Citrininis kremas su levandomis

Manau, daugelis esate ragavę citrininio kremo. Jį galima tepti ant blynelių, skrebučių, pertepti tortus bei pyragus, įmaišyti į jogurtą bei plaktą grietinėlę. Internete vis auga citrininio kremo receptų – kai kuriuose dalis citrinų sulčių pakeičiama kitais intensyvaus skonio vaisiais – apelsinais, pasifloromis, uogomis itt. Taip pat į kremą galima dėti priedų – matcha miltelių, mėtų ekstrakto, rozmarino, levandų.

Šį kartą kremą tiekiau morenginiuose krepšeliuose su plakta grietinėle (nuotraukose nesimato). Trapūs ir saldūs morengai puikiai dera su intensyvaus skonio kremu. Levandos suteikia subtilų aromatą. Patiko.

P.S. Man kremas išėjo šiek tiek kitokios konsistencijos, nei autorei. Manasis buvo kiek skystesnis, labiau vientisas (greičiausiai dėl trumpesnio virimo laiko).

Citrininis kremas su levandomis

1 nedidelis stiklainėlis

šaltinis - čia

2 didelės nevaškuotos citrinos

2 kiaušiniai

100g cukraus

20g sviesto

1 a.š. džiovintų levandų žiedų

Nuo citrinų nutarkuokite geltonąją žievelės dalį, išspauskite sultis. Nepridegančiame puode sumaišykite cukrų, sultis, žievelę bei levandų žiedus. Nors autorė recepte nenurodė, bet aš mišinį pašildžiau ir palikau geram pusvalandžiui pritraukti levandų aromatui. Kiaušinius nestipriai suplakite, įpilkite į jau atvėsusį mišinį ir išmaišykite. Sviestą supjaustykite, sudėkite į puodą ir statykite ant viryklės. Kaitinkite vis pamaišydami. Kai kremas užvirs, ugnį sumažinkite iki minimumo ir kaitinkite dar 7-8min, kol kremas sutirštės (neužmirškite vis pamaišyti!). Išvirusį kremą perkoškite per sietelį ir supilkite į stiklainį. Laikykite šaldytuve.

Skanaus!

Spausdinti

Skanusis Londonas ir vertimo sunkumai

Londonas. Nuėjusi į paprastą parduotuvę negaliu grįžti be pilno maišo pirkinių. Tai mane čia ir džiugina – ragavimas. Sunku būtų, sugrįžus namo, apsiprasti su mintimi, jog už riešutų sviestą reikia pakloti visą turtą, savaime kylantys miltai parduodami tik Marks&Spencer’yje, rožių vandens ir su žiburiu nerasi. Na, mintį supratot. O čia viskas atvirkščiai – galima rasti visko. Ekologiškų produktų kaina mažai tesiskiria nuo paprastų, pamačius naują receptą nereikia galvoti, kur pirkti ir kaip įpirkti tam tikrus produktus – juk čia yra visko. Atėjusi į eilinę parduotuvę žvelgiu į dešimtis rūšių miltų, cukraus, aliejaus, šokoladų, medaus, kruopų... Jau nekalbu apie ekzotiškus vaisius bei daržoves. Bet ką ten, čia mangas ir obuolys yra tiek pat ekzotiški. Nė vienas nėra vietinis. Avokadai kainuoja mažiau nei agurkai, ananasai lygūs su obuoliais. Nori levandų medaus? Prašom. Miltų be gliuteno? Jų daugiau nei paprastųjų. Pėlesinio sūrio? Rinkis iš 30 rūšių. Liči vaisiai? O kodėl gi ne? Juk jie nė ką brangesni už kriaušes.

Ką jau kalbėti apie virtuvių pasirinkimą. Ispaniški, japoniški, kiniški, itališki, prancūziški, indiški, meksikietiški restoranai plačiai atveria savo duris išsiilgusiems naujovių. Lietuviškų čia, beje, irgi pilna. Pažįstami ir ne itin pavadinimai, kvapai ir skoniai. Įdomios spalvos bei deriniai. Skanūs gėrimai ir vedantys iš proto aromatai. Naujovė ir įvairenybė. Taip, tai Londonas.

Vos tik paragavusi šių vaisių prisimerkiau. Sultingi, egzotiški, aromatingi ir rūgštūs. Stipriai rūgštūs. Bet vistiek baisiai skanūs. O šiame recepte jų rūgštumas kaip tik į naudą. Kvapnus, švelnios konsistencijos, gražios spalvos bei fantastiško skonio kremas mane pavergė. Yra tik vienintėlis ir mažytis bet. Nežinau, kaip pavadinti tai lietuviškai. Žodynas sako, jog passion fruit negalima vadinti marakujomis. Taisyklingas pavadinimas – pasiflora. Bet visuotinis gelbėtojas googl‘as rodo ne sultinguosius vaisius, o gražias gėlytes. Bet tiek jau to. Yra dar vienas mažytis bet. Neturiu žalio supratimo, kaip pavadinti populiarų Britanijoje curd lietuviškai. Kremas? Banalu. Masė? Neskanu. Žodžiu, gal tegul taip ir lieka? Passion fruit curd skamba labai netgi neblogai.

Beje, tiems, kas nenori/nemėgsta/myli savo piniginę ir neketina pirkti šių Lietuvoje itin brangių vaisių, siūlau naudoti paprastas citrinas. Tada gausite klasikinį curd variantą. Taip pat galite dėti dalį marakujos, dalį citrinos sulčių. Proporcijos – Jūsų fantazijos reikalas.

Passion fruit curd

½ stiklinės (apie 100g) passion fruit sulčių (nesaldintų)

2 šaukštai (20-30g) citrinos sulčių

100g cukraus (naudoju Demerara rudąjį)

3 kiaušiniai

50g sviesto

Sultis sumaišykite su cukrumi bei supjaustytu sviestu. Užvirinkite. Nuimkite nuo ugnies ir leiskite šiek tiek atvėsti. Kiaušinius lengvai suplakite (šluotele, plaktuvas čia nereikalingas). Kai sultys pravės, labai plona srovėle supilkite į kiaušinius, energingai juos maišydami. Dubenėlį su mišiniu įstatykite į karštą vandens vonelę (įgūdus, galima tai daryti ir be vonelės, bet keletą pirmų kartų stipriai rekomenduoju naudoti vandens vonelę). Nuolat maišydami kaitinkite mišinį apie 5 minutes. Paskutinę minutę skysta masė taps itin glotniu ir švelniu kremu. Vos kremas sutirštės, nuimkite jį nuo ugnies ir leiskite atvėsti. Galima uždengti maisto plėvele, kad viršus nedžiūtų, bet man ir taip nedžiuvo.

Skanaus!