Rodomi pranešimai su žymėmis pusryčiai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis pusryčiai. Rodyti visus pranešimus

2013 m. spalio 14 d., pirmadienis

Šokoladiniai lietiniai su šokoladine ricotta ir slyvomis

Laikas greitai bėga.
Mintys nenurimsta, tarsi vėjo išpūstyti lapai. Planai, nespėję įsitvirtinti, kažkur dingsta. O aš lėtai judu.
Iš esmės, mažai kas pasikeitė, bet kai sudedu įvykius į tinkamus stalčius galvoje, matau, jog šis pusmetis buvo itin spalvingas.
Rodos, nutiko tiek daug, kad net nežinočiau, nuo ko pradėti ilgą pasakojimą. Ar nuo linksmų neplanuotų nuotykių, ar nuo liūdnų ir beviltiškų istorijų, ar nuo paprastos kasdienybės.
Visgi gyvenimas šiek tiek pasikeitė. Arba aš pasikeičiau. Ėmiau tesėti sau duotus pažadus. Išmokau šypsotis ir vertinti. Eiti ten, kur veda širdis, o ne kelias. Juk laikas taip greitai bėga, ir tik nuo mūsų priklauso, kaip jį išnaudosime.


Šokoladas, šokoladas, šokoladas... taip, kai kurie dalykai nesikeičia.
Lietinius išbandyti norėjosi labai labai seniai, kremas patogiai pasitaikė po ranka, o slyvos tiesiog šovė į galvą. Derinys tikrai puikus – itin jaukus ir rudeniškas. Patiko.


Šokoladiniai lietiniai su šokoladine ricotta ir slyvomis


Šokoladinei ricottai
250g ricottos
60g šokolado (pas mane pieniškas + juodasis)
1.5 š. kakavos
1 baltymas
1/4 st. cukraus

Kadangi tai bus ne šokoladinis musas (kaip originale), o blynelių įdaras, gaminimą stipriai supaprastinau. Taip pat įdėjau šokolado (nors visai nebūtina). Šokoladą ištirpinau garų vonelėje ir šiek tiek atvėsinau. Visus ingredientus sumečiau į plaktuvą ir gerai sumaišiau.

Cinamoninėms slyvoms
6 kietesnės slyvos
4 š. cukraus (priklauso nuo slyvų saldumo)
šaukštelis malto cinamono arba cinamono lazdelė
vanduo

Slyvas perpjaukite per pusę, išimkite kauliukus. Puseles sudėkite į mažą prikaistuvį ir užpilkite vandeniu (tiek, kad vos padengtų slyvas). Suberkite cukrų, cinamoną ir išmaišykite. Statykite ant mažos ugnies ir virkite, kol slyvos suminkštės (apie 10min).

Ant iškepusių blynelių tepkite įdarą, lankstykite trikampiais ir tiekite su šiltomis slyvomis. Taip pat galite sulankstyti blynelius keturkampiais ir apkepti ant sviesto.
Skanaus!


2012 m. spalio 30 d., antradienis

Pusryčių keksiukai


Receptų knyga plyšta, o klausimas „Ką valgyti?“ tebekankina. Daugiausia problemų kyla su pusryčiais. Dėl fantazijos/laiko stokos dažniausiai renkuosi kiaušinius, sumuštinius arba banalų jogurtą su vaisiais (ir kartais granola). Ir visa tai yra be galo skanu, bet kartais norisi kažko kitokio. Lėto ir savaitgališko. Ir kad nesuprastum, ar valgai pusryčius, ar visgi desertą.

Pusryčių keksiukai
12 keksiukų
The Newlyweds‘ Vegetarian Cookbook

170g minkštų džiovintų abrikosų (dedu perpus su slyvomis)
170g nesaldinto dribsnių mišinio (muesli)*
250g miltų
2 a.š. kepimo miltelių
250ml nesaldintų obuolių sulčių/pieno
3 v.š. aliejaus
100ml skysto medaus/agavos sirupo
1 didelis kiaušinis

*mano mišinyje buvo avižiniai dribsniai, smulkinti linų sėmenys, riešutais ir džiovinti vaisiai

Orkaitę įkaitinkite iki 190°C.
Dideliame dubenyje sumaišykite supjaustytus vaisius, dribsnius, miltus bei kepimo miltelius. Kitame inde šakute suplakite likusius ingredientus. Šlapią mišinį supilkite į sausą. Išmaišykite, bet stenkitės nepermaišyti.
Tešlą sudėkite į keksiukų formeles, išklotas kepimo popieriumi (nereikia, jei naudojate silikonines formeles).
Kepkite apie 20-25min, arba kol gražiai paruduos.
Skanaus!



2012 m. liepos 31 d., antradienis

Skrebučiai su rikotos sūriu, melynėmis bei mėtomis


Gi kartais būna taip – pasižiūri į gražų ir skanų paveikslėlį ir pagalvoji „Noriu!“. O kai tam, kad įgyvendintum tą Noriu tereikia kelių ingredientų bei poros minučių?

Skrebučiai mums be galo patiko. Melynės + mėtos – naujai atrastas tobulas derinys. Rikotos švelnumas, duonos traškumas, uogų sultingumas... Švelnu, lengva bei itin vasariška.

Skrebučiai su rikotos sūriu, melynėmis bei mėtomis

duonos, tinkamos skrudinti (originale ciabatta, bet mums ji nelabai patinka)
šviežios rikotos
melynių
skysto medaus (naudojau agavos sirupą)
šviežių mėtų

Recepto, manau, nereikia. Duoną paskrudiname, uždedame rikotos (nesaldintos), mėlynių, kapotų metų lapelių bei apšlakstome medumi/sirupu. Mėgaujamės.
Skanių pusryčių!


2012 m. balandžio 30 d., pirmadienis

Šokoladinė granola


Lyja jau porą savaičių, o ir orų prognozė nežada nieko gero. Kita vertus, kai toks oras, lengviau pabėgti nuo nepatogios tylos su mažai pažįstamu žmogumi – kiekvienas, užėjęs pas mus į barą pokalbį pradeda nuo jau tradicinio „Baisus oras, ar ne?“. Tada kalba apie futbolą, Olimpines žaidynes, krizę.
O aš vis nesugebu susitvarkyti su savo dienomis – dirbu, rodos, nedaug, o laiko vis nėra. Jau porą savaičių svajoju ištrūkti į miestą su fotoaparatu, bet tai tingiu, tai lietus, tai atsibundu po vidurdienio...
Ir į blogą pradėjau mažai rašyti. Nes nežinau, apie ką. O pati įžanga nesirašo. Man tiesiog trūksta žodžių. Arba norisi patylėti.

Eglės granolą, manau, išbandė daugelis. Kai ją išbandžiau ir aš, nustojau ieškoti granolos receptų. Nes šitai nieko netrūksta – ji tobula.
Nežinau, kas mane pastūmėjo išbandyti šokoladinius dribsnius – greičiausiai skanios nuotraukos. O ir skambėjo – šokoladas, traškūs džiovinti bananai, jogurtas ir [gal] saldūs banano gabaliukai. Be to, įdomiai nuskambėjo idėja dėti obuolių sultis vietos aliejaus.
Žinoma, receptą prisiderinau prie savęs – vietos sezamo sėklų ir saulėgrąžų (saulėgrąžos + šokoladas?) dėjau daugiau riešutų, bet proporcijas išlaikiau pagal nurodymus. Tiesa, nedėjau šokolado gabaliukų – granola ir taip labai šokoladinė.
Nustebau, bet dribsniai išeina labai traškūs net ir su obuolių sultimis. Tiems, kas mėgsta saldžiau, siūlyčiau dėti daugiau sirupo/medaus.

Šokoladinė granola

2 šaukštai švelnaus alyvuogių aliejaus (dėjau graikinių riešutų)
200ml nesaldintų obuolių-kriaušių sulčių (arba kitokių mėgstamų)
100ml sirupo arba skysto medaus
1 a.š. vanilės arba migdolų ekstrakto
1 citrinos sultys (nedėjau)
6 v.š. tamsios, kokybiškos kakavos miltelių
400g avižinių dribsnių
6 šaukštai sezamo sėklų*
6 šaukštai linų sėmenų*
6 šaukštai kapotų lazdyno riešutų*
6 šaukštai saulėgrąžų*
200g bananų traškučių
200g kapoto kartaus šokolado (nedėjau)

*grūdus ir riešutus rinkitės pagal save. Aš dėjau 6 š. linų sėmenų, 12 š. lazdyno riešutų ir 6 š. kažkokio sveikuoliško maltų grūdų mišinio

Orkaitę įkaitinkite iki 160°C. 
Didelę kepimo skardą (arba dvi) išklokite kepimo popieriumi.
Viename indelyje sumaišykite ir pašildykite šlapius ingredientus, kitame inde sumaišykite sausus (išskyrus bananus ir šokoladą). Skystį supilkite į sausus ingredientus ir gerai išmaišykite. 
Granolą plonu sluoksniu dėkite ant skardos ir kepkite apie 45min. Neužmirkite vis pamaišyti ir paragauti (granola labai greitai dega, o šiuo atveju tai sunku pamatyti).
Iškepusią granolą atvėsinkite. Įmaišykite sukapotą šokoladą ir sutrupintus bananus. Laikykite sandariame inde.
Aš granolą tiekiau su ala naminiu bananiniu jogurtu (blenderyje sutriname natūralų jogurtą, prinokusį bananą bei šiek tiek cukraus).
Skanaus!



Saulėtų Jums dienų!

2012 m. sausio 10 d., antradienis

Naujai

Nauja pradžia. Kiek kitokia. Labiau kvepianti pavasariu. Ryškesnė. Malonesnė. Gera pradžia.

Nieko neplanuoju. Jokių sąrašų. Pasižadėjau sau tik dėl dviejų dalykų – daugiau fotografuoti ir lankytis muziejuose, turguose, parkuose ir mugėse. Nesėdėti namie. Naudotis proga.
O kol kas gyvenimas slenka lėtai. Miegu iki vidurdienio. O paskui žiūriu filmus, skaitau, gaminu ir tinginiauju. Gera.

Blyneliai – argi ne jauku? Purūs, lengvi ir neriebūs – bet su sviesto gabaliuku ant viršaus. Eh, skanumėlis. O jeigu blyneliai bananiniai, o sviestas su pasifloromis? Taip ir kvepia atostogomis šalia krioklio. Deja, iki atostogų dar toli, o štai blyneliais galima mėgautis bet kokiu metų laiku.
Apie blynelius – receptas beveik šitas. Bet šitie man patiko dar labiau. Tobuli bananiniai blyneliai. Itin purūs.
Apie sviestą – kadangi Lietuva pasifloromis nelepina, siūlyčiau bandyti su kitais ryškaus skonio vaisiais ar uogomis – vyšniomis, serbentais, apelsinais. Mane užkabino pati vaisinio sviesto mintis. Jis puikus.


Ypatingai purūs bananiniai blyneliai su pasiflorų sviestu 7 blyneliai
 šaltinis – sviesto receptas ir senos žurnalo iškarpos. Greičiausiai rusiško Elle Decor, bet tiksliai neatsimenu 


1 didelis sunokęs bananas
1 kiaušinis
2 šaukštai cukraus
70g riebaus pieno
80-100g miltų
½ a.š. kepimo miltelių
mažas gabaliukas sviesto (pirmam kepimui)

2 pasifloros
2 šaukštai cukraus
50g tikro sviesto

Sviestui pasifloras perpjaukite,  išskobkite minkštimą. Į mažą puodą sudėkite minkštimą su cukrumi ir kaitinkite ant mažos ugnies, kol masė šiek tiek sutirštės (neužmirškite vis pamaišyti). Sviestą supjaustykite gabaliukais, ir, nuėmę puodą nuo ugnies, įmaišykite į vaisius. Sviestas turėtų visiškai ištirpti. Palikite kambario temperatūroje.
Blyneliams atskirkite trynį nuo baltymo. Trynį išplakite su cukrumi iki baltumo. Supilkite pieną, įsijokite miltus bei kepimo miltelius, gerai išmaišykite. Bananą sutrinkite šakute. Baltymą išplakite iki labai standžių putų. Iš pradžių į tešlą sudėkite bananą, o tada labai atsargiai įmaišykite baltymą. Nedidelėje keptuvėje įkaitinkite mažą gabaliuką sviesto, pilkite apie du šaukštus tešlos ir gražiai ją paskleiskite, kad gautųsi apskritimas. Po pirmo blynelio sviesto daugiau nedėkite – blyneliai turi išeiti neriebūs – juk valgysime juos su sviestu!
Kai sviestas pravės, išplakite jį iki purumo. Dėkite sviesto šaukštelį ant karštų blynelių ir stebėkite, kaip dailiai jis lydosi ir nubėga. O tada – skanaus!




2011 m. birželio 22 d., trečiadienis

Jogurtas su melionais, pistacijomis ir medumi

Tokiu laiku mano virtuvėje karaliauja vos keli patiekalai. O ir patiekalais pavadinti juos sunku. Produktai, sakyčiau. Juoda grūdėta duona su šviežiomis daržovėmis, kiaušinienės ir omletai, daug daug šviežių vaisių ir žalumynų, salotų, ledų bei jogurto. Apie pusryčius su jogurtu rašiau visai neseniai. Tuos variantus renkuosi, kai šviežienos sezonas dar neprasidėjo, o lengvų ir gaivių pusryčių labai norisi. O dabar... Dabar tik spėk valgyti. Jau vien tik braškės ko vertos... su kiviais, su bananais, persikais ar žiupsneliu rozmarino. O kai pabosta, dairausi ekzotiškesnių variantų – kokoso drožlės ir ananasai, avietės ir melionai, pasifloros ir bananai...
Jeigu pavyks susimedžioti skanių, saldžių ir labai sunokusių melionų, sėkmė garantuota. Jogurtą patarčiau rinktis tirštą, nenuriebintą. Aš naudoju graikišką – pagal konsistenciją jis beveik kaip grietinė, bet turi specifišką rūgštelę – be priedų jo tikrai nevalgyčiau. Pistacijas rinkitės nesūdytas ir geriausia nekepintas.

Jogurtas su melionais, pistacijomis ir medumi
1 porcija

150g tiršto jogurto
šaukštelis vanilinio cukraus
šaukštas sukapotų nesūdytų pistacijų
šaukštas skysto medaus
ketvirtis meliono

Melioną išvalykite, nulupkite ir supjaustykite griežinėliais. Jogurtą sumaišykite su vaniliniu cukrumi. Ant meliono sudėkite jogurtą, apipilkite medumi ir pabarstykite pistacijomis. Tiekite nedelsdami.
Skanaus!




Jogurto?

2011 m. gegužės 24 d., antradienis

Kaiserschmarrn

Nekaltinsiu, jei taisyklingai pavadinimą perskaitysite tik iš trečio karto. Man šis patiekalas, netgi pagamintas ir paragautas, liko nu tas, kaizen šmaizen.
Šis desertinis omletas kilo iš Austrijos. Sakoma, jog kaizerschmarrn gimė per klaidą – kai virėjui nepavykdavo iškepti saldžių blynelių – jie išeidavo per ploni arba plyšdavo, jis tiekdavo juos tarnautojams. Bet kai tuometinis imperatorius jų paragavo, omletas kaipmat nukeliavo į karališkąjį stalą.
Receptas niekuo neišsiskiriantis – kiaušiniai, pienas, miltai, cukrus – kitaip tariant, paprasta blynelių tešla. O štai gaminimas visai įdomus. Kepamas milžiniškas storas blynas (beveik nesaldus). Jį supjausto gabalėliais ir apkepa juos svieste iš visų pusių. Ant viršaus užbarstomas storas cukraus pudros sluoksnis.
Skonis visai įdomus – labiau biskvitinis nei omletinis. Kadangi aš savąjį omletą apkepu iš abiejų pusių keptuvėje, o tada pašaunu į orkaitę (kaip pas LaPerla), jis atrodo kiek kitaip nei originalas. Kepti orkaitėje – labai patogus būdas: sviesto reikia daug mažiau, o ir apversti omletą sunkumų nekyla. Be to, viršuje išeina traški plutelė.

Kaiserschmarrn
1 didelė porcija
šaltinis - LaPerla ir Ginger&Blonde

50g miltų (pas mane savaime kylantys, bet tai nebūtina)
50g šalto pieno
1 kiaušinis
0,5 š. cukraus
1 š. razinų arba supjaustytų džiovintų abrikosų
0,5 a.š. romo (aš nededu)
sviestas kepimui
cukraus pudra (galima maišyti su cinamonu)

Razinas apšlakstykite romu. Kiaušinio baltymą standžiai išplakite. Miltus, trynį, pieną ir cukrų sumaišykite. Įmaišykite baltymą. Karštą mažą keptuvę aptepkite sviestu. Supilkite tešlą, kepkite porą minučių ant mažos ugnies. Apverskite ir pakepkite dar.
I variantas. Omletą įdėkite į panašaus dydžio kepimo formą (arba keptuvės rankeną labai standžiai apvyniokite folija), pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 10 minučių. Supjaustykite gabalėliais, apibarstykite cukraus pudra.
II variantas. Ant gerai apkepinto omleto uždėkite porą gabalėlių sviesto. Kai jis išsilydys, supjaustykite omletą gabalėliais ir vis pamaišydami mentele pakepkite iki auksinės plutelės. Apibarstykite cukraus pudra.
Klasikinis kaiserschmarrn tiekiamas su slyvų kompotu arba trintais obuoliais.
Skanaus!

2011 m. balandžio 30 d., šeštadienis

Nuotrupos

Pagaliau. Pagaliau bent kažkas pajudėjo iš vietos. Ir nors daugelis daiktų kol kas sukaišioti į dėžes ir maišus, man pasidarė daug ramiau. Nes žinau, jog tai – tik pirmas žingsnis. Pirmas žingsnis naujame gyvenimo lape. Ir bandau negalvoti apie tai, jog praeitas lapas buvo pradėtas gražiai, o pasibaigė taip, kaip man visai nesinorėjo. Bet nieko nepadarysi, this is life. Užtat dabar turiu didelę spintą ir dešimtis parduotuvių/restoranų/pub‘ų pašonėje. Ir mūsų name yra šuo. Ir gal kada nors netgi pasidalinsiu gražiomis jo nuotraukomis. Kai išmoksiu pagauti tinkamą kadrą. Nes gi šuo – ne kopūstas – ant lėkštutės nepadėsi.
***
Kas dar? Išmokau gaminti tobulą latte kavą. Be jokių aparatų ar slaptos įrangos. Be sverimo ir matavimo. Negaištant brangių pavasario akimirkų. Gal kada nors papasakosiu.
Joke. Papasakosiu tikrai, su trumpu fotoreportažu. Ir esu tikra, daugelis jūsų ši plakimo būdą žino jau seniai. O aš sužinojau vos prieš kelias savaites. Taigi, jei dar liko tokių pat neapšviestų, kaip ir aš, manau, pravers. Tiesa, kai ką vis teks įsigyti (arba iškrapštyti iš tolimos spintelės).
(ne, ne šitą)

***
Ir jei jau girtis, tai iki galo. O girtis noriu pavasariu. Kulinarine prasme. Na gerai jau, ne tik kulinarine. Štai šiandien, nuvažiavusi į turgų šokinėjau nuo vieno prekystalio iki kito, lyg bitutė, pasimetusi įvairiaspalvių gėlių lauke. Braškės, jaunos morkos, šparagai, brokoliai, bananai, pievagrybiai, ridikėliai, riešutai, pomidorai... begalės gėrio, kurį norisi pasiimti su savimi. O dar ir jauni pardavėjai su komplimentais. Nė vienas jų nenorėjo paleisti manęs neišpylęs komplimentų tirados. O aš tik šypsojausi ir dėkojau. Žavu. Ir kam tas rojus, jei yra tokių vietų.
***
O žinote, kad pas mus šparagų sezonas? Ir nors ši daržovė čia labai populiari, su ja ruošiami vos keli patiekalai – trinta sriuba, salotos, apvirti šparagai susukti į šoninės gabaliuką arba apipilti olandišku padažu (sauce hollandaise). Kartais jie tiekiami prie kiaušinienės. Bet nesuprantu, nejaugi per tiek laiko niekas nesugalvojo nieko įdomesnio? Kažko, kas aukštyn kojom apverstų supratimą apie šią daržovę.
Nors, pernelyg užsisvajojau. Anglai – banalybių meistrai. Bent jau gaminimo prasme. Kad tik matytumėt, kaip jie tiekia, tarkim, morkas. Ar brokolius. Ar žirnelius. Apvirę silpnai pasūdytame vandenyje ir apipilę baisiuoju rudu padažu. O jei dar paragautumėte... Taigi, kol patys kažko nesugalvosime, nieko nebus.
***
Kokius kiaušinius mėgstate? Virtus? Su lukštu ar be? O gal keptus? Ar omletą? O jei omletą, tai kokį? Aš perlenktą,  su brie sūriu ir keptomis bulvėmis. Skamba nesuderinamai, bet patikėkite... Ir iš ėsmės, omletas – labai netgi patogus dalykas. Greita, sotu, nekaloringa, maistinga. Ir labai labai paprasta.
Prancūziškas omletas – viena klasikinio omleto rūšių. Ir žinovai gali mane peikti ir keikti, bet nesiruošiu prirašyti trijų lapų instrukcijos. Juk tai tik omletas.
Šis visada būna perlenktas – į dvi arba tris dalis. Kartais į vidų dedama tarkuoto sūrio. O kepamas jis dažniausiai ant sviesto – patikėkite, taip daug skaniau.


Prancūziškas omletas su sūriu ir citrininiais šparagais
1 nedidelė porcija

1 kiaušinis
šviežias pienas*
2 šaukštai tarkuoto sūrio
nedidelis gabalėlis sviesto (arba bekvapis aliejus)
druska

4-5 nedideli šparagai (nepernelyg stori)
šlakelis citrinos sulčių
šaukštas sezamų sėklų (pagal norą)
aliejus, druska
skrudinta duona

*pieno reikia 3-4 šaukštų. Galima pilti ir daugiau, bet omletas bus labai minkštas, taigi jį bus sunku apversti nesuplėšius

Šparagus nulupkite (jei naudojate baltus) arba nuimkite „spyglius“, augančius per visą šparagą iki pat galvutės. Sumeskite šparagus į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite porą minučių (jie turi likti kietoki). Keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus ir sudėkite nusausintus šparagus. Gerai apkepkite iš visų pusių. Pašlakstykite citrinos sultimis ir apibarstykite sezamo sėklomis. Kepkite dar apie minutę.
Kiaušinį šakute išplakite su druska, sumaišykite su pienu. Sviestą ištirpinkite nedidelėje keptuvėje nelimpančiu paviršiumi, ir kai jis pradės burbuliuoti, supilkite kiaušinį. Kepkite maždaug 1-2 minutes ant mažos ugnies. Ant pusės kiaušinio suberkite sūrį. Omletą sudėkite per pusę arba į tris dalis (abu galus užlenkite į vidų). Apverskite ir kepkite dar tiek pat (stebėkite, kad jis neimtų skrusti).
Tiekite nedelsdami su šparagais ir skrudinta duona.
Skanaus!

2011 m. kovo 30 d., trečiadienis

Trys pusryčių idėjos su jogurtu

Norisi kažko lengvo, šviesaus  ir gėlėto. Jau matau lengvą baltą trumputę suknelę su žydromis gėlytėmis, per liemenį perjuostą plonyčiu šviesiai rudu dirželiu. Gaivūs vasariški kvepalai. Visiems patinkanti medinė apyrankė. Dideli akiniai nuo saulės. Jokio makiažo. Plaukai, krentantys ant pečių. Laukti liko visai nedaug...

Štai man vis įdomu, ką kiti žmonės tokiu metų laiku valgo pusryčiams. Nes aš tai jogurtą, jogurtą, JOGURTĄ... Jei turėčiau smulkintuvą, gerčiau pieniškai jogurtinius kokteilius. Deja deja. Retkarčiais prancūzišką omletą su brie sūriu. Dar rečiau gabaliuką skrudinto kekso su sviestu ir vaisiais. Bet štai jogurtas... Jis mano visų laikų favoritas. Iš ėsmės, tai nėra receptai. Tiesiog kelios idėjos, kaip galima paskaninti paprastą produktą, puikiai tinkantį pusryčiams.
Visi variantai gaminami su vaisiais, kuriuos galima rasti visus metus. Kol kas šviežių vaisių ir daržovių dar nėra, o juk taip norisi kažko gaivaus ir kvapnaus.

Jeigu paklaustumėte, kuris man patiko labiausiai, negalėčiau išsirinkti tarp bananų ir abrikosų. Bananinį atradau labai labai seniai ir valgiau jį pakankamai dažnai, o abrikosinį ne taip jau seniai, todėl tikrai sunku apsispręsti. Ne, negalvokite, obuolinis irgi labai geras. Bet taip, paįvairinimui. Ne kasdienai.
Visi trys variantai turi maždaug po 300kcal. Jogurtą imkite natūralų, nenuriebintą.

Su cinamonu ir bananais
150g natūralaus jogurto
15-20g rudojo cukraus
nedidelis bananas
½ a.š. malto cinamono

Jogurtą sumaišykite su cukrumi ir cinamonu. Bananą supjaustykite, sudėkite į stiklinę. Užpilkite jogurtu, apibarstykite cinamonu.


Su keptais obuoliais ir granola
150g natūralaus jogurto
15-20g cukraus
pusė vid. dydžio obuolio
cinamonas
15g naminės granolos (maždaug šaukštas)

Obuolį supjaustykite kubeliais, sumaišykite su cinamonu ir kaitinkite mikrobangų krosnelėje 3-4min (turi tapti labai minkštas). Atvėsinkite. Jogurtą sumaišykite su cukrumi. Į stiklinę dėkite pusę jogurto, obuolius, likusį jogurtą. Barstykite granola. Tiekite nedelsdami.


Su džiovintų abrikosų uogiene ir migdolais
150g natūralaus jogurto
15-20g cukraus
2-3 a.š. džiovintų abrikosų uogienės*
10-15g migdolų plokštelių

*abrikosų uogienės receptą galima rasti pas Karoliną. Kadangi aš esu baisiausia tinginė, viską stipriai supaprastinau: tiesiog labai smulkiai sukapojau minkštus džiovintus abrikosus, įbėriau cukraus pagal skonį, įpyliau šiek tiek citrinos sulčių, vandens, kad apsemtų abrikosus ir troškinau apie 20min, kol jie stipriai suminkštėjo ir pasidarė tyrelė su gabaliukais.

Jogurtą sumaišykite su cukrumi. Migdolų plokšteles pakepinkite, atvėsinkite. Stiklinėje jogurtą sluoksniuokite su uogiene, viršų barstykite migdolų plokštelėmis. Tiekite nedelsdami.

Skanaus!

2011 m. kovo 9 d., trečiadienis

Purūs bananiniai blyneliai su cinamonu

Dažnai atsimenu tą jaukią kavinukę Škotijos kalnuose. Tik įsivaizduokite: nesibaigiantis kelias tarp nuostabiausių kalnų. Apsisukantys automobilio ratai savo ritmu palaiko Mamontovą. Nespėjame žvalgytis – kalnai milžiniški ir nesibaigiantys. Kelias aukštyn, kelias žemyn, staigiai į kairę ir vėl žemyn. Visur gaivi žaluma, o joje, lyg netsargiu teptuko prisilietimu nubraižytos mažos baltos skruzdelaitės – jų tūkstančiai. Begalė saulutėje besišildančių nerūpestingų baltagarbanių avikių. Tikrai taip – ne šiaip sau Škotija vadinama avių šalimi. Ir visai netikėtai iš dešinės išnyra senamadiško stiliaus pastatėlis su staliukais lauke ir grybais, augančiais po jais. Užėję į vidų pamatome, jog čia verda gyvenimas – iš kairės staliukai ir nuolatiniai svečiai bei turistai, užklydę netyčia, kaip ir mes. Palei sieną sustatyti kulinariniai suvenyrai – aliejus, knygelės, medus, uogienės ir padažai. Iš dešinės pastato pusės – tikras muziejus – megztiniai, kaklaraiščiai, kojinės, kepurės – viskas padaryta iš avių kailio. Beveik viskas – škotiško arba norvegiško rašto. Brangūs ir nuostabiai gražūs rankų darbo gaminiai. O toliau – suvenyrai – puodeliai, vazos, statulėlės, šlepetės (labiau dekoratyvinės), atvirukai, knygelės, taupyklės – ir viskas, VISKAS su avių atvaizdu. Taip, jie tikrai myli avis.


Kodėl dabar atsiminiau tą vietą? Dėl blyno. Dėl to vieno milžiniško, storo ir pūraus amerikietiško stiliaus pancake‘o, su sviesto gabaliuku ant viršaus ir puslitriu klevų sirupo. Jis mane pakerėjo. Pagrobė mano širdį ir nė neketina jos grąžinti. Ir prisipažinsiu, nebandžiau tokių gamintis namie. Nenoriu griauti tų nuostabių prisiminimų žinojimu, jog bet kokiu metu, vos tik užsinorėjusi, galiu pasigaminti jį namuose. Tegul taip ir lieka – kaskart, paragavusi pūrių blynelių su klevų sirupu mintimis nukeliausiu į tą jaukią kavinukę avių krašte.

Per kelis paskutinius metus pasidarė baisiai madinga gaminti duoneles, tartas, blynelius, džemus su bananais. Ir nieko keista – jie nesultingi, aromatingi, sotūs. Puikiai tinka kepiniams. Be to, tai puikus pernokusių bananų sunaudojimo būdas.
Kepdama šitus blynelius žinojau, jog išeis puikiai. Na negali banano sąjunga su cinamonu būti nevykusi. Jaudinausi tik dėl vieno – ar jie bus purūs - bananai gerokai „apsunkina“ tešlą. Blyneliai išėjo nuostabūs – purūs, minkšti ir drėgni. Be to, labai sotūs, nors ir be riebalų. Beveik.
Iš originalaus recepto paėmiau tik idėją – proporcijos ir kiekiai mano. Išėjo, kaip ir buvo norėta, ne klasikiniai ovalo formos blyneliai, kepti aliejuje, o amerikietiško stiliaus apskriti blynai lygutėliu paviršiumi, kepti be jokių riebalų.

Purūs bananiniai blyneliai su cinamonu
3 didelės porcijos – 9 blyneliai
šaltinis - čia

2 dideli sunokę bananai
2 vidutinio dydžio kiaušiniai
110g miltų
30-40g cukraus (nebus labai saldu)
50g pieno + 130g jogurto (arba 180g kefyro/pasukų/skysto jogurto)
1 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. cinamono
1 v.š. tirpinto sviesto
žiupsnelis druskos

2 bananai
karamelinis padažas/klevų sirupas arba cukraus pudra su cinamonu

Bananaus sutrinkite iki vientisos masės. Kiaušinius su cukrumi išplakite labai gerai (iki putų). Įmaišykite atvėsintą sviestą, druską, pieną ir jogurtą. Į kitą dubenį įsijokite miltus, kepimo miltelius ir cinamoną. Supilkite skystą masę ir atsargiai sumaišykite. Įmaišykite bananus, per daug nekratydami tešlos.
Nedidelę keptuvę įkaitinkite ant mažos ugnies. Pilkite maždaug samtį tešlos, paskleisdami ją, kad išeitų apskritimas. Blyneliai turi būti gana stori. Kantriai laukite, kol viršuje ims rodytis skylutės. Apverskite ir kepkite dar apie minutę. Svarbiausia – maža ugnis ir kantrybė.
Blynelius tiekite su banano griežinėliais ir sirupu/padažu arba apibarstę cukraus pudros ir cinamono mišiniu.
Skanaus!


2011 m. kovo 1 d., antradienis

Pusryčiai

Mėgstu avižinę košę. Su bananais ir karamele. Su keptais obuoliais, cinamonu ir graikiškais riešutais. Su džiovintomis spanguolėmis ir kokosu. Visada su žiupsneliu druskos. Ne per skystą, bet ir ne kietą. Kvapnią, purią ir saldžią. Tobulą.
Ši kepta košė – ne visai košė. Greičiau apkepas, kuris turi begalę variantų. Rinkitės obuolius, kriaušes, kivius, bananus, vyšnias, braškes, persikus ir kitus vaisius bei uogas ar jų mišinius. Pagrindui imkite paprasčiausius avižinius dribsnius ar 3/4/5 grūdų mišinius. Saldinimui – klevų sirupas, auksinis sirupas, medus, skysta karamelė, baltas/šviesiai ar tamsiai rudas cukrus. Pienas – bet koks – karvės, migdolų, kokosų, avižų, sojos. Arba net dalis kvapnios grietinėlės, vietoj paprasto pieno. Skaninkite cinamonu, obuolių pyrago mišiniu, šokolado gabalėliais, džiovintais vaisiais, riešutais, grūdais, karamelės gabaliukais. Žodžiu, ko tik nori Jūsų fantazija ir gomurys.

Kepta avižinė košė su vynuogėmis ir cinamonu
2 porcijos
šaltinis – green kitchen stories
330kcal/porc.

kekė vynuogių (geriausia be kauliukų) (160g)
100g avižinių dribsnių
200g pieno
šaukštas skysto medaus (25g)
šaukštas cukraus*
cinamonas, žiupsnelis druskos
gabaliukas sviesto (pagal norą)

*naudoju tokį. Tai tamsiausias cukrus, kokį man pavyko rasti. Panašus į muscovado tamsųjį, tik kiek intensyvesnio skonio. Toks cukrus yra visai nebirus, labai drėgnas, mėgsta sušokti į gumulą. Šviesusis muscovado turi labai malonų vaisinį aromatą su gėlių priemaiša, juo galima saldinti viską - arbatą, kavą, desertus ar kepinius. Su šiuo kur kas sudėtingiau – skonis turi šiek tiek kartumo, o aromatas toks intensyvus, kad greičiausiai permuš bet kokį skonį deserte. Kepiniams jis dažniausiai naudojamas labiau kaip prieskonis – imamas maždaug trečdalis šito cukraus, o likusi dalis – baltojo ar rudojo Demerara. Taip daroma dar ir dėl to, kad jis ne toks saldus, kaip baltasis. Man jis labai patinka sunkiuose Kalėdiniuose keksuose ir drėgnuose pyraguose (tarkim, bananiniame arba šokoladiniame). Suteikia ne tik aromatą, bet ir reikiamą drėgnumą bei stiprumą. Be to – tai sveikiausias tikro cukraus variantas.

Orkaitę įkaitinkite iki 200°C. Vynuoges nuplaukite, perpjaukite išilgai per pusę. Jei reikia, išimkite kauliukus. Avižinius dribsnius sumaišykite su cinamonu. Vynuoges tolygiai išdeliokite nedidelėje kepimo formoje, apiberkite dribsniais. Pieną sumaišykite su cukrumi, medumi ir druska (autorė dar naudoja kiaušinį). Skysčiu užpilkite avižinius dribsnius. Jei mėgstate drėgnesnį variantą, imkite papildomų 50-100g pieno. Jei norite, ant viršaus galite išdelioti sviesto gabaliukus ir/arba apibarstyti cukrumi, kad kepimo metu jis karamelizuotųsi. Statykite į įkaitintą orkaitę ir kepkite 20-30min.
Skanaus!


stiklinė pieno su puse šaukšto rudojo cukraus