Gimtadienis ir bananų duonelė

Keista, ar ne? Juk daug labiau derėtų šokoladinis tortas su dvidešimt viena uždegta žvakute, o aš čia su keksais. Bet kai kurios tradicijos tyliai įsmunka į mūsų gyvenimus ir ten pasilieka. Jau kelis metus iš eilės mano gimtadienio kepinys pačiai sau – bananų duona.

Kad ir be didelio noro, atėjus gimtadieniui imu mąstyti, kas buvo gerai ir nelabai, ko reikėtų atsikratyti, o ką iš naujo atrasti. Rodos, džiaugiuosi – visgi gimtadienis. Kita vertus, apima keistas liūdesys.

Nuotaikos keičiasi dažniau nei orai – tai norisi gyventi ramiai ir taikiai, tai susikrauti nedidelį krepšį su mylimiausiai daiktais, šūktelti visiems ciao! ir išvykti ten, kur niekas manęs nepažįsta. Taip, matyt ir būna, kai per ilgai užsisėdi vienoje vietoje.

Ir štai paklausiu savęs, kokie gi mano gimtadienio norai?

Apsispręsti. Ir pradėti judėti tinkama linkme.

Nesigailėti. Dėl nė vieno nužengto žingsnio.

Atsipalaiduoti. Ir išmokti visus, neduodančius ramybės, pasiųsti po velnių.

Džiaugtis kiekviena suteikta akimirka.

Neužmiršti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Visada.

O duonelė buvo super gera. Taisyklinga bananų duona. Drėgna, puri ir gausiai bananinė. Nuo savęs pridėjau pieniško šokolado glaistą – juk šokoladu jokio kekso nesugadinsi, ar ne?

Bananų duona

šaltinis – Receptų medis

330g miltų

70g sviesto

2 kiaušiniai

150g cukraus (dėjau 100g)

125ml natūralaus jogurto

2 bananai

1 a.š. vanilinio cukraus

1 a.š. kepimo miltelių

2/3 a.š. sodos

70g šokolado (naudojau pienišką)

Viršui

100g pieniško šokolado

3 v.š. riebios grietinėlės

Orkaitę įkaitinkite iki 175°. Minkštą sviestą išplakite su paprastu bei vaniliniu cukrumi. Jogurtą sumaišykite su soda. Sviestą sumaišykite su jogurtu, tada įplakite kiaušinius. Persijokite miltus su kepimo milteliais, įmaišykite į tešlą. Bananus sutrinkite šakute, šokoladą sukapokite. Viską įmaišykite į tešlą, dėkite į kekso formą (aš apačią užklojau kepimo popieriumi) ir kepkite apie 45min.

Jei norite glaisto, šokoladą ištirpinkite ir sumaišykite su grietinėle. Pilkite ant visiškai atvėsusio pyrago ir statykite šaltai, kad sustingtų.

Skanaus!

Šokoladiniai pots de crème

Visi aplinkui gyvena mintimis apie artėjančias Kalėdas. Rašo dovanų bei pageidavimų sąrašus, planuoja, kokius meduolius šiemet keps ir mąsto, kokį laišką rašys Kalėdų Seneliui. Pamažu įžiebia eglučių šviesas. Ir vis galvoja, kas nutiko per visus metus. Apie galimybes, kuriomis pasinaudojo ir praleido, apie mažus ir didelius džiaugsmus, apie pokyčius, gerus ir nelabai. Ir žada sau, jog kitąmet viskas bus kitaip. Daug geriau. Ir visi tie pažadai apie tai, jog daugiau skaitysime, šypsosimės, mylėsime, bėgiosime, šnekėsimės su artimaisiais... atrodo tokie tikri ir legvai įgyvendinami. Ir nesuprantame, kodėl anksčiau to nedarėme. O atsibudę naujai gimusių metų rytą grįžtame į seną gyvenimą, juokdamiesi iš savo pačių planų.

Kaip jau supratote, nesu didelė švenčių gerbėja. Visi tie apmąstymai, planai, prisiminimai... ehh. Ir meduolių kepti dar visai nesinori, nes orai tokie puikūs ir visai nežiemiški.

Nors kad ir kaip nesinorėtų, švetinių patiekalų sąrašas pamažu plečiasi. Ir kai jau bus paruoštas iki galo, pasidalinsiu su Jumis. Be to, labai norėčiau paskaityti ir Jūsų planus :)

O kol kas gausiai šokoladiniai kepti kremai. Kad nekankintų prieššventinis nerimas.

Receptą šiek tiek pakeičiau pagal save, tad originalaus recepto ieškokite šaltinyje.

Šokoladiniai pots de crème

4 porcijos

šaltinis – Bea w kuchni

120g šokolado (dėjau 60g pieniško ir 60g juodojo (70% kakavos))

250ml grietinėlės (naudojau neriebią)

50ml neriebaus pieno

3 kiaušinių tryniai

3 v.š. šviesiai rudojo muscovado cukraus

1 a.š. tirpios kavos

1 apelsino nutarkuota žievelė (tik oranžinė dalis)

Orkaitę įkaitinkite iki 180°.

Šokoladą smulkiai sukapokite/sutarkuokite, sudėkite į vidutinio dydžio dubenėlį.

Trynius ištrinkite su cukrumi (bet neplakite, kad neatsirastų per daug oro burbuliukų).

Grietinėlę ir pieną supilkite į prikaistuvį, įdėkite kavą bei apelsinų žievelę ir pakaitinkite, kol taps labai karšta, bet neužvirs. Tada visą mišinį supilkite ant šokolado ir išmaišykite. Šokoladas turi ištirpti.

Sudėkite trynius ir dar kartą gerai išmaišykite.

Kremą supilkite į 4 nedidelius indelius (tiks netgi puodeliai ar maži stiklainėliai, kadangi kremas kepamas vandenyje). Indelius sustatykite į skardą aukštais kraštais, įpilkite karšto vandens (iki pusės indelių aukščio). Uždenkite subadytu folijos lapu (kad garai galėtų išeiti) ir siųskite į orkaitę 25min.

Iškepęs kremas turi būti panašus į drebučius, jokiu būdu ne kietas.

Atvėsusius pots de crème keletą valandų palaikykite šaldytuve, kad sustingtų.

Skanaus!

Kepti skrebučiai su pomidorais ir bazilikais

Kartais, kai nusibosta visi pagražinimai ir blizgučiai, ryškios spalvos bei įdomūs skonių deriniai, ima norėtis kažko itin paprasto: patogiausių pasaulyje juodų džinsų, laisvų levandų spalvos marškinėlių ir tamsių akinių. Pašiauštų plaukų. Šimtą kartų skaitytos knygos nutrintais puslapių kampučiais. Lengvos muzikos.

Avižinės košės, jogurto ir vaisių. Duonos. Vandens. Paprastai, lengvai ir itin skaniai.

Neseniai nusipirkau knygą apie veganišką maistą. Ir, žinoma, jau spėjau kai ką išbandyti. Reikalas tas, kad knygoje pateikti itin paprasti receptai-idėjos – mažas produktų kiekis, trumpas gaminimo laikas itt. Supjaustome, apkepame, apšlaktome alyvuogių aliejumi ir skanaus! Kaip tik tas, ko man dabar reikia.

Recepte duoną siūloma kepti aliejuje be stipraus skonio, bet mano duona sugerdavo visą aliejų, kad ir kiek jo bepyliau, tad neištvėrusi sukišau riekeles į skrudintuvą. Aliejuje kepta duona labiau tinka, nes dėl traškios plutelės pomidorų sultys nesusigers į vidų taip greitai. Jei visgi rinksitės mano variantą, skrebučius tiekite nedelsdami.

Kepti skrebučiai su pomidorais ir bazilikais

4 porcijos

šaltinis – Fresh and Fast Vegan

8 sunokę slyviniai pomidorai

4 riekelės baltos duonos

bekvapis aliejus kepimui*

didelė sauja šviežių bazilikų lapelių

druska ir šviežiai malti pipirai

alyvuogių aliejus pašlakstymui

*jeigu duoną kepsite. Taip pat galite tiesig paskrudinti tosteryje

Duonos riekeles perpjaukite įstrižai per pusę (į du trikampius), arba perpjaukite į keturias mažesnes dalis. Aliejų gerai įkaitinkite, dėkite duoną ir kepkite iš abiejų pusių.

Pomidorų odelę įpjaukite, užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 20sek. Tada juos apipilkite šaltu vandeniu ir nulupkite. Nors recepte to nebuvo nurodyta, bet sėklas bei itin sultingą vidurį aš irgi išėmiau, kad skrebučiai pernelyg nedrėktų.

Imkite po kelis bazilikų lapelius, dėkite vieną ant kito, susukite į „cigarą“ ir pjaukite plonomis juostelėmis. Susuktus lapelius daug lengviau supjaustyti juostelėmis.

Pomidorus sumaišykite su bazilikais, druska bei pipirais. Dėkite ant dar šiltų skrebučių, šlakstykite alyvuogių aliejumi ir skanaus!

Latte. Žingsnis po žingsnio

Apie kavą galima kalbėti daug – juk kava kaip vynas. Pupelių rūšys, jų kepinimas, malimas, laikymas... Vandens minkštumas ir temperatūra, puodelio forma ir dydis. Visa tai svarbu. Visa tai turi įtakos kavos skoniui. Apie nieką iš šitų dalykų kalbėti nesiruošiu. Nes nežinau. Tikrai, nieko apie tai nesuprantu. Man egzistuoja tik proporcijos – vandens, cukraus, pieno ir, žinoma, kavos.

Pateiksiu tik proporcijas ir pieno plakimo būdą skaniai latte kavai. Be snobizmo. Paprastai.

Taigi, kaip jau minėjau praeitame įraše, reiks kai ką įsigyti/išsitraukti iš spintelės.

Štai šitą. Cafetiere vadinasi. Lietuviškai tariant, kavinuką. Dydis nėra labai svarbus, bet geriausia rinktis vidutinį. Manasis yra 0,5l talpos – optimalus variantas vienai porcijai pieno putos.  Bet kas iš tikrųjų svarbu – tai sietelis ant jo. Tai turi būti būtent labai smulkus sietelis – ne skylutės, ne trikampėliai ar gabalas medžiagos. Smulkus metalinis sietelis.

O toliau viskas be galo paprasta. Tiesiai į stiklinę beriu šiek tiek mažiau nei šaukštelį tirpios kavos (shame on me, bet natūrali kava su pienu man neskani) bei maždaug šaukštelį rudojo cukraus. Čia jau, žinoma, pagal skonį. Įpilu trečdalį stiklinės verdančio vandens (ne daugiau) ir išmaišau, kad cukrus ištirptų.

Vienai stiklinei gėrimo aš imu lygiai 100g riebaus pieno – trečdalį stiklinės. Pieną pašildau MB krosnelėje. Laikas irgi svarbus – pienas turi būti karštas, bet jokiu būdu negali užvirti. Man užtenka 30 sekundžių. Pilu karštą pieną į kavinuką, uždengiu dangtelį ir keletą kartų švelniai suspaudžiu. Jo nereikia plakti – tiesiog švelniai suspausti. Penkių kartų turėtų užtekti, kad jis stipriai suputotų. Patariu rinktis riebiausią pieną – beveik 4% riebumo. Kitokio nebanžiau, tad nieko negaliu žadėti.

Nuotraukoje matosi, kaip atsiranda puta. Pieno apimtis padidės 2,5-3 kartus.

Pienas pasidalino į dvi dalis – skystąją ir puriają. Puta labai minkšta ir puri, su dideliais oro burbuliukais. Iš esmės, galima jau dabar supilti pieną į kavą ir mėgautis. Bet visgi išeina skaniau sumaišius pieną su puta. Puta pasidarys daug sunkesnė, tirštesnė ir tvirtesnė. Didelių oro burbuliukų neliks – liks tik pieno kremas. Taigi tam, kad gautume pieno kremą, reikia nuimti dangtelį ir palikti ramybėje pieną 30-60 sekundžių (iš akies, nieko baisaus nenutiks, jei paliksite 2-3min). Tada paimkite kavinuką ir padarykite keletą sukamųjų judesių ranka (kaip, tarkim, bandytumėte išmaišyti cukrų vandenyje be šaukštelio pagalbos).

Tai jau pieno kremas. Beveik. Puta labai tvirta – taip laikoma nuo šaukštelio ji nukrito maždaug po 20 sekundžių.

Stiklinės sienele supilkite pieną ir sukrėskite kremą.

Vienuose šaltiniuose teigia, jog cukrus neturi grimzti pro putą, kituose, jog turi. Ant manosios cukrus laikosi. Be to, maišant gėrimą puta neištirpsta, dėl to patariu saldinti iš anksto.

P.S. Kartais ant viršaus užberiu žiupsnelį cinamono. Jis maloniai kutena nosį. Tai netaisyklinga, bet labai labai smagu.

Ir nekreipkite dėmesio į ilgas instrukcijas – iš tikrųjų pagaminti tokiai kavai užtenka dviejų minučių.

Skanaus!

Nuotrupos

Pagaliau. Pagaliau bent kažkas pajudėjo iš vietos. Ir nors daugelis daiktų kol kas sukaišioti į dėžes ir maišus, man pasidarė daug ramiau. Nes žinau, jog tai – tik pirmas žingsnis. Pirmas žingsnis naujame gyvenimo lape. Ir bandau negalvoti apie tai, jog praeitas lapas buvo pradėtas gražiai, o pasibaigė taip, kaip man visai nesinorėjo. Bet nieko nepadarysi, this is life. Užtat dabar turiu didelę spintą ir dešimtis parduotuvių/restoranų/pub‘ų pašonėje. Ir mūsų name yra šuo. Ir gal kada nors netgi pasidalinsiu gražiomis jo nuotraukomis. Kai išmoksiu pagauti tinkamą kadrą. Nes gi šuo – ne kopūstas – ant lėkštutės nepadėsi.

***

Kas dar? Išmokau gaminti tobulą latte kavą. Be jokių aparatų ar slaptos įrangos. Be sverimo ir matavimo. Negaištant brangių pavasario akimirkų. Gal kada nors papasakosiu.

Joke. Papasakosiu tikrai, su trumpu fotoreportažu. Ir esu tikra, daugelis jūsų ši plakimo būdą žino jau seniai. O aš sužinojau vos prieš kelias savaites. Taigi, jei dar liko tokių pat neapšviestų, kaip ir aš, manau, pravers. Tiesa, kai ką vis teks įsigyti (arba iškrapštyti iš tolimos spintelės).

(ne, ne šitą)

***

Ir jei jau girtis, tai iki galo. O girtis noriu pavasariu. Kulinarine prasme. Na gerai jau, ne tik kulinarine. Štai šiandien, nuvažiavusi į turgų šokinėjau nuo vieno prekystalio iki kito, lyg bitutė, pasimetusi įvairiaspalvių gėlių lauke. Braškės, jaunos morkos, šparagai, brokoliai, bananai, pievagrybiai, ridikėliai, riešutai, pomidorai... begalės gėrio, kurį norisi pasiimti su savimi. O dar ir jauni pardavėjai su komplimentais. Nė vienas jų nenorėjo paleisti manęs neišpylęs komplimentų tirados. O aš tik šypsojausi ir dėkojau. Žavu. Ir kam tas rojus, jei yra tokių vietų.

***

O žinote, kad pas mus šparagų sezonas? Ir nors ši daržovė čia labai populiari, su ja ruošiami vos keli patiekalai – trinta sriuba, salotos, apvirti šparagai susukti į šoninės gabaliuką arba apipilti olandišku padažu (sauce hollandaise). Kartais jie tiekiami prie kiaušinienės. Bet nesuprantu, nejaugi per tiek laiko niekas nesugalvojo nieko įdomesnio? Kažko, kas aukštyn kojom apverstų supratimą apie šią daržovę.

Nors, pernelyg užsisvajojau. Anglai – banalybių meistrai. Bent jau gaminimo prasme. Kad tik matytumėt, kaip jie tiekia, tarkim, morkas. Ar brokolius. Ar žirnelius. Apvirę silpnai pasūdytame vandenyje ir apipilę baisiuoju rudu padažu. O jei dar paragautumėte... Taigi, kol patys kažko nesugalvosime, nieko nebus.

***

Kokius kiaušinius mėgstate? Virtus? Su lukštu ar be? O gal keptus? Ar omletą? O jei omletą, tai kokį? Aš perlenktą,  su brie sūriu ir keptomis bulvėmis. Skamba nesuderinamai, bet patikėkite... Ir iš ėsmės, omletas – labai netgi patogus dalykas. Greita, sotu, nekaloringa, maistinga. Ir labai labai paprasta.

Prancūziškas omletas – viena klasikinio omleto rūšių. Ir žinovai gali mane peikti ir keikti, bet nesiruošiu prirašyti trijų lapų instrukcijos. Juk tai tik omletas.

Šis visada būna perlenktas – į dvi arba tris dalis. Kartais į vidų dedama tarkuoto sūrio. O kepamas jis dažniausiai ant sviesto – patikėkite, taip daug skaniau.

Prancūziškas omletas su sūriu ir citrininiais šparagais

1 nedidelė porcija

1 kiaušinis

šviežias pienas*

2 šaukštai tarkuoto sūrio

nedidelis gabalėlis sviesto (arba bekvapis aliejus)

druska

4-5 nedideli šparagai (nepernelyg stori)

šlakelis citrinos sulčių

šaukštas sezamų sėklų (pagal norą)

aliejus, druska

skrudinta duona

*pieno reikia 3-4 šaukštų. Galima pilti ir daugiau, bet omletas bus labai minkštas, taigi jį bus sunku apversti nesuplėšius

Šparagus nulupkite (jei naudojate baltus) arba nuimkite „spyglius“, augančius per visą šparagą iki pat galvutės. Sumeskite šparagus į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite porą minučių (jie turi likti kietoki). Keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus ir sudėkite nusausintus šparagus. Gerai apkepkite iš visų pusių. Pašlakstykite citrinos sultimis ir apibarstykite sezamo sėklomis. Kepkite dar apie minutę.

Kiaušinį šakute išplakite su druska, sumaišykite su pienu. Sviestą ištirpinkite nedidelėje keptuvėje nelimpančiu paviršiumi, ir kai jis pradės burbuliuoti, supilkite kiaušinį. Kepkite maždaug 1-2 minutes ant mažos ugnies. Ant pusės kiaušinio suberkite sūrį. Omletą sudėkite per pusę arba į tris dalis (abu galus užlenkite į vidų). Apverskite ir kepkite dar tiek pat (stebėkite, kad jis neimtų skrusti).

Tiekite nedelsdami su šparagais ir skrudinta duona.

Skanaus!

Lazanija su varške bei špinatais

Kažkada, labai labai seniai, pirmą kartą paragavau lazanijos. Iš Maximos (I know, I know). Riebus kečupu persisunkęs padažas ir jame plaukiojantys ištižę lakštai. Kartu su pirmu šio patiekalo kąsniu manyje gimė alergija. Iki šiol žodis „lazanija“ man asocijuojasi su tais ištižusiais lakštais ir pomidorų padažu. Ir nors esu įsitikinusi, jog būna skanių lazanijų, kol kas jų nemėgstu.

Bet taip paprastai aš nepasiduodu. Praėjus kelioms dienoms po skaniojo patiekalo degustacijos, nusprendžiau lazaniją pasigaminti namie. Čiupau lakštų pakelį, permečiau akimis receptą ir pasigaminau (Aha, faršą apkept, su pievagrybiais. Dar ten svogūnų rodos buvo. Iš pieno ir kažko ten padaryt padažą. Užbarstyt sūriu. Iškept.  Nu gi lengviau nebūna!). Ir, nors pati tuo stebiuosi, visiems patiko. Aišku, manąją improvizaciją lazanija pavadinti galėtų tik gerą fantaziją turintis žmogus, bet svarbiausia, jog buvo labai skanu.

Taip kartais ir gaminu (ne tik tą patiekalą). Dedu šio bei to ir tiek, kiek norisi. Taip, matyt, ir gimsta receptai.

Gal kada nors išdrįsiu paskelbti savosios lazanijos receptą, bet šįkart apie kiek kitokią. Apie vegetarišką. Su varške bei špinatais. Irgi pusiau improvizacija, bet žinojau, kad pavyks, nes joje naudojami keturi itin vienas prie kito tinkantys produktai – špinatai, česnakai, muskato riešutas bei sūūūris. Taip, pavyko puikiai.

Lazanija su varške bei špinatais

2 porcijos

4 lazanijos lakštai (naudoju žaliąją, su špinatais)

120g varškės (rinkitės minkštą, be gumulėlių)

230g pieno

200g špinatų (naudoju šaldytus)

1 svogūnas

2-3 skiltelės česnako

50g fermentinio sūrio

pusė šaukšto miltų

šiek tiek sviesto

šaukštelis aliejaus

muskato riešutas, bazilikai, lauro lapelis, juodieji pipirai, druska

Lazanijos lakštus trumpai apvirkite (7-10min.). Svogūną susmulkinkite, apkepkite ant įkaitinto aliejaus. Kai svogūnas gražiai pagels, įspauskite česnako skilteles ir pakepkite dar šiek tiek. Sudėkite atitirpusius špinatus, įpilkite šlakelį vandens ir pakaitinkite porą minučių. Įberkite druskos, pipirų, baziliko bei muskato riešuto. Varškę sutrinkite šakute, sumaišykite su pora šaukštų pieno (apie 30g). Palikite šaukštą varškės masės, o likusią supilkite ant kaitinamų špinatų. Jei reikia, įpilkite dar šlakelį vandens arba pieno (masė turi būti gana tiršta). Sviestą ištirpinkite keptuvėje, ant jo pakepinkite miltus. Po truputį, gerai maišydami, supilkite likusį pieną. Įberkite druskos, prieskonių, įdėkite lauro lapelį ir maišydami maždaug minutę kaitinkite ant mažos ugnies. Lauro lapelį išmeskite. Mažą kepimo formą ištepkite šaukštu padažo. Dėkite lakštą, tepkite padažu, dėkite trečdalį špinatų. Taip susluoksniuokite tris sluoksnius. Uždėję paskutinį lazanijos lakštą, patepkite likusia varškės mase bei apibarstykite tarkuotu sūriu. Kepkite apie 15min. įkaitintoje orkaitėje.

Skanaus!