Vieną kartą, kai pažvelgiau pro virtuvės langą ir pamačiau tolumoje plytintį mišką ir už jo besislepiančią pavargusią saulę, mane aplankė Svajonė. Tada dar nežinojau, kokia tai svajonė ir ar ilgai ji viešės mano širdyje. Žinojau tik tai, kad noriu sustabdyti laiką, švelniai nusišypsoti, paimti Svajonę už dar mažyčių rankyčių, įrėminti į gražiausią rėmą ir mėgautis ja amžinai. Norėjau, kad tas jausmas truktų dar bent kelias akimirkas. Ir dar kelias. Ir dar... Deja, tokie jausmai ilgam neužsibūna. Jausmas greitai dingo, bet Svajonė liko. Ji buvo tokia tokia nepažįstama, bet aš puikiai žinojau, jog ji yra tik mano.
Dabar mažytės jos rankutės liko praeity - Svajonės greitai auga, jei širdyje sutinka Meilę. Ne tik aš turiu Svajonę – visi jas turi, tik kai kurie to dar nežino. Jos ateina tada, kai žmonės to mažiausiai tikisi.
Svajonės būna skirtingų spalvų – baltos, rožinės, geltonos, mėlynos, pilkos. Kai tik jos gimsta, ten, Svajonių Danguje, visos būna bespalvės. Spalvą joms suteikia jų šeimininkai – žmonės. Manoji – rožinė. Kuo Svajonės stipresnės, tuo jų spalvos ryškesnės. Jeigu šeimininkas nesirūpina savąja Svajone, ji suserga. Ji darosi vis mažesnė, jos spalva blunka, kol galiausiai jai tenka palikti savąjį šeimininką ir grįžti atgal į Svajonių Dangų, kur jai suras naują šeimininką. Svajonės panašios į nedidelius debesėlius. Jų negalima paliesti, nuvyti, ar padėti į stalčių – jos visada skrajoja šalia savo šeimininko veido. Dar Svajonės moka kalbėti. Jos kalba išskirtinai paryčiais, kai naktis užmiega, o besišypsanti saulė skelbia naują dieną. Svajonės kalba labai labai tyliai, kai žmogus dar visiškai neatsibudo. Daugelis žmonių pagalvoja, jog tai tiesiog sapnas ir greitai apie viską užmiršta. Bet jeigu gerai įsiklausyti, galima išgirsti, kaip Svajonė savo šeimininkui nurodo kelią, kuriuo jis privalo eiti.
Be to, jeigu Svajonė yra laiminga su savo šeimininku – jei jis ją myli, rūpinasi ir džiaugiasi, Svajonių Dangus atsiunčia dar daug Mažyčių Svajonių. Jos atrodo taip pat, tik niekada neužauga. Mažytės Svajonės žaidžia ir linksminasi. Kartais jos ima šokinėti atsimušdamos į orą, lyg maži spalvoti kamuoliukai. Jų paskirtis – teikti džiaugsmą žmogui. Ir kuo daugiau žmogus džiaugiasi, tuo daugiau mažyčių Svajonių skrajoja aplink jį.
Ne visos Didžiosios Svajonės išsipildo. Tos, kurios nesipildo skirtos tik tam, kad žmogus išmoktų tinkamai rūpintis ta, kuri kada nors išsipildys. Bet netgi tos, kurioms nelemta išsipildyti, lydi žmogų visą jo gyvenimą, jei jis jas myli. Dažniausiai netgi pats šeimininkas apie jas užmiršta, nes jos užmiega širdyje.
Gerai įsižiūrėjus į praeivius, šalia jų veidų galima kai ką pamatyti. Lyg laimingus debesėlius, beveik skaidrius. Ir kuo debesėliai didesni, tuo praeivių šypsenos platesnės.
Savaitgalio pusryčiai – skaniausias maistas. Norisi kažko šilto, paprasto ir jaukaus. Kai pamačiau šį receptą, supratau, jog tai meilė iš pirmo žvilgsnio. Naktį, vartydamasi lovoje, jau užuodžiau bananų, nubarstytų cinamonu, aromatą. Turėjau ir liūdinčių bananų, ir pasukų (kurių nemėgstu), ir netgi muskato riešuto. Taip, tai likimas.
Pirma mintis, kuri aplankė ryte – Blyneliai. Su bananais. Ir cinamonu. Bet norėjosi dar kažko. Kažko, kas padarytų mano savaitgalio pusryčius absoliučiai cinamoninius. Na taip, cinamoninė kava!
O kai pradėjau gaminti... tas aromatas... ir spalvos. Beje, dievinu trintų bananų kvapą. Ir nė nežinau, kuo netrintų bananų kvapas skiriasi nuo trintų, bet mėgstu būtent pastarąjį. O jei dar cinamonas.... ir karamelė. Su milžinišku puodu karštos kavos su pienu... Žodžiu, skelbiu viešai – SVAJONIŲ PUSRYČIAI NUSISEKĖ! Ir dar. Baisu sakyti, bet mano namuose pakvipo Kalėdomis. Na ne. Tai cinamono kaltė. Ruduo tik prasideda ir aš verčiu save nesvajoti apie žvarbią žiemą ir baltą pūką, krentantį iš dangaus.
Mademoiselle, ačiū už tikrai nuostabų receptą (:
Insolente, ačiū ir Tau. Kava tiesiog puiki, ir proporcijos visiškai atitinka mano skonį :)
Bananiniai blyneliai su cinamonu ir bananų padažu
skonis – 10/10
porcijos – 1 didelė (8 maži blyneliai)
kcal – 500
65g pasukų arba jogurto
0,5 prinokusio banano
0,5 kiaušinio
40g miltų
0,5 š. rudojo cukraus (dėjau baltą)
¼ a.š. cinamono (dėjau pusę šaukštelio)
¼ a.š. kepimo miltelių
žiupsnelis vanilinio cukraus
žiupsnelis druskos
šiek tiek aliejaus
1 bananas
0,5 š. rudojo cukraus (naudojau baltąjį)
½ a.š. sviesto
vanilinis cukrus
cinamonas, muskatas (papildomai dėjau prieskonių obuolių pyragui)
Gerai sutrintą bananą sumaišykite su pasukomis. Kiaušinį išplakite su vaniliniu cukrumi iki purios masės ir supilkite ant bananų. Visus sausus ingredientus įmaišykite į masę. Kepkite ant aliejumi pateptos keptuvės ant mažos ugnies.
Padažui bananą supjaustykite griežinėliais, sumaišykite su cukrumi bei prieskoniais. Sviestą ištirpdykite, sudėkite į jį bananus ir troškinkite kelias minutes, kol padažas sutirštės. Blynelius tiekite karštus, apipilę bananų padažu.
Jeigu geriate kavą ir esate cinamono fanas, prie blynelių labai tiks ši (ir visai ji ne brokuota!) :)
Blynelių receptą šiek tiek pakeičiau pagal save (dėjau mažiau miltų) ir sumažinau kiekį, nes gėriu reikia mėgautis dozuotai :)
Skanaus!
