets‘ai man labai netgi patiko. Bet visa kita... visa kita buvo tragiška. O trečia (ir svarbiausia), nematau prasmės. Kam atsisakyti mėsos, jei jos norisi? Dėl sveikatos? Pakaitalai jos tikrai neatneš. Dėl principų? Hm, nesuvalgau vištos, bet suvalgau baltymų ir aromatizatorių maišalynę...? Irgi ne tas. Tad, nors šaldytuve ir turiu kelis netikros mėsos kepsnelius, visai tuo nesididžiuoju.

Be to, kad ir kaip bebūtų keista, mano bemėsis valgiaraštis tapo daug platesnis. Pradėjau naudoti daug daugiau ankštinių, riešutų bei kruopų. O jau daržovių... Jei anksčiau baklažaną valgydavau kartą per pusmetį, tai dabar kartą per savaitę. Sužinojau dešimtis patiekalų su brokoliais. O ir pomidorai bei morkos nuo šiol tinka ne vien tik salotoms.

O visa šita įžanga tenorėjau pasakyti, jog vegetariška mityba – tai ne tik virtos bulvės, makaronai ir konservuotos pupelės (patikėkite, be galo daug žmonių mano būtent taip). Ir atsisakiusi vos kelių mėgstamų patiekalų atradau dešimtis naujų. O nauja, ypač mityboje, visada geriau.

Kepti baklažanai su grybais, sūriu ir skrebučiais

2 porcijos

šaltinis – Kwestia Smaku

1 didelis baklažanas

150g grybų (naudoju pievagrybius)

½ nedidelio svogūno

1 česnako skiltelė

2 a.š. miltų

100ml pieno

50g Roquefort sūrio (taip pat galite naudoti švelnesnį sūrį, pvz. brie arba camemertą)

šaukštas sviesto

gabalėlis plonai supjaustytos bagetės

aliejus, druska, pipirai, rozmarinas, citrinos sultys, bazilikas, sojų padažas*

*net ir nearomatingi pievagrybiai įgaus stipresnio grybų aromato, jei įpilsite šiek tiek sojų padažo

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Baklažaną išilgai perpjaukite per pusę. Minkštimą įpjaukite grotelėmis (neperpjaudami odelės). Apibarstykite druska, pipirais. Kepkite apie pusvalandį.

Tuo metu ant sviesto pakepinkite supjaustytą svogūną. Sudėkite susmulkintą česnaką ir grybus, kepkite dar kelias minutes. Įberkite porą šaukštelių miltų ir pakepkite dar. Vis maišydami lėtai supilkite pieną ir kaitinkite, kol padažas sutirštės. Pagal skonį įberkite druskos bei prieskonių. Iškepusius baklažanus išimkite iš orkaitės. Šaukštu atsargiai išimkite minkštimą (atsiskiria labai lengvai). Susmulkintą minkštimą sudėkite į grybų padažą. Įdarą dėkite į baklažanus, apibarstykite supjaustytu sūriu. Ant viršaus uždekite plonai supjaustytos bagetės. Kelis gabaliukus sutrupinkite ir apibarstykite baklažanus. Kepkite apie 15 min, kol duona įgaus auksinį atspalvį.

Skanaus!

Spausdinti

Dar baklažanai:

Sumuštinis su kepta paprika ir baklažanais

Baklažanų užtepas

Vanilinis braškių ir bananų džemas

Norams būdinga pildytis. Todėl, turbūt, reikia būti atsargiems pradedant kažko trokšti. Apgalvoti, pasverti ir dar kartą savęs paklausti: Ar tikrai to noriu?

Nes kartais atsitinka taip, kad gavę tai, ko norime, praregime. Ir laikydami rankose savo išsipildžiusį norą nesuprantame, kas mus privertė taip stipriai to trokšti. Taip, norams būdinga pildytis. Ačiū Dievui, ne visiems.

***

Džemas. Bananiškai saldus ir braškiškai aromatingas. Plonai padengtas šilta vanile. Kažkodėl primenantis vaikystę.

Vanilinis braškių ir bananų džemas

1 stiklainis

įkvėpimas iš Twoje&Moje

300g braškių

1 labai sunokęs bananas

70g cukraus (arba pagal skonį)

lašelis vanilės ekstrakto (arba dalį cukraus pakeiskite vaniliniu cukrumi)

Braškes nuplaukite, perpjaukite į 2-4 dalis. Sudėkite į puodą, išmaišykite su cukrumi ir kaitinkite ant mažos ugnies vis pamaišydami. Kai braškės stipriai suminkštės (po 15-20min), sudėkite supjaustytą bananą. Vis pamaišydami virkite tol, kol braškės sukris, o džemas sutirštės (dar apie 15 min). Pabaigoje įpilkite vanilės ekstrakto, gerai išmaišykite. Džemą sudėkite į švarų stiklainį.

Skanaus!

Spausdinti

Braškės + bazilikas = ledai

Heh, neseniai primečiau, kiek blogų aš seku. Dvi šimtinės. Neblogai, ania? Tokia jau esu – stengiuosi aprėpti kaip įmanoma daugiau. Ir visai netgi smagu, kai ryte mane pasitinka pusšimtis naujų receptų. Ir, žinoma, neskaitau jų visų – metu lauk visus Pasivaikščiojimas parke; Piknikas; Mano katinas; Gražus oras itt. Tai, be abejo, labai įdomu, bet reikia atitinkamos nuotaikos ir daug laiko (gerai jau, gerai, pastarojo turiu daugiau nei norėtųsi). Taip pat aplenkiu visus tradicinius patiekalus, aka Cepelinai, Mišrainė Kąturėjautąsudėjau, Makaronai su dešrelėm etc. O dar atmetus visus mėsiškus, žuviškus ir jūros gerybiškus patiekalus lieka  vos keliolika receptų. Iš dviejų šimtų blogų.

Ir štai visai neseniai rusiškuose bloguose pasklido nauja tendencija: braškės+bazilikas=desertas. Dažniausiai ledai. Idėja visai nenauja – dar turiu penkių metų senumo žurnalo iškarpą su braškių-baziliko kokteilio receptu. Tada, matyt, toks derinys buvo pernelyg didelė egzotika, o štai šiomis dienomis tokia egzotika visai ir neegzotika.

Tikriems ledams pagaminti reikia laiko ir kantrybės, o štai tokiems jogurtiniams – vos kelių minučių darbo ir poros produktų. Bazilikas labai šauniai papildo braškių skonį. Asmeniškai man šis derinys patiko netgi labiau, nei rozmarininis.

Jeigu turite ledų gaminimo aparatą, jokių sunkumų kilti neturėtų. Kadangi aš aparato neturiu,  dar nesušalusius ledus visada išplaku 6-7 kartus. Šįkart neplakiau. Ledai stipriai sušąla, bet ištraukus juos iš šaldiklio ir palikus 20-30 minučių, labai šauniai suminkštėja. Jokių ledo kristalėlių ar kažko panašaus. Jie puikūs.

Jogurtiniai ledai su braškėmis ir baziliku

2-3 porcijos

idėja iš Dishing up delights ir daug kitų blogerių...

Konkretaus recepto nėra. Visko dėkite pagal skonį/kvapą/spalvą. Aš ėmiau po lygiai braškių ir jogurto, taigi:

200g šviežių braškių

200g graikiško arba labai tiršto jogurto

40g cukraus

saujelė šviežio baziliko (apie 10 lapelių)

keli lašai balzaminio acto

Braškes su baziliku sudėkite į smulkintuvą ir sutrinkite iki vientisos masės. Sudekite jogurtą, cukrų ir actą, viską gerai išplakite. Supilkite masę į uždengiamą indelį, statykite į šaldymo kamerą ir užmirškite kelioms valandoms. Prieš tiekdami ištraukite iš šaldiklio maždaug pusvalandžiui, kad ledai suminkštėtų. Tiekite su šviežiomis uogomis.

Skanaus!

Spausdinti

Karšta? Štai dar ledai:

Mėtų ledai su šokolado gabaliukais

Tiramisu skonio ledai