Skrebučiai su rikotos sūriu, melynėmis bei mėtomis

Gi kartais būna taip – pasižiūri į gražų ir skanų paveikslėlį ir pagalvoji „Noriu!“. O kai tam, kad įgyvendintum tą Noriu tereikia kelių ingredientų bei poros minučių?

Skrebučiai mums be galo patiko. Melynės + mėtos – naujai atrastas tobulas derinys. Rikotos švelnumas, duonos traškumas, uogų sultingumas... Švelnu, lengva bei itin vasariška.

Skrebučiai su rikotos sūriu, melynėmis bei mėtomis

pagal šią nuotrauką

duonos, tinkamos skrudinti (originale ciabatta, bet mums ji nelabai patinka)

šviežios rikotos

melynių

skysto medaus (naudojau agavos sirupą)

šviežių mėtų

Recepto, manau, nereikia. Duoną paskrudiname, uždedame rikotos (nesaldintos), mėlynių, kapotų metų lapelių bei apšlakstome medumi/sirupu. Mėgaujamės.

Skanių pusryčių!

Levandų latte bei cukrus

Pavasaris atėjo.

Sveikatinamės. Geriame vitaminus, valgome daug vaisių ir daržovių, negeriame, nerūkome, kartais smaližiaujame.

Mankštinamės. Nes tai šaunu. Nuteikia gerai dienos pradžiai.

Rengiamės paprastai ir patogiai. Nes kad atrodytum gražiai, nebūtina atsikelti dar saulei nepatekėjus.

Gražinamės natūraliai. Nes natūraliai – visada geriau.

Sprendžiame daug kryžiažodžių. Nes mankštos reikia ne tik kūnui.

Kvepiame pavasariškai.

Klausomės mėgstamos muzikos. Nes tai visada gelbsti. Neužmirštame senų gerų, bet atrandame ir naujas.

Plakamės kokteilius.

Mokomės fotografuoti. Juk kada nors reikia pradėti.

Žiūrime senus gerus Draugus. Jie visada liks su manimi.

Linksminamės. Nes kartais reikia pabėgti.

Kepame naminę duoną. Prabanga.

Nekepame pyragų. Nes kartais reikia poilsio.

Neatprantame nuo kavos, kad ir kaip besistengtumėme. Tad užberiame žiupsnelį levandų ir mėgaujames toliau. Juk visi turi silpnybių.

Kavą mėgstu visokią – karštą ir su ledu, karamelinę ir mėtinę, su žiupsneliu cinamono arba baltuoju šokoladu. Kava su levandomis man buvo atradimas, nors, rodos, taip akivaizdu...

Kaip namie pasigaminti šauniausią latte kavą jau rodžiau prieš metus. Su levandomis irgi ne ką sunkiau.

Latte kava su levandomis

Receptas lygiai tas pats, tik prieš plakdami pieną į jį įberkite mažą žiupsnelį džovintų levandų, pašildykite ir palikite 5-10min. Tada išgriebkite levandas ir viską darykite pagal instrukcijas.

Beje, kadangi mano rankos stipriai dreba ir aš nemoku asargiai pilti kavos į pieną, kad latte susisluoksniuotų, naudojuosi šaukšto pagalba (taip mes sluoksniuojame kokteilius). Štai paprasčiausias video, kaip tai padaryti.

Įkvėpimas iš Turntable kitchen.

Jeigu neturite galimybės susiplakti pieną, pasigaminkite tiesiog balintą kavą su levandų aromatu, kaip siūlo čia. Irgi labai skanu.

Kadangi levandų apsėdimas buvo stiprus, teko gamintis dar ir levandų cukrų. Ogi viskas paprasčiau nei paprasta. Imame baltą cukrų bei džiovintas levandas. 100g cukraus aš ėmiau valgomąjį šaukštą levandų. Į blenderį įberiame šaukštą cukraus bei levandas, susmulkiname ir sumaišome su likusiu cukrumi. Sudedame į sandarų indelį ir laikome savaitę.

Jei neturite smulkintuvo, levandas sutrinkite tarp pirštų, suberkite į medžiaginį maišelį ir idėkite į indelį su cukrumi. Žinoma,kuo ilgiau laikysite, tuo aromatingesnis cukrus taps.

Tai tiek! Skanaus pavasario!

Šokoladinis musas su tofu ir kaip pasigaminti šokoladinį indelį

Pavasaris apdovanojo mus keliomis šiltomis dienomis ir vėl siunčia nulinę temperatūrą. O aš jau netgi ledus pasigaminau šiltajam sezonui pasitikti.

***

Nuvažiavusi pas mamą visada daug kepu. Dažniausiai tai, ko nekepčiau viena – tortus, sudėtingus pyragus, desertus etc. Turbūt todėl, jog gamintis Tiramisu dviem porcijoms yra šiek tiek kvaila, o viena viso torto (kad ir kaip norėčiau) nesuryčiau.

Ir žinote, ką pastebėjau? Kuo mandresnis (brangesnis, atimantis daug laiko ir reikalaujantis daug darbo) kepinys, tuo didesnė galimybė, jog nusivilsime. Matyt dėl to, jog plakdama tris kremus iš geriausių produktų imu tikėtis kažko. Ir išeina kažkas... normalaus. Netgi skanaus, bet ne įspūdingo. Pagal balus tokio pat (gero), kaip ir paprastas keksas, užmaišytas per 10 minučių.

Štai paskutinis lašas buvo varškės pyragas su baltuoju šokoladu. Gaminosi nesunkiai, bet produktai... (!). Ir štai tikėdamasi drėgno ir minkšto varškės pyrago (kaip nuotraukoje) gavau sausą ir birią varškę, ištižusią sausainių masę ir nė ženklo į 300g baltojo šokolado. Nežinau priežasties - gal varškė ne ta, gal orkaitė, gal rankos, bet vistiek nusivyliau.

Kai namie būnu viena, renkuosi patiekalus, kuriuos galima pasigaminti mažais kiekiais. Net jei kartais gaunu ne tai, ko tikėjausi – ne taip gaila.

Šokoladinis musas su tofu man buvo naujovė. Sako, tofu skonis visai nesijaučia. Nieko keista – sūris neturi itin stipraus ir specifiško skonio. Pagal konsistenciją man desertas labiau priminė pudingą nei musą – glotnus, sunkus, be oro burbuliukų. Desertas itin sveikas – turi daug baltymų, geležies, mažai kalorijų, riebalų ir cukraus. Skonis šokoladinis, bet asmeniškai man šiek tiek persimušė tofu skonis. Kitą kartą dėčiau šiek tiek daugiau šokolado. Vietoj cukraus pudros galite naudoti medų, agavos arba datulių sirupą itt. Desertą galite valgyti vieną arba mirkyti į jį vaisius, sausainius, ryžių trapučius itt. Mums labai patiko, o ir liemuo liks dėkingas.

Desertą tiekiau šokoladiniuose indeliuose. Kaip dariau? Su baliono pagalba. Idėją pasigavau vartydama n-tą kulinarinę knygą parduotuvėje.

Šokoladiniai indeliai

3 indeliai

apie 100g juodojo šokolado

3 nedideli balionai

aliejus

Balionus pripūskite (ne itin stipriai, kad viršus liktų užapvalintas). Gerai nuplaukite, nusausinkite ir BŪTINAI patepkite augaliniu aliejumi.

Šokoladą ištirpinkite vandens vonelėje. Šokoladui išsirinkite tokį dubenėlį, į kurį tilptų pripūsto baliono viršūnėlė. Pasiruoškite tris puodelius arba stiklines (į jas patogu sustatyti džiūstančius balionus). Į kiek atvėsusį šokoladą mirkykite baliono viršūnę, leiskite šiek tiek nubėgti šokoladui ir statykite į puodelį, kad sustingtų (kaip nuotraukoje). Kai šokoladas sustings, procedūrą pakartokite. Sustingus antram sluoksniui ant viršūnės uždekite porą lašų ištirpusio šokolado ir statykite ant sviestinio popieriau aukštyn kojomis, kad būsimas indelis išmoktų stabiliai stovėti. Kai šokoladas gerai sustings, balioną susprogdinkite ir atsargiai ištraukite iš indelio. Man šiek tiek nubyrėjo krašteliai, bet išvaizdos tai nesugadino.

Sutinku, aprašymas ilgas, bet viskas gaminama labai paprastai.

Šokoladinis musas su tofu

4 porcijos

šaltinis – Happy Living

400g šilkinio tofu (jis labai minkštas, dažniausiai parduodamas kartoninėse dėžutėse, kaip mažos sulčių pakuotės)

150g juodojo šokolado (kitą kartą dėčiau 200g)

3v.š. cukraus pudros

likeris, druska, cinamonas, čili arba kitokie prieskoniai

uogos, vaisiai, sausainiai itt. patiekimui

Šokoladą ištirpinkite, šiek tiek atvėsinkite. Ant sietelio keliais sluoksniais sudėkite popierinius rankšluosčius, išverskite tofu ir palikite kelioms minutėms, kad nubėgtų nereikalingas skystis. Į šokoladą sudėkite norimus prieskonius, cukraus pudrą ir gerai išmaišykite. Tofu sudėkite į blenderį, sutrinkite iki vientisos masės. Supilkite šokoladą ir dar kartą sutrinkite, kad susimaišytų (galima ir šaukštu).

Tiekite atšaldytą su uogomis, sausainiais, bananais itt.

Skanaus!

Spausdinti

Sveikai ir su šokoladu? Taip!

Šokoladinis jogurtas

Juodasis veganiškas šokoladas

Grybų cappuccino sriuba su lazdyno riešutais

Gyvenimas, rodos, įgauna kitas spalvas. Temti ėmė keliom minutėm vėliau, palangę puošia baltos tulpės, o galvoje vis dažniau praskrieja mintys apie batelius vasarai. Tik štai aš vis nesikeičiu –tūnau prie intymios kompiuterio šviesos 3-ią valandą nakties. Ir, rodos, eičiau miego, bet juk žinau, kad tysosiu lovoje dar gerą valandą su savo mintimis akis į akį. Ne, tegul jau geriau groja radijas.

Prieš porą savaičių, kol pas mus dar buvo pavasaris, pamaniau, jog ilgiuosi sniego. Juk šią žiemą taip ir nesnigo. Ir štai, jau ne visai tikėtai, žada sniegą. O kol kas lepinuosi sriuba, primenančia sniegą.

Kokia gi žiema be sriubos? Karštos, sočios ir tokios jaukios... Šita sriuba – ne visai įprasta. Pieno puta ant viršaus primena ne ką kitą, o visiems žinomą ir daugeliui mėgstamą cappuccino kavą. Paskutinis brūkštelėjimas, paverčiantis paprastą trintą sriubą kažkuo ypatingu ir itin elegantišku.

Grybų cappuccino sriuba su lazdyno riešutais

1-2 porcijos

idėja iš HappyFood

10 nedidelių pievagrybių (apie 200g)

3 džiovinti grybai

1 labai mažas svogūnas

gabaliukas sviesto

50ml grietinėlės

apie 150-200ml pieno

šlakelis aliejaus

sojos padažas, baltieji pipirai, čiobreliai

skrudinti lazdyno riešutai

Džiovintus grybus užpilkite verdančiu vandeniu. Svogūną sukapokite ir pakepinkite svieste. Pievagrybius nuplaukite, supjaustykite ir sudėkite į keptuvę su sviestu ir svogūnu. Iškart įpilkite šlakelį sojų padažo (arba užberkite druskos) – taip iš pievagrybių greičiau išsiskirs sultys. Sojos padažas sustiprina grybų kvapą – net jei naudojate paprastus pievagrybius, jie taps aromatingesni. Džiovintus grybus supjaustykite ir sudėkite į keptuvę. Įdėkite čiobrelių šakelę. Jei reikia, įpilkite šlakelį vandens ir troškinkite ant silpnos ugnies. Po 10min supilkite grietinėlę, išmaišykite ir nuimkite nuo ugnies. Išmeskite čiobrelius. Šiek tiek atvėsinę sriubą sutrinkite. Pagal skonį įberkite druskos ir pipirų. Sriubos tirštumą reguliuokite pagal skonį – galite įpilti pieno, grietinėlės arba vandens ir užvirinti.

Pieną pašildykite, supilkite aliejų ir išplakite (galima naudoti plaktuvą, skirtą pieno putai suplakti arba kavinuką, apie kurį kalbėjau čia. Aš bandžiau plakti kavinuku ir pieną su aliejumi, ir be. Pienas be aliejaus ne taip gerai laikosi ant paviršiaus (ypatingai blogai laikosi 2% riebumo pienas. 4% ir 0.5% laikėsi geriau). Išplaktas pienas su aliejumi pasidarė grietinėlės tirštumo, bet palaukus minutę skystis atsiskiria nuo putos. Puta pasidaro labai standi ir graži. Tiesiog tobula. Rekomenduoju būdą su aliejumi.

Sriubą sudėkite į dubenėlius. Ant viršaus šaukštu uždėkite pieno putos, pabarstykite smulkintais lazdyno riešutais.

Skanaus!

Spausdinti

Sultinys stiklainyje

Po dviejų dienų žiema. Ir taip, šis ruduo buvo puikus!

Daug naujienų.

Daug pirkinių.

Naujos pažintys.

Neužmirštamas raudonas vynas.

Mažai laiko virtuvėje.

Čia, Anglijoje, apie Kalėdas imama galvoti maždaug rugpjūčio mėnesį. Nejuokauju. Man tai be galo nepatinka. Aš imu galvoti lapkričio pabaigoje. Dovanos, receptai, tradiciniai sekančių metų pažadai...

Vos ne kiekvieną savaitę lekiu į didijį naujai pastatytą Westfield‘ą ieškoti dovanų artimiesiems.

Perku daug knygų. Ypač kulinarinių. Juk išpardavimai!

Geriu daug latte kavos su lazdyno riešutų sirupu. Ji dieviška.

Kvepiu naujais Chanel Chance Eau Fraiche. Nes jie man tiesiog patinka. Jie klasikiniai, jaunatviški ir stilingi.

Sveikatinuosi. Kilogramais perku sėklas, riešutus, daržoves, vaisius, grūdus ir natūralią kosmetiką.

Lepinuosi. Pienišku šokoladu su karamelizuotais lazdyno riešutais. Skanesnio nesu valgiusi.

Skaitau.

Štai, tarkim, naujoji ir dar iki galo neištirinėta The Flavour Thesaurus. Sužinojusi apie „skonio žinyną“ iš Jurgos tinklaraščio supratau, jog ši yra viena iš čia ir dabar. Be to, pradžiugino žinia, jog į lietuvių kalbą ją išvertė mūsų mylima Eglė.

Daug. Daug visko. Nuo Nutellos atsiradimo istorijos iki populiarių virtuvės šefų minčių. Nuo mums įprasto grybų ir krapų derinio, iki burokėlių su kokosais. Bet ne, viskas ne taip paprasta.

Ten ne sausa informacija. Ten ne nuoseklūs receptai. Ten – idėjos. Idėjos, idėjos ir dar kartą idėjos. Tiems, kurie jau žino kai ką apie virtuvę ir skanų maistą. Tiems, kurie nori žinoti dar daugiau. Daug daugiau. Stipriai rekomenduoju.

Kita knyga irgi ne ką mažiau pradžiugino. River Cottage Veg every day! vadinasi. Kaip jau supratote, knyga skirta daržovių receptams. Britanijoje populiarus Hugh Fearnley-Whittingstall, parašęs šitą knyga nėra vegetaras. Ir nesiūlo jais tapti skaitytojams. Šefas tiesiog tiekia gausybę vegetariškų, veganiškų, žaliavalgiškų patiekalų tiek vegetarams, tiek mėsėdžiams. Be galo pradžiugino tai, jog autorius nebando keisti mėsos ankštiniais, halloumi bei panyru arba, ginkdie, soja. Ne, jis rašo apie daržoves.

Pradžiugino dar ir tai, jog knygoje pateikta tikrai daug karštų ir sočių daržovių patiekalų (ne vien lapai+lapai+alyvuogių aliejus). Troškiniai, sriubos, užkandžiai, pasta. Žinoma, rasite ir salotų.

Produktai paprasti, nebrangūs – jokių egzotikų ir brangenybių. Beveik visus juos rasite artimiausioje parduotuvėje. Be to, rasite daug idėjų, kaip panaudoti kasdienes daržoves – burokėlius, morkas, pomidorus ar baklažanus.

Vienintelis dalykas, kurio pasigedau – saldumynų. Radau, rodos, tris saldžius receptus. O gaila. Juk šokoladinis burokėlių pyragas, cukinijų ar morkų duona, avokadų ledai, moliūgo džemas – puikūs desertai. Bet ne – tai ne.

Vienžo, knyga tikrai patiko. Ji nuoširdi. Ji įdomi. Šilta. Skatinanti.

Kas dar? Kaip jau minėjau, perku dovanėles ir dovanas artimiesiems. Ir štai, visai netikėtai, Viktorija paskelbė akciją „Kalėdų senelis slapukas“. Ką gi, dalyvausime, pirksime, siųsime ir, tikiuosi, džiuginsime vieni kitus.

Ir, pagaliau, prie recepto. Et, kokio ten recepto. Tiesiog idėjos. Prisipažinsiu, nepripažįstu sultinio kubelių. Na gerai gal ir pripažįstu, bet tik labai kokybišką – organišką, be mielių ir kitolių nesąmonių. Bet naudoju jį labai retai – visada stengiuosi naudoti natūralias daržoves. Ir štai pukus būdas naudoti tikras daržoves negaištant laiko – pasirenkame, susmulkiname, užberiame druska ir į stiklainį! Daržoves rinkitės pagal skonį – morkos, svogūnai, česnakai, porai, saliero šaknis, pastarnokas, ropės, pankoliai, džiovinti pomidorai + daug šviežių žalumynų.

Autorė sako, jog mišinį šaldytuve galima laikyti iki pusmečio. Ką gi, pamatysime.

Sultinys stiklainyje

beveik 1l

idėja iš čia

2 didelės morkos

1 saliero stiebas

2 porai (tik baltoji dalis)

1 svogūnas

1 ropė

1 pastarnokas

2 skilt. česnako

sauja šviežių krapų

geros keturios saujos petražolių

druska

(pagal autorę, vienam litrui mišinio reikia naudoti 250g druskos).

Daržoves nulupkite ir supjaustykite. Dalimis susmulkinkite smulkintuvu, sumaišykite su druska ir viskas! Laikykite šaldytuve, geriausia nedideliuose stiklainiuose.

Asmeniškai man su smulkinimu kilo problemų (gal smulkintuvas ne itin galingas). Todėl jau artėjant smulkinimo pabaigai, priėjau išvadą, jog geriausias būdas smulkinti – dėti saujelę žalumynų, ant viršaus berti daržovių ir viską užberti pora šaukštų druskos. Dedant į apačią daržoves, jos aplipdavo sieneles, o likusios tiesiog šokinėjo atsimušdamos į peilius. Kadangi žalumynai sultingi, jie virsdavo koše ir nelipo prie sienelių. Druska padėdavo ištraukti sultis iš daržovių. Bet jei jūsų smulkintuvas tikrai geras, galite berti ne paeiliui.

Skanaus!

Apie sveikus sumuštinius

Ar dažnai valgote greitmaistį? Sumuštinius, pusfabrikačius, pirktines mišraines...? Aš, nors ir stengiuosi to vengti, kartais nusiperku. Arba suteplioju greitą sumuštinį. Ir valgau sąžinės kankinama – juk nesveika. O ar gali sumuštinis būti sveikas? Dar ir kaip! Juk sumuštiniams naudoti galima ne tik batoną, sviestą ir daktarišką dešrą. Štai keli svarbūs dalykai:

Duona – tai pagrindas. Pagal galimybes rinkitės duoną su sėklomis ir neskaldytais grūdais. Dar geriau – ruginę.

Aptepas. Teko įsitikinti, jog daugiausia nereikalingų kalorijų gaunama iš sumuštinių aptepų – sviesto, margarino arba majonezo. Gerai, sutinku, šiek tiek tikro sviesto tikrai nepakenks, bet verta turėti ir kelias alternatyvas.

Pavyzdžiui, paskutiniu metu be galo paplitęs ir išpopuliarintas humusas. Taip pat aptepus galima pasigaminti iš kitų ankštinių – visų rūšių pupelių arba lęšių. Galima įmaišyti šiek tiek majonezo arba varškės – skonis ir konsistencija bus visiškai kitokie.

Pesto. Tinka ne tik klasikinis – bazilikų pesto, bet ir kitos versijos – petražolių, špinatų, dilgelių, cukinijų, diovintų pomidorų ar riešutų. Pagal skonį ir fantaziją.

Alyvuogių aliejus. Būtent. Skrudintą itališką duoną patariama skaninti kokybišku alyvuogių aliejumi.

Riešutų sviestas. Pageidautina, naminis. Labiau tinka amerikiečių mėgstamiems saldiems sumuštiniams – su persikais, obuoliais arba bananais. O ant viršaus šiek tiek medaus.

Avokadas. Geriausias kada nors atrastas aptepas! Neįtikėtinai sveikas ir skanus, ypač pagardintas laimo sultimis ir baltaisiais pipirais. Dažnai maišomas su varške (paprasta arba grūdėta).

Minkštas sūris ir varškė – ricotta, ožkos pieno sūris, lydytas sūrelis arba paprasta lietuviška varškė.

Paskutinis variantas – nenaudoti aptepo. Arba naudoti vien tik aptepą. Pirmąjį rinkitės, kai naudojate gana drėgnus dalykus (pvz. troškintas daržoves), o antra – kai ant duonos tepate paštetus (pvz. rūkyta žuvis+varškė, kepta paprika+minštas sūris, trinti žalieji žirneliai itt.).

Baltyminiai produktai. Suteikia sotumo, padaro sumuštinį rimtą.

Mėsa. Geriausia, žinoma, rinktis tikrą mėsą – keptą orkaitėje, keptuvėje arba grilyje. Su daug prieskonių. Taip pat galite mėsą susmulkinti ir sumaišyti su kokiu nors aptepu.

Sūris. Paįvairinimui fermentinį sūrį keiskite mozarella, ožkos pieno sūriu, brie, feta arba rūkytu sūriu.

Kiaušiniai. Tinka ne tik virti, bet ir kepti. Klasikinis keptas kiaušinis arba plakta kiaušinienė.

Žuvis. Dažniausiai naudojama konservuota arba rūkyta – smulkinta sumaišoma su majonezu, varške arba lydytu sūreliu.

Tofu sūris. Ne itin populiarus Lietuvoje ir beprotiškai brangus, bet visgi, jei norite/turite/galite, sumuštiniams puikiai tiks marinuotas tofu sūris.

Daržovės. Keptos, virtos, troškintos ar šviežios – jos yra būtinos. Užpildo skrandį suteikdamos nedaug kalorijų ir šiek tiek vitaminų. Arba bent jau ląstienos.

Variantų be galo daug, bet turėkite omeny, kad daržovė – tai ne tik pomidoras ir agurkas. Troškinti kreminiai špinatai, keptos/marinuotos paprikos, kepti baklažanai, cukinijos, ridikėliai, svogūnai, šparagai bei šparaginės pupelės, orkaitėje kepti burokėliai, kepti pomidorai, pievagrybiai. Ir, žinoma, pomidoras ir agurkas. Taip pat kai kuriuos sumuštinius tinka skaninti saldžiais vaisiais – paukštieną arba sūrį – vynuogėmis, ožkos pieno sūrį – džiovintomis figomis, o brie sūrį, pavyzdžiui, vyšnių uogiene.

Pagardai. Suteikia papildomo ypatingo skonio, aromato bei puikiai užbaigia sumuštinį.

Žolelės. Šviežios, smulkiai sukapotos ir nerūpestingai užbertos ant viršaus.

Alyvuogės.

Riešutai bei sėklos.

Balzaminis arba ryžių actas.

Tarkuota citrinos žievelė (ypatingai tinka prie žuvies).

Daiginti grūdai.

Kaparėliai bei marinuoti čili pipirai.

Cinamonas, medus bei vanilinis cukrus saldiems sumuštiniams.

Eksperimentuokite ir ragaukite. Reikia tik lašelio fantazijos.

Sumuštinis su kepta paprika ir baklažanais

1 dvigubas sumuštinis

adaptuota iš ziuk cook book

2 riekelės pilno grūdo kvietinės arba ruginės duonos

šaukštas minkšto ožkos pieno sūrio arba lydyto sūrelio

1/3 baklažano

gabalėlis keptos konservuotos paprikos*

druska, pipirai, raudonėlis arba bazilikas

aliejus

*jei neturite konservuotos paprikos, paimkite ketvirtį šviežios, išvalykite sėklas ir pakepkite ant įkaitintos sausos keptuvės, kol odelė pajuoduos. Įdėkite į celofaninį maišelį ir palaikykite porą minučių. Tada nulupkite odelę, pagal skonį apšlaksykite aliejumi, actu, įberkite druskos ir baziliko arba raudonėlio. Palikite kelioms valandoms.

Baklažaną supjaustykite plonomis riekelėmis, apkepkite iš abiejų pusių ant sausos keptuvės. Duoną aptepkite sūriu. Papriką supjaustykite juostelėmis. Ant sūrio dėkite baklažanus bei paprikas, barstykite žolelėmis (dar geriau, jei turite šviežių). Keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus, sumuštinį nestipriai suspauskite ir apkepkite iš abiejų pusių. Tiekite šiltą.

Skanaus!

Spausdinti

Pesto. Keletas idėjų ir receptas

Smagu prisipažinti, jog visai neseniai pirmą kartą paragavau šio populiariojo padažo. Gal prieš pusmetį. Buvau nusiteikusi labai palankiai – juk bazilikas, sūris, pinijos, alyvuogių aliejus... Ir žinote, nusipirkusi ir paragavusi supratau, jog ne visai žinau, kur jį naudoti. Taip, apie makaronus su pesto girdėjau, apie sriubą ar skrebučius irgi. O dar?

Laikui bėgant prikaupiau šiek tiek naujų idėjų, keletą paties padažo variacijų ir atradau jį dar kartą. Iš kiek kitokios pusės. Skaniai. Įdomiai. Nenuobodžiai.

Kur naudoti pesto? Štai keletas minčių:

·         Įmaišykite į džiuvesėlius, skirtus apvolioti mėsą

·         Prieš kepdami duonos kubelius, sumaišykite juos su šiek tiek padažo

·         Įmaišykite į bulvių košę

·         Dėkite į omletą

·         Sumaišykite su lašeliu vandens, acto ir medaus, užpilkite ant salotų

·         Įmaišykite į tepamajį sūrelį

·         Dėkite į špinatų-varškės lazaniją

·         Įmaišykite į duonos arba pikantiškų keksiukų tešlą

·         Užtepkite ant skrudintos duonos, ant viršaus dėkite gabalėlį pomidoro ir mozarella sūrio

·         Įmaišykite į pesto šiek tiek vandens ir acto – išeis puikus marinatas kepamoms daržovėms

·         Įmaišykite į lietinių tešlą

·         Naudokite vietoj majonezo bulvių salotoms

·         Tepkite ant duonos, uždėkite gabalėlį sūrio ir paskrudinkite, kol sūris išsilydys

·         Įmaišykite į daržovių arba pomidorų sriubą

·         Įmaišykite į paukštienos faršą

·         Pasigaminkite padažą kotletams – pašildykite stiklinę sultinio ir ¼ stiklinės pesto. Pabaigoje įpilkite pusę stiklinės grietinėlės

·         Vietoj pomidorų padažo naudokite pesto aptepti picos tešlą

·         Paigaminkite padažą itališkiems tortellini – pašildykite mažame puode stiklinę grietinėlės ir ¼ stiklinės pesto. Įmaišykite ¼ stiklinės parmezano. Užpilkite ant paruoštų tortellini

·         Sumaišykite ricotta sūrį su keliais šaukštais pesto ir tarkuotu parmezanu. Pašildykite. Užpilkite ant pagamintų makaronų, sumaišytų su apvirtais brokoliais.

·         Vištienos gabaliukus patroškinkite padaže – sultinys, grietinėlė, pesto ir baltasis vynas

·         Sumaišykite su šiek tiek lydyto sviesto ir užpilkite ant gnocchi. Pabarstykite sūriu ir apkepkite orkaitėje.

O ar žinote, kad yra labai daug pesto rūšių? Su cukinijomis, petražolėmis, špinatais, mėtomis, džiovintais pomidorais? O ir riešutai naudojami skirtingi: graikiški, lazdyno, anakardžių, o pigesnėse versijose – net žemės. Variantų galybė.

Pesto su špinatais turi ne itin intensyvų skonį, tad jo į patiekalą galima dėti daugiau. Sutrinti graikiniai riešutai suteikia šiek tiek kartumo, tai jei to nemėgstate, siūlau rinktis lazdyno riešutus.

Dar vienas svarbus pastebėjimas – žinovai sako, jog pesto negalima gaminti naudojant smulkintuvą. Vienintėlis taisyklingas prietaisas – grūstuvas (pestle). Deja, neturiu su kuo palyginti – gaminau tik kartą – baisiajame smulkintuve. Faktas – baziliko kvapo beveik nesijaučia. Nesmulkinti lapeliai kvepėjo daug stipriau, nei pats padažas. Tad artimiausiu metu žadu pirktis šį stebuklą. Ne tik pesto gaminimui, bet ir šviežių/džiovintų žolelių, česnako, pipirų, druskos smulkinimui.

Pesto su špinatais ir graikiniais riešutais

mažas indelis (maždaug ½ stiklinės)

30g lengvai pakepintų graikinių riešutų

sauja baziliko lapelių (be kotelių)

sauja špinatų lapelių (be kotelių)

2 šaukštai tarkuoto parmezano

2 šaukštai graikinių riešutų aliejaus (arba extra virgin alyvuogių aliejaus)

½ skilt. česnako

¼ a.š. jūros druskos

Kiekius galite redaguoti pagal save – viskas pateikta iš akies. Baziliką ir špinatus nuplaukite, sudėkite visus kitus produktus ir sutrinkite smulkintuvu arba grūstuvu. Man patinka, kad jaustųsi gabaliukai, tad trinu nelabai smulkiai. Padažą laikykite šaldytuve.

Trys pusryčių idėjos su jogurtu

Norisi kažko lengvo, šviesaus  ir gėlėto. Jau matau lengvą baltą trumputę suknelę su žydromis gėlytėmis, per liemenį perjuostą plonyčiu šviesiai rudu dirželiu. Gaivūs vasariški kvepalai. Visiems patinkanti medinė apyrankė. Dideli akiniai nuo saulės. Jokio makiažo. Plaukai, krentantys ant pečių. Laukti liko visai nedaug...

Štai man vis įdomu, ką kiti žmonės tokiu metų laiku valgo pusryčiams. Nes aš tai jogurtą, jogurtą, JOGURTĄ... Jei turėčiau smulkintuvą, gerčiau pieniškai jogurtinius kokteilius. Deja deja. Retkarčiais prancūzišką omletą su brie sūriu. Dar rečiau gabaliuką skrudinto kekso su sviestu ir vaisiais. Bet štai jogurtas... Jis mano visų laikų favoritas. Iš ėsmės, tai nėra receptai. Tiesiog kelios idėjos, kaip galima paskaninti paprastą produktą, puikiai tinkantį pusryčiams.

Visi variantai gaminami su vaisiais, kuriuos galima rasti visus metus. Kol kas šviežių vaisių ir daržovių dar nėra, o juk taip norisi kažko gaivaus ir kvapnaus.

Jeigu paklaustumėte, kuris man patiko labiausiai, negalėčiau išsirinkti tarp bananų ir abrikosų. Bananinį atradau labai labai seniai ir valgiau jį pakankamai dažnai, o abrikosinį ne taip jau seniai, todėl tikrai sunku apsispręsti. Ne, negalvokite, obuolinis irgi labai geras. Bet taip, paįvairinimui. Ne kasdienai.

Visi trys variantai turi maždaug po 300kcal. Jogurtą imkite natūralų, nenuriebintą.

Su cinamonu ir bananais

150g natūralaus jogurto

15-20g rudojo cukraus

nedidelis bananas

½ a.š. malto cinamono

Jogurtą sumaišykite su cukrumi ir cinamonu. Bananą supjaustykite, sudėkite į stiklinę. Užpilkite jogurtu, apibarstykite cinamonu.

Su keptais obuoliais ir granola

150g natūralaus jogurto

15-20g cukraus

pusė vid. dydžio obuolio

cinamonas

15g naminės granolos (maždaug šaukštas)

Obuolį supjaustykite kubeliais, sumaišykite su cinamonu ir kaitinkite mikrobangų krosnelėje 3-4min (turi tapti labai minkštas). Atvėsinkite. Jogurtą sumaišykite su cukrumi. Į stiklinę dėkite pusę jogurto, obuolius, likusį jogurtą. Barstykite granola. Tiekite nedelsdami.

Su džiovintų abrikosų uogiene ir migdolais

150g natūralaus jogurto

15-20g cukraus

2-3 a.š. džiovintų abrikosų uogienės*

10-15g migdolų plokštelių

*abrikosų uogienės receptą galima rasti pas Karoliną. Kadangi aš esu baisiausia tinginė, viską stipriai supaprastinau: tiesiog labai smulkiai sukapojau minkštus džiovintus abrikosus, įbėriau cukraus pagal skonį, įpyliau šiek tiek citrinos sulčių, vandens, kad apsemtų abrikosus ir troškinau apie 20min, kol jie stipriai suminkštėjo ir pasidarė tyrelė su gabaliukais.

Jogurtą sumaišykite su cukrumi. Migdolų plokšteles pakepinkite, atvėsinkite. Stiklinėje jogurtą sluoksniuokite su uogiene, viršų barstykite migdolų plokštelėmis. Tiekite nedelsdami.

Skanaus!