Kepti skrebučiai su pomidorais ir bazilikais

Kartais, kai nusibosta visi pagražinimai ir blizgučiai, ryškios spalvos bei įdomūs skonių deriniai, ima norėtis kažko itin paprasto: patogiausių pasaulyje juodų džinsų, laisvų levandų spalvos marškinėlių ir tamsių akinių. Pašiauštų plaukų. Šimtą kartų skaitytos knygos nutrintais puslapių kampučiais. Lengvos muzikos.

Avižinės košės, jogurto ir vaisių. Duonos. Vandens. Paprastai, lengvai ir itin skaniai.

Neseniai nusipirkau knygą apie veganišką maistą. Ir, žinoma, jau spėjau kai ką išbandyti. Reikalas tas, kad knygoje pateikti itin paprasti receptai-idėjos – mažas produktų kiekis, trumpas gaminimo laikas itt. Supjaustome, apkepame, apšlaktome alyvuogių aliejumi ir skanaus! Kaip tik tas, ko man dabar reikia.

Recepte duoną siūloma kepti aliejuje be stipraus skonio, bet mano duona sugerdavo visą aliejų, kad ir kiek jo bepyliau, tad neištvėrusi sukišau riekeles į skrudintuvą. Aliejuje kepta duona labiau tinka, nes dėl traškios plutelės pomidorų sultys nesusigers į vidų taip greitai. Jei visgi rinksitės mano variantą, skrebučius tiekite nedelsdami.

Kepti skrebučiai su pomidorais ir bazilikais

4 porcijos

šaltinis – Fresh and Fast Vegan

8 sunokę slyviniai pomidorai

4 riekelės baltos duonos

bekvapis aliejus kepimui*

didelė sauja šviežių bazilikų lapelių

druska ir šviežiai malti pipirai

alyvuogių aliejus pašlakstymui

*jeigu duoną kepsite. Taip pat galite tiesig paskrudinti tosteryje

Duonos riekeles perpjaukite įstrižai per pusę (į du trikampius), arba perpjaukite į keturias mažesnes dalis. Aliejų gerai įkaitinkite, dėkite duoną ir kepkite iš abiejų pusių.

Pomidorų odelę įpjaukite, užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 20sek. Tada juos apipilkite šaltu vandeniu ir nulupkite. Nors recepte to nebuvo nurodyta, bet sėklas bei itin sultingą vidurį aš irgi išėmiau, kad skrebučiai pernelyg nedrėktų.

Imkite po kelis bazilikų lapelius, dėkite vieną ant kito, susukite į „cigarą“ ir pjaukite plonomis juostelėmis. Susuktus lapelius daug lengviau supjaustyti juostelėmis.

Pomidorus sumaišykite su bazilikais, druska bei pipirais. Dėkite ant dar šiltų skrebučių, šlakstykite alyvuogių aliejumi ir skanaus!

Šokoladinė granola

Lyja jau porą savaičių, o ir orų prognozė nežada nieko gero. Kita vertus, kai toks oras, lengviau pabėgti nuo nepatogios tylos su mažai pažįstamu žmogumi – kiekvienas, užėjęs pas mus į barą pokalbį pradeda nuo jau tradicinio „Baisus oras, ar ne?“. Tada kalba apie futbolą, Olimpines žaidynes, krizę.

O aš vis nesugebu susitvarkyti su savo dienomis – dirbu, rodos, nedaug, o laiko vis nėra. Jau porą savaičių svajoju ištrūkti į miestą su fotoaparatu, bet tai tingiu, tai lietus, tai atsibundu po vidurdienio...

Ir į blogą pradėjau mažai rašyti. Nes nežinau, apie ką. O pati įžanga nesirašo. Man tiesiog trūksta žodžių. Arba norisi patylėti.

Eglės granolą, manau, išbandė daugelis. Kai ją išbandžiau ir aš, nustojau ieškoti granolos receptų. Nes šitai nieko netrūksta – ji tobula.

Nežinau, kas mane pastūmėjo išbandyti šokoladinius dribsnius – greičiausiai skanios nuotraukos. O ir skambėjo – šokoladas, traškūs džiovinti bananai, jogurtas ir [gal] saldūs banano gabaliukai. Be to, įdomiai nuskambėjo idėja dėti obuolių sultis vietos aliejaus.

Žinoma, receptą prisiderinau prie savęs – vietos sezamo sėklų ir saulėgrąžų (saulėgrąžos + šokoladas?) dėjau daugiau riešutų, bet proporcijas išlaikiau pagal nurodymus. Tiesa, nedėjau šokolado gabaliukų – granola ir taip labai šokoladinė.

Nustebau, bet dribsniai išeina labai traškūs net ir su obuolių sultimis. Tiems, kas mėgsta saldžiau, siūlyčiau dėti daugiau sirupo/medaus.

Šokoladinė granola

šaltinis – Around The Kitchen Table

2 šaukštai švelnaus alyvuogių aliejaus (dėjau graikinių riešutų)

200ml nesaldintų obuolių-kriaušių sulčių (arba kitokių mėgstamų)

100ml sirupo arba skysto medaus

1 a.š. vanilės arba migdolų ekstrakto

1 citrinos sultys (nedėjau)

6 v.š. tamsios, kokybiškos kakavos miltelių

400g avižinių dribsnių

6 šaukštai sezamo sėklų*

6 šaukštai linų sėmenų*

6 šaukštai kapotų lazdyno riešutų*

6 šaukštai saulėgrąžų*

200g bananų traškučių

200g kapoto kartaus šokolado (nedėjau)

*grūdus ir riešutus rinkitės pagal save. Aš dėjau 6 š. linų sėmenų, 12 š. lazdyno riešutų ir 6 š. kažkokio sveikuoliško maltų grūdų mišinio

Orkaitę įkaitinkite iki 160°C. 

Didelę kepimo skardą (arba dvi) išklokite kepimo popieriumi.

Viename indelyje sumaišykite ir pašildykite šlapius ingredientus, kitame inde sumaišykite sausus (išskyrus bananus ir šokoladą). Skystį supilkite į sausus ingredientus ir gerai išmaišykite. 

Granolą plonu sluoksniu dėkite ant skardos ir kepkite apie 45min. Neužmirkite vis pamaišyti ir paragauti (granola labai greitai dega, o šiuo atveju tai sunku pamatyti).

Iškepusią granolą atvėsinkite. Įmaišykite sukapotą šokoladą ir sutrupintus bananus. Laikykite sandariame inde.

Aš granolą tiekiau su ala naminiu bananiniu jogurtu (blenderyje sutriname natūralų jogurtą, prinokusį bananą bei šiek tiek cukraus).

Skanaus!

Saulėtų Jums dienų!

Sveikuoliškos tartaletės su šokoladiniu įdaru (raw)

Škotiją, štai, vieną gražų rytą, po +25 šilumos, užklojo storas sniego sluoksnis. O ir pas mus nežinai, ką rasi atsibudęs. Vieną dieną galvoju, kokios spalvos maudymkes pirktis, o kitą jau džiaugiuosi, kad patingėjau slėpti žieminius batus. Ir taip ne tik su keistuolišku oru.

Eidama į darbą nežinau, kokių kokteilių mėgėjų prieis – mielų ir bendraujančių ar ne iš tos kojos atsikėlusių. Ir ar išvis prieis. Suprantate, krizė. Juk aiškina man dažnai, jog supermarkete gali nusipirkti vandens keturgubai pigiau, tad kodėl gi mes plėšiam šitokią nežmonišką sumą. Šiaip, atsakiau, nes mums tai patinka. Juk mums tuos buteliukus su vandeniu (ir ne tik) atneša Kalėdų Senelis.

Ačiūdiev, bent viršininkas adekvatus – į nepatenkintų klientų skundus reaguoja su humoru. Kitaip būtų pragaras.

***

Jaučiu, kad lėtai perdegu ta sveikuoliškų saldumynų manija. Vis dar gaminuosi, bet po visai mažai, o ir ne visi receptai vykę.

Štai sąrašas to, ką išbandžiau su trumpais įvertinimais:

Avižiniai sausainiai su džiovintomis vyšniomis – ne visai jau tokie sveikuoliški, bet tobulai skanūs ir traškūs. Į favoritus!

Avokadų ledai su laimais ir mėtomis – kaip jau rašiau, patiko. Kasdien nevalgyčiau, bet atsigaivinti vasarą (ir ne tik) kuo puikiausiai tinka. Idėja tikrai puiki.

Bananų duona pagal Dan‘ą Lepard‘ą – nea, ne keksas. Ne per saldi, ne per puri, ne per minkšta, tad duona. Pusryčiams su sviestu kaip tik. O ir riešutais joje puikiai skamba.

Sveikuoliški šokoladiniai batonėliai – receptas ateina, tad visko neišpasakosiu.

Šaldytas „šokoladas“ su riešutais – ne visai šokoladas, bet skanu. Saldu ir su daug riešutų – kam gali nepatikti?

Šokoladinis jogurtas – nei pusryčiai, nei desertas. Turbūt tiems atvejams, kai dieną norisi pradėti nuo šokolado. Man, jogurto megėjai, itin patiko.

Šokoladinis musas su tofu – ne visai jau toks musas, bet šokoladoholikams patiks. Šokoladinis šokoladinis kremas. Glotnus, sunkus, bet visai visai neriebus.

Tamsusis šokoladas su kokosų aliejumi – vienas geriausių. Ir lengviausiai pagaminamų. Tirpsta burnoje, patenkina saldumynų poreikį ir per daug neapkrauna sąžinės. Galima naudoti ir kaip glajų, ir kaip padažą,, ir... ir..., ir...

Veganiškas šokoladinis pyragas – drėgnas, sunkus, šokoladinis ir su džiovintomis slyvomis. Mums labai patiko. Ragavę nepatikėjo, jog pyragas iš sveikuolių skyriaus.

Kokia išvada? Tikrai ne viskas, ką išbandžiau, buvo skanu. Bet juk neišbandęs nesužinosi. Nusprendžiau tik vieną – sveika, skanu, saldu ir šokoladiška – dalykai suderinami. Jeigu norite ir esate pasiruošę bandyti, ragauti, išmesti ir vėl bandyti – pirmyn! Dažnai pasitaiko tikrų šedevrų.

Kita vertus, po visų tų avokadų, grūdų, agavos sirupo, kakavos miltelių, datulių ir riešutų kartais norisi paprasto gabaliuko baisiojo pieniško šokolado. Ir žinau, kad blogai, bet kažkodėl viduje pasidaro taip geeera ir ramu. Taip, matyt šokoladas – geriausias vaistas. Sielai.

***

Beje, ar jau matėte naują šio tinklaraščio skyrelį Išbandžiau? Juk visi mes išbandome kur kas daugiau, nei paskelbiame savo tinklaraščiuose. Tad šiame skyrelyje rašau išbandytų receptų pavadinimus su nuorodomis (daugelis jų – iš lietuviškų blogų). Gal kas pasigaus naujų idėjų.

Ir, pagaliau, prie recepto. Nekeptos, veganiškos šokoladinės tartaletės. Pagrindas gaminamas iš datulių ir riešutų, o kremas – iš kakavos, avokadų bei kokosų aliejaus. Įdaras išeina labai šokoladinis, gana riebus ir standus (avokadai, kokosų aliejus). Pagrindas mane varė iš proto – be galo skanu. Kremas – tikras atradimas veganams/sveikuoliams-šokoladoholikams. O ir paprastiems mirtingiesiems turėtų patikti. Saldu, bet ne pernelyg, labai šokoladiška (kakavos kiekį kiek pamažinau), vienos mažos tartaletės labiau nei pakanka visiems saldnuodėmingiems poreikiams patenkinti.

Sveikuoliškos tartaletės su šokoladiniu įdaru (raw)

gaminau iš trečdalio šitos porcijos, man išėjo 6 tartaletės

pagal River Cottage

300g pekano riešutų arba migdolų

200g medjool datulių (šviežių)

žiupsnelis druskos

4 sunokę avokadai

150g kokosų aliejaus

150g kakavos miltelių

300g agavos sirupo (arba pagal skonį)

žiupsnelis druskos bei cinamono

Pagrindui smulkintuvu sumalkite riešutus (kad liktų gabaliukai), sudėkite datules bei druską ir dar kartą viską susmulkinkite. Blenderis turi būti galingas, nes datulės labai aplimpa ašmenis. Torto formą (arba, kaip mano atveju, keksiukų formeles) užklokite sviestiniu popieriumi arba maistine plėvėle, tolygiai paskirstykite tešlą ir dėkite į šaldiklį, kol ruošite įdarą.

Įdarui avokadus sumalkite iki košės, sudėkite likusius ingredientus ir gerai permaišykite. Kremą išpilkite ant tešlos ir siųskite į šaldiklį valandai. Paruošta! Tartaletes laikykite šaldytuve.

Skanaus!

Šokoladinis musas su tofu ir kaip pasigaminti šokoladinį indelį

Pavasaris apdovanojo mus keliomis šiltomis dienomis ir vėl siunčia nulinę temperatūrą. O aš jau netgi ledus pasigaminau šiltajam sezonui pasitikti.

***

Nuvažiavusi pas mamą visada daug kepu. Dažniausiai tai, ko nekepčiau viena – tortus, sudėtingus pyragus, desertus etc. Turbūt todėl, jog gamintis Tiramisu dviem porcijoms yra šiek tiek kvaila, o viena viso torto (kad ir kaip norėčiau) nesuryčiau.

Ir žinote, ką pastebėjau? Kuo mandresnis (brangesnis, atimantis daug laiko ir reikalaujantis daug darbo) kepinys, tuo didesnė galimybė, jog nusivilsime. Matyt dėl to, jog plakdama tris kremus iš geriausių produktų imu tikėtis kažko. Ir išeina kažkas... normalaus. Netgi skanaus, bet ne įspūdingo. Pagal balus tokio pat (gero), kaip ir paprastas keksas, užmaišytas per 10 minučių.

Štai paskutinis lašas buvo varškės pyragas su baltuoju šokoladu. Gaminosi nesunkiai, bet produktai... (!). Ir štai tikėdamasi drėgno ir minkšto varškės pyrago (kaip nuotraukoje) gavau sausą ir birią varškę, ištižusią sausainių masę ir nė ženklo į 300g baltojo šokolado. Nežinau priežasties - gal varškė ne ta, gal orkaitė, gal rankos, bet vistiek nusivyliau.

Kai namie būnu viena, renkuosi patiekalus, kuriuos galima pasigaminti mažais kiekiais. Net jei kartais gaunu ne tai, ko tikėjausi – ne taip gaila.

Šokoladinis musas su tofu man buvo naujovė. Sako, tofu skonis visai nesijaučia. Nieko keista – sūris neturi itin stipraus ir specifiško skonio. Pagal konsistenciją man desertas labiau priminė pudingą nei musą – glotnus, sunkus, be oro burbuliukų. Desertas itin sveikas – turi daug baltymų, geležies, mažai kalorijų, riebalų ir cukraus. Skonis šokoladinis, bet asmeniškai man šiek tiek persimušė tofu skonis. Kitą kartą dėčiau šiek tiek daugiau šokolado. Vietoj cukraus pudros galite naudoti medų, agavos arba datulių sirupą itt. Desertą galite valgyti vieną arba mirkyti į jį vaisius, sausainius, ryžių trapučius itt. Mums labai patiko, o ir liemuo liks dėkingas.

Desertą tiekiau šokoladiniuose indeliuose. Kaip dariau? Su baliono pagalba. Idėją pasigavau vartydama n-tą kulinarinę knygą parduotuvėje.

Šokoladiniai indeliai

3 indeliai

apie 100g juodojo šokolado

3 nedideli balionai

aliejus

Balionus pripūskite (ne itin stipriai, kad viršus liktų užapvalintas). Gerai nuplaukite, nusausinkite ir BŪTINAI patepkite augaliniu aliejumi.

Šokoladą ištirpinkite vandens vonelėje. Šokoladui išsirinkite tokį dubenėlį, į kurį tilptų pripūsto baliono viršūnėlė. Pasiruoškite tris puodelius arba stiklines (į jas patogu sustatyti džiūstančius balionus). Į kiek atvėsusį šokoladą mirkykite baliono viršūnę, leiskite šiek tiek nubėgti šokoladui ir statykite į puodelį, kad sustingtų (kaip nuotraukoje). Kai šokoladas sustings, procedūrą pakartokite. Sustingus antram sluoksniui ant viršūnės uždekite porą lašų ištirpusio šokolado ir statykite ant sviestinio popieriau aukštyn kojomis, kad būsimas indelis išmoktų stabiliai stovėti. Kai šokoladas gerai sustings, balioną susprogdinkite ir atsargiai ištraukite iš indelio. Man šiek tiek nubyrėjo krašteliai, bet išvaizdos tai nesugadino.

Sutinku, aprašymas ilgas, bet viskas gaminama labai paprastai.

Šokoladinis musas su tofu

4 porcijos

šaltinis – Happy Living

400g šilkinio tofu (jis labai minkštas, dažniausiai parduodamas kartoninėse dėžutėse, kaip mažos sulčių pakuotės)

150g juodojo šokolado (kitą kartą dėčiau 200g)

3v.š. cukraus pudros

likeris, druska, cinamonas, čili arba kitokie prieskoniai

uogos, vaisiai, sausainiai itt. patiekimui

Šokoladą ištirpinkite, šiek tiek atvėsinkite. Ant sietelio keliais sluoksniais sudėkite popierinius rankšluosčius, išverskite tofu ir palikite kelioms minutėms, kad nubėgtų nereikalingas skystis. Į šokoladą sudėkite norimus prieskonius, cukraus pudrą ir gerai išmaišykite. Tofu sudėkite į blenderį, sutrinkite iki vientisos masės. Supilkite šokoladą ir dar kartą sutrinkite, kad susimaišytų (galima ir šaukštu).

Tiekite atšaldytą su uogomis, sausainiais, bananais itt.

Skanaus!

Spausdinti

Sveikai ir su šokoladu? Taip!

Šokoladinis jogurtas

Juodasis veganiškas šokoladas

Du sveikuoliški šokoladai

Vis su tais savo šokoladais.

Normalūs žmonės pavasariui artėjant maitinasi sveikai, o aš nieko negaliu su savimi padaryti.

Bet žinote, būna apima kokia stipri vieno produkto manija ir kol (neatsi)valgysi/gaminsi, ji niekur nedings. Šiuo metu mano fetišas – sveiki desertai. Ne, ne vaisių salotos su jogurtu, o sotūs, saldūs, pageidautina šokoladiniai desertai, pagaminti iš sveikuoliškų produktų:

žalias beveik veganiškas sūrio pyragas

veganiški šokoladiniai keksiukai su bananų ledais

šokoladinis musas, apie kurį jau rašė Egidija

avokadų ledai

žalia, veganiška ir visokeriopai sveikuoliška šokoladinė tarta

ir dar keli...

Pradėjau paprastai – veganiškas šokoladas. Nes, manau, išsikepti pyragą arba pasigaminti šokoladinį desertą yra kur kas paprasčiau, nei pasigaminti gabaliuką gryno sveikuoliško šokolado. Bet viskas yra įmanoma. Ir ne taip jau sunkiai.

Gaminausi dviejų rūšių šokoladą – šaldytą pieniškai-riešutinį bei juodąjį šokoladą su kokosų aliejumi.

Pirmajį aptikau viename rusų tinklaraštyje – visi itin gyrė. Sakė, jog labai skanu ir be galo primena šokoladą. Nuoširdžiai pasakius, nelabai. Ne, supraskite mane teisingai – dalykas tikrai skanus. Graikiški riešutai su lengvu šokolado prieskoniu – kas čia gali būti neskanaus? Bet ar jis šaldytas, ar ne – tai tik riešutai ir kakava. Labai, beje, mažai kakavos. Kitąkart dėčiau gerus 3 šaukštus vietoj vieno. Be to, vos ištraukus iš šaldiklio desertas ima tirpti – kaip pieniški ledai.

Antras – daug geriau. Kokosų aliejus, kakava ir agavos sirupas (arba medus) dalykui pasaldinti. Kokosų aliejus kambario temperatūroje sukietėja, o didelis kakavos kiekis veikia kaip miltai – desertas neskystėja, tik vos suminkštėja ištraukus iš šaldiklio. Tiesa, dėjau tik pusę kakavo, nes toooks kakavos kiekis mane, pieniško šokolado gerbėją, nudėtų vienu smūgiu.

Antrąjį šokoladą garantuotai kartosiu – skonis labai patiko.

Šaldytas riešutų „šokoladas“

nedidelė plytelė (delno dydžio)

šaltinis – čia

½ puodelio graikinių riešutų (apie 50g)

¼ puodelio karšto pieno (apie 50g) (veganiškai versijai rinkitės sojų/riešutų pieną)

1 v.š. kakavos (dėčiau gerus 3)

1 v.š. medaus/agavos/klevų sirupo (veganai renkasi agavos arba klevų sirupą)

Karštame piene ištirpinkite kakavą. Užpilkite mišiniu riešutus ir palikite 10min. Tada susmulkinkite plakikliu (blenderiu) kartu su medumi. Lygią lentelę padenkite plėvele arba kepimo popieriu, supilkite paruoštą masę ir siųskite į šaldymo kamerą kelioms valandoms.

Tamsusis veganiškas šokoladas

delno dydžio plytelė

šaltinis – This Rawsome Vegan Life

¼ puodelio medaus/klevų arba agavos sirupo (veganai išbraukia medų)

2/3 puodelio nesaldintų kakavos miltelių (aš dėjau 1/3 puodelio – 25g)

¼ puodelio ištirpinto kokosų aliejaus (30g)

Medų, aliejų ir kakavą sumaišykite. Jeigu norite, dėkite priedų – riešutų, džiovintų vaisių, vanilės, jūros druskos, cinamono etc. Masę paskleiskite ant sviestinio popieriaus ir dėkite į šaldiklį kelioms valandoms. Šokoladui sukietėjus jį laikykite šaldytuve.

Skanaus!

Spausdinti

Nuotraukose pirmasis šokoladas atrodo šviesiau, o antrasis - tamsiau

Veganiškas drėgnas šokoladinis pyragas

Sultinys stiklainyje

Po dviejų dienų žiema. Ir taip, šis ruduo buvo puikus!

Daug naujienų.

Daug pirkinių.

Naujos pažintys.

Neužmirštamas raudonas vynas.

Mažai laiko virtuvėje.

Čia, Anglijoje, apie Kalėdas imama galvoti maždaug rugpjūčio mėnesį. Nejuokauju. Man tai be galo nepatinka. Aš imu galvoti lapkričio pabaigoje. Dovanos, receptai, tradiciniai sekančių metų pažadai...

Vos ne kiekvieną savaitę lekiu į didijį naujai pastatytą Westfield‘ą ieškoti dovanų artimiesiems.

Perku daug knygų. Ypač kulinarinių. Juk išpardavimai!

Geriu daug latte kavos su lazdyno riešutų sirupu. Ji dieviška.

Kvepiu naujais Chanel Chance Eau Fraiche. Nes jie man tiesiog patinka. Jie klasikiniai, jaunatviški ir stilingi.

Sveikatinuosi. Kilogramais perku sėklas, riešutus, daržoves, vaisius, grūdus ir natūralią kosmetiką.

Lepinuosi. Pienišku šokoladu su karamelizuotais lazdyno riešutais. Skanesnio nesu valgiusi.

Skaitau.

Štai, tarkim, naujoji ir dar iki galo neištirinėta The Flavour Thesaurus. Sužinojusi apie „skonio žinyną“ iš Jurgos tinklaraščio supratau, jog ši yra viena iš čia ir dabar. Be to, pradžiugino žinia, jog į lietuvių kalbą ją išvertė mūsų mylima Eglė.

Daug. Daug visko. Nuo Nutellos atsiradimo istorijos iki populiarių virtuvės šefų minčių. Nuo mums įprasto grybų ir krapų derinio, iki burokėlių su kokosais. Bet ne, viskas ne taip paprasta.

Ten ne sausa informacija. Ten ne nuoseklūs receptai. Ten – idėjos. Idėjos, idėjos ir dar kartą idėjos. Tiems, kurie jau žino kai ką apie virtuvę ir skanų maistą. Tiems, kurie nori žinoti dar daugiau. Daug daugiau. Stipriai rekomenduoju.

Kita knyga irgi ne ką mažiau pradžiugino. River Cottage Veg every day! vadinasi. Kaip jau supratote, knyga skirta daržovių receptams. Britanijoje populiarus Hugh Fearnley-Whittingstall, parašęs šitą knyga nėra vegetaras. Ir nesiūlo jais tapti skaitytojams. Šefas tiesiog tiekia gausybę vegetariškų, veganiškų, žaliavalgiškų patiekalų tiek vegetarams, tiek mėsėdžiams. Be galo pradžiugino tai, jog autorius nebando keisti mėsos ankštiniais, halloumi bei panyru arba, ginkdie, soja. Ne, jis rašo apie daržoves.

Pradžiugino dar ir tai, jog knygoje pateikta tikrai daug karštų ir sočių daržovių patiekalų (ne vien lapai+lapai+alyvuogių aliejus). Troškiniai, sriubos, užkandžiai, pasta. Žinoma, rasite ir salotų.

Produktai paprasti, nebrangūs – jokių egzotikų ir brangenybių. Beveik visus juos rasite artimiausioje parduotuvėje. Be to, rasite daug idėjų, kaip panaudoti kasdienes daržoves – burokėlius, morkas, pomidorus ar baklažanus.

Vienintelis dalykas, kurio pasigedau – saldumynų. Radau, rodos, tris saldžius receptus. O gaila. Juk šokoladinis burokėlių pyragas, cukinijų ar morkų duona, avokadų ledai, moliūgo džemas – puikūs desertai. Bet ne – tai ne.

Vienžo, knyga tikrai patiko. Ji nuoširdi. Ji įdomi. Šilta. Skatinanti.

Kas dar? Kaip jau minėjau, perku dovanėles ir dovanas artimiesiems. Ir štai, visai netikėtai, Viktorija paskelbė akciją „Kalėdų senelis slapukas“. Ką gi, dalyvausime, pirksime, siųsime ir, tikiuosi, džiuginsime vieni kitus.

Ir, pagaliau, prie recepto. Et, kokio ten recepto. Tiesiog idėjos. Prisipažinsiu, nepripažįstu sultinio kubelių. Na gerai gal ir pripažįstu, bet tik labai kokybišką – organišką, be mielių ir kitolių nesąmonių. Bet naudoju jį labai retai – visada stengiuosi naudoti natūralias daržoves. Ir štai pukus būdas naudoti tikras daržoves negaištant laiko – pasirenkame, susmulkiname, užberiame druska ir į stiklainį! Daržoves rinkitės pagal skonį – morkos, svogūnai, česnakai, porai, saliero šaknis, pastarnokas, ropės, pankoliai, džiovinti pomidorai + daug šviežių žalumynų.

Autorė sako, jog mišinį šaldytuve galima laikyti iki pusmečio. Ką gi, pamatysime.

Sultinys stiklainyje

beveik 1l

idėja iš čia

2 didelės morkos

1 saliero stiebas

2 porai (tik baltoji dalis)

1 svogūnas

1 ropė

1 pastarnokas

2 skilt. česnako

sauja šviežių krapų

geros keturios saujos petražolių

druska

(pagal autorę, vienam litrui mišinio reikia naudoti 250g druskos).

Daržoves nulupkite ir supjaustykite. Dalimis susmulkinkite smulkintuvu, sumaišykite su druska ir viskas! Laikykite šaldytuve, geriausia nedideliuose stiklainiuose.

Asmeniškai man su smulkinimu kilo problemų (gal smulkintuvas ne itin galingas). Todėl jau artėjant smulkinimo pabaigai, priėjau išvadą, jog geriausias būdas smulkinti – dėti saujelę žalumynų, ant viršaus berti daržovių ir viską užberti pora šaukštų druskos. Dedant į apačią daržoves, jos aplipdavo sieneles, o likusios tiesiog šokinėjo atsimušdamos į peilius. Kadangi žalumynai sultingi, jie virsdavo koše ir nelipo prie sienelių. Druska padėdavo ištraukti sultis iš daržovių. Bet jei jūsų smulkintuvas tikrai geras, galite berti ne paeiliui.

Skanaus!

Kaip mes pomidorų konfitiūrą virėm

Kai žmogus neturi darbo ir rimtos veiklos, susigalvoja ją sau pats. Štai, tarkim, aš susigalvojau dukart per savaitę važiuoti į turgų. O gal kas naujo bus?  Kas ten naujo gali išaugt per tris dienas...? Bet, visgi, pora valandų jau nužudyta. Ir tai gerai. Nes nieko neveikimas veda iš proto.

O turgus, bent jau manasis, atrodo taip: visko pilna – nuo kojinių, iki žuvies. Suknelės, kurias nešioja jau pusė Londono ir rankų darbo dubenėliai. Dar svieriami riešutai. Po saule sunokintos mėsos kvapelis. Gėlės. Vaisiai. Kiniškas take away maistas.

Per daug nesidairydama nudumiu prie šviežių vaisių ir daržovių. Retkarčiais, tarp įprastų cukinijų ir pomidorų galima atrasti egzotikos. Labai, beje, pigios egzotikos. Karambolos, papajos, figos ir kitokios gėrybės. Ir asmeniškai man visa tai nėra skanu – nes tai nėra tikra. Bet paragauti vistiek įdomu. Ir štai pagriebusi keletą indelių fizalio ir šnekučiuodamasi su vienu vyruku laukiau savo eilės. Visai netyčia paklausiau, ką gi su juo galima pagaminti. Tas, ilgai nemąstydamas atsakė, jog restoranuose jį tiekia aplietą juoduoju šokoladu. Ir dar paminėjo, jog fizalio skonis jam be galo primena vyšninius pomidorus.

Paragavusi fizalio nusivyliau – rūgštokos uogos be ypatingo skonio. Kietos. Tiesa, gražios. Bet, taip sakant, nėra padėties be išeities. Pagal seniai išsaugoto recepto motyvus išsiviriau fizalio konfitiūrą. Ir, žinote, jis man pasirodė fantastiškas! fOntastiškas. Saldžiarūgštis, šiek tiek primenantis želė, su gražiomis skaidriomis uogytėmis.

Ir žinau, kad receptas nesusilauks populiarumo – fizalio kaina nežmoniška. Bet visgi, jei kas nors, kada nors ir kaip nors jo turės per daug – pabandykite. Manau, nepasigailėsite. Ir, beje, jis man kažkuo priminė kivių konfitiūrą.

P.S. Tai kodėl pavadinime minimi pomidorai? Gi atsimenate, vyrukas pasakė, jog fizalis jam pomidorus primena. Pagavot mintį, ar ne? Jei fizalio konfitiūras toks skanus, tai ir pomidorų turėtų būt ne ką blogesnis! Deja. Dar nepabaigtas virti konfitiūras atsidūrė šiukšliadėžėje. Taip, matyt ne visos genialios idėjos yra genialios.

Fizalio konfitiūras

1 nedidelis stiklainis

įkvėpimas iš čia

300g nuvalyto fizalio

150g cukraus

1 laimas (arba citrina)

1 nedidelis apelsinas (arba mandarinas)

Cukrų suberkite į nedidelį puodą, įspauskite citrusinių vaisių sultis, išmaišykite ir kaitinkite ant mažos ugnies, kol cukrus ištirps. Suberkite fizalį ir vis pamaišydami virkite ant silpnos ugnies kol uogos ims sproginėti (aš jas atsargiai subadžiau peiliu, nes sprodinėdamos jos gali aptaškyti karštu sirupu). Puode turėtų būti gana daug skysčio. Ugnį padidinkite ir kaitinkite apie 10-15min, kol beveik visas skystis išgaruos ir masė pasidarys tiršta, o uogos beveik skaidrios. Nukelkite puodą nuo ugnies, konfitiūrą sudėkite į sausą stiklainį. Šaldytuve konfitiūras stipriai sutirštėja – pasidaro kažkas tarp želė ir labai tiršto sirupo.

Skanaus!

Spausdinti

Konfitiūrai:

Kivių konfitiūras su laimais

Pieno konfitiūras su šokoladu ir riešutais

Vanilinis braškių ir bananų džemas

Norams būdinga pildytis. Todėl, turbūt, reikia būti atsargiems pradedant kažko trokšti. Apgalvoti, pasverti ir dar kartą savęs paklausti: Ar tikrai to noriu?

Nes kartais atsitinka taip, kad gavę tai, ko norime, praregime. Ir laikydami rankose savo išsipildžiusį norą nesuprantame, kas mus privertė taip stipriai to trokšti. Taip, norams būdinga pildytis. Ačiū Dievui, ne visiems.

***

Džemas. Bananiškai saldus ir braškiškai aromatingas. Plonai padengtas šilta vanile. Kažkodėl primenantis vaikystę.

Vanilinis braškių ir bananų džemas

1 stiklainis

įkvėpimas iš Twoje&Moje

300g braškių

1 labai sunokęs bananas

70g cukraus (arba pagal skonį)

lašelis vanilės ekstrakto (arba dalį cukraus pakeiskite vaniliniu cukrumi)

Braškes nuplaukite, perpjaukite į 2-4 dalis. Sudėkite į puodą, išmaišykite su cukrumi ir kaitinkite ant mažos ugnies vis pamaišydami. Kai braškės stipriai suminkštės (po 15-20min), sudėkite supjaustytą bananą. Vis pamaišydami virkite tol, kol braškės sukris, o džemas sutirštės (dar apie 15 min). Pabaigoje įpilkite vanilės ekstrakto, gerai išmaišykite. Džemą sudėkite į švarų stiklainį.

Skanaus!

Spausdinti

Žaliasis daržovių karis su anakardžiais bei kokosų pienu

Ar dažnai lankotės svetur? Jei taip, tai kur leidžiate daugiausiai laiko – muziejuose, gamtoje, miesto centre? O gal restoranuose ir kavinukėse? Ragaujate autentiškus patiekalus, skanaujate vyną ir mėgaujatės švelniais desertais. Tarkim, atvažiavę į Italiją daugelis paragautų pastos ir picos, į Meksiką – chilli con carne ar tikrosios tekilos su laimu, o į Japoniją – sušio ir žaliosios arbatos. O štai atvažiavę į Londoną daugelis kažkodėl skuba paragauti indiško kario. Sutinku, anglai turi nemažai klasikinių patiekalų – fish‘n‘chips, Jorkšyro pudingas, Šepardo pyragas ar tiesiog kepsnys su mažomis keptomis bulvėmis ir ruduoju padažu. Bet kadangi Londone anglų mažiau nei kitų šalių atstovų, kitos virtuvės populiarėja vis labiau. Indų, kinų, afrikiečių, japonų virtuvės dominuoja, bet ir Rytų Europos patiekalai susiranda vis daugiau gerbėjų.

Aš ne išimtis – vos atvykusi čia susiradau indišką restoranėlį su keliomis dešimtimis kario rūšių bei įdomaus skonio saldumynais. Pernelyg įdomaus, sakyčiau. O štai karis buvo labai skanus. Aštrus arba ne, su aviena, kiauliena, vištiena ar daržovėmis. Visada skaisčios garstyčių spalvos ir storu sluoksniu aliejaus ant viršaus.

Autentiško kario namie gamintis nė nerizikuoju. Jei visgi norite naudoti atskirus priekonius, o ne mišinį, siūlyčiau vadovautis Giedriaus blogu (lietuviškas svetimų virtuvių guru). Tarkim, šitu receptu.

Recepte, kuris mane įkvėpė, parašyta taip: po ½ a.š kalendrų ir garstyčių sėklų, ½  kmynų pakepiname 1 a.š. sviesto. Kai sėklos šiek tiek pakeps, įdedame ½ a.š. ciberžolės, šiek tiek čili miltelių, ½ a.š paprikos ir ½ a.š. vaistinės ožragės. Pakepame 10 sekundžių ir nuimame nuo ugnies (šis kiekis prieskonių skirtas maždaug 300g daržovių).

Daržovių karis su anakardžiais, špinatais bei kokosų pienu

2 porcijos

įkvėpimas iš čia

300-400g įvairių daržovių, supjaustytų stambiais gabalais (žiediniai kopūstai, brokoliai, bulvės, šparaginės pupelės, morkos, cukinijos, baklažanai etc.)

50-70g šaldytų špinatų (naudoju smulkintus)

50-70g anakardžio riešutų

pusė skardinės (200ml) kokosų pieno

1-2 šaukšteliai ne itin aštraus kario mišinio, arba pagal skonį, jei maišysitės patys

šaukštas kokosų arba bet kokio augalinio aliejaus*

1 nedidelis raudonas svogūnas

2 česnako skiltelės

gabalėlis imbiero šaknies

druska, ryžiai patiekimui

*žinau, jog su kokosų aliejumi Lietuvoje problemos, todėl siūlau naudoti bet kokį kokybišką augalinį aliejų. Bet jei visgi pasiseks, šis aliejus tikras atradimas – jis nepridega net ir kepant ant didesnės ugnies. Klasikinis karis gaminamas su labai dideliu aliejaus kiekiu, bet aš naudoju vos šaukštą - to visiškai užtenka.

Svogūną, česnaką ir nuluptą imbiero šaknį supjaustykite mažais kubeliais ir pakepinkite įkaitintame aliejuje kartu su kario prieskoniais. Po poros minučių sudėkite riešutus ir kepkite keletą minučių. Sudėkite supjaustytas daržoves ir atšildytus špinatus, išmaišykite ir pakepkite dar apie 5 minutes. Supilkite kokosų pieną, uždenkite ir troškinkite ant mažos ugnies kol daržovės gerokai suminkštės (20-25min). Pabaigoje pasūdykite. Jei karyje liko daug skysčio, patroškinkite jį atidengę ant didelės ugnies kol padažas sutirštės. Tiekite su virtais ryžiais.

Skanaus!

P.S. Negražus, visai negražus, bet labai skanus.

Grikiai su daržovėmis rytietiškai

Senokai čia nesirodžiau. Kodėl? Ilsėjausi. Mėgavausi pavasariu. Mėgavausi vienu nuostabiausių miestų pasaulyje. Tiesiog gerai leidau laiką.

Camden Town turgus. Viena populiariausių vietų Londone, nes jis milžiniškas, įdomus ir čia galima rasti visko

Londono akis

London Bridge - populiariausias tiltas

Kas gali būti paprasčiau, nei grikiai? Bent jau man jie tikrai nekelia asocijacijų su šventiniu stalu ar įdomiu patiekalu. Daugelis apklaustųjų, išgirdę apie grikius, kaipmat  prisimena sovietines valgyklas arba paprastą grikių košę su žiupsneliu druskos ir gabalėliu sviesto. Bet būna ir kitaip. Šie kiek aštroki grikiai su rytietiškais prieskoniais ir įvairiomis daržovėmis ne tik sveiki, bet ir labai įdomūs bei skanūs. Iš ėsmės, grikių skonis čia jaučiamas nelabai stipriai – jie tik papildo visą simfoniją. Daržoves galite rinktis bet kokias – paprikas, brokolius, šparagines pupeles, morkas, cukinijas, moliūgus, šparagus etc. Grikius galima išsivirti iš anksto – tada patiekalas bus pagamintas per keletą minučių.

Grikiai su daržovėmis rytietiškai

3 porcijos

šaltinis – čia

1 pakelis grikių (100g sausų)

1 svogūnas

2 skilt. česnako

gabalėlis imbiero šaknies

pusė čili pipiro (arba pagal norą)

apie 500g skirtingų daržovių (pas mane po saują brokolių žiedynų, šparaginių pupelių, pusė morkos, gabalėlis cukinijos, keli šparagai)

2 nedideli pomidorai arba 1-2 šaukštai pomidorų padažo

prieskoniai: džiovintas bazilikas, mairūnas, kmynai, juodieji pipirai ir kt.

druska, šlakelis aliejaus

Grikius išvirkite ne iki galo (virkite apie 15min). Svogūną, česnaką, imbiero šaknį ir čili pipirą smulkiai sukapokite, apkepinkite ant šlakelio aliejaus. Jei naudojate šviežius pomidorus, palaikykite juos verdančiame vandenyje apie 30 sekundžių, tada nulupkite odelę ir smulkiai sukapokite. Likusias daržoves supjaustykite (ne itin smulkiai). Į kepinamas daržoves sudėkite morkas (ir kitas kietesnes daržoves, jei naudojate), įpilkite šlakelį vandens ir troškinkite apie 5min. Tada sudėkite likusias daržoves, kapotą pomidorą arba padažą. Kepkite kelias minutes. Suberkite grikius, įdėkite prieskonių bei druskos pagal skonį ir kepkite maždaug 5min (iki norimo kruopų ir daržovių minkštumo). Jeigu mėgstate, įmaišykite šaukštą tepamojo sūrelio ar porą šaukštų grietinėlės.

Skanaus!

Veganiškas drėgnas šokoladinis pyragas

Nežinau kaip Jums, bet man drėgnas šokoladinis pyragas asocijuojasi su sviestu, kaiušiniais, cukrumi ir kvapniu juoduoju šokoladu. Sunkus ir drėgnas. Gana riebus ir saldus. Traškus iš viršaus ir labai minkštas viduje. Jį reikia valgyti vieną – nei grietinėlės, nei ledų patiekimui nereikia. Nebent stiprios juodos kavos. Bet geriausia be nieko. Suvalgai gabalėlį ir supranti, jog gyvenimas nėra toks jau blogas, kaip kartais atrodo. Taip, su gabalėliu šokoladinio pyrago viskas atrodo kitaip.

O dabar įsivaizduokite, kad dėl sveikatos/principų/gyvenimo būdo atsisakėte visų gyvulinės kilmės produktų. Maitinatės sveikai, subalansuotai, reguliariai. Ekologiški pomidorai guli šaldytuve, ant palangės dygsta kviečiai, o spintelėse visos įmanomos rūšys pupelių. O ant stalo garuoja drėgnas šokoladinis pyragas. Sveikas. Kvapnus. Veganiškas. Ir labai šokoladinis.

Pyragas skanus, tikrai labai skanus. Žinoma, skonis stipriai skiriasi nuo tikrojo šokoladinio pyrago, bet net nepasakyčiau, kad tai yra blogai. Visų pirma, jis yra drėgnas (obuolių dėka). Išvis, bet kokį pyragą galima paversti drėgnu į tešlą įtarkavus obuolio. Antra, pyragas yra tikrai šokoladinis. Labai labai šokoladinis. Kvapnus ir sodrus. Trečia, pyragas yra sveikas. Nesišaipau, tikrai. Toks, po kurio nekankina sąžinė. Toks, kokį gali sau leisti sveikuoliai. Toks, kokį galima valgyti kasdien.

Veganiškas drėgnas šokoladinis pyragas

6 nedidelės porcijos

195 kcal/porc.

55g juodojo šokolado (70-85% kakavos)

55g minkštų džiovintų slyvų

mažas obuolys, nuluptas (60-70g minkštimo)

50ml vandens (arba apelsinų sulčių)

30g šviesiai rudojo cukraus (nebus labai saldu)

30g aliejaus (naudoju graikiškų riešutų)

šaukštas bet kokio sirupo (klevų, agavos, datulių, cukraus, cukrinių runkelių, melasos)

šaukštas (15g) kakavos miltelių

50g pilno grūdo miltų (galite naudoti ir paprastus)

25g graikiškų riešutų

1 apelsino žievelė

pusė šaukštelio kepimo miltelių

šaukštelis tirpios kavos

pusė šaukštelio cinamono

žiupsnelis jūros druskos

kakavos milteliai apibarstymui

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Džiovintas slyvas su vandeniu arba sultimis sutrinkite smulkintuvu iki košės konsistencijos. Šokoladą ištirpinkite karšto vandens vonelėje. Obuolį sutarkuokite smulkia trintuve. Visus ingredientus sumaišykite. Masę sudėkite į nedidelę formą (manoji 11cm). Kepkite 15-20min. Jei norite įdubimų kaip pas mane, riešutų į tešlą neįmaišykite. Masę sudėkite į formą ir kepkite apie 5min. Tada sukaišiokite riešutus ir kepkite dar 10-15min. Kadangi pyragas yra drėgnas, ilgai kepti jo nereikia. Jei norite, iškepusį apsibarstykite kakavos milteliais. Skaniausias dar apyšiltis su ledais.

Skanaus!