Pusryčių keksiukai

Receptų knyga plyšta, o klausimas „Ką valgyti?“ tebekankina. Daugiausia problemų kyla su pusryčiais. Dėl fantazijos/laiko stokos dažniausiai renkuosi kiaušinius, sumuštinius arba banalų jogurtą su vaisiais (ir kartais granola). Ir visa tai yra be galo skanu, bet kartais norisi kažko kitokio. Lėto ir savaitgališko. Ir kad nesuprastum, ar valgai pusryčius, ar visgi desertą.

Pusryčių keksiukai

12 keksiukų

The Newlyweds‘ Vegetarian Cookbook

170g minkštų džiovintų abrikosų (dedu perpus su slyvomis)

170g nesaldinto dribsnių mišinio (muesli)*

250g miltų

2 a.š. kepimo miltelių

250ml nesaldintų obuolių sulčių/pieno

3 v.š. aliejaus

100ml skysto medaus/agavos sirupo

1 didelis kiaušinis

*mano mišinyje buvo avižiniai dribsniai, smulkinti linų sėmenys, riešutais ir džiovinti vaisiai

Orkaitę įkaitinkite iki 190°C.

Dideliame dubenyje sumaišykite supjaustytus vaisius, dribsnius, miltus bei kepimo miltelius. Kitame inde šakute suplakite likusius ingredientus. Šlapią mišinį supilkite į sausą. Išmaišykite, bet stenkitės nepermaišyti.

Tešlą sudėkite į keksiukų formeles, išklotas kepimo popieriumi (nereikia, jei naudojate silikonines formeles).

Kepkite apie 20-25min, arba kol gražiai paruduos.

Skanaus!

Salotos su apvirtomis kriaušėmis, mozarella bei karamelizuotais riešutais

Kaip gi smagu būtų nusispjauti ant visko, susikrauti mažytį lagaminą, pasiimti maudymkes bei akinius nuo saulės ir išvažiuoti. Pabūti ten, kur šilta, šviesu ir linksma. Negalvoti. Mėgautis.

Prisipažinsiu, nesu tokia jau ypatinga salotų mylėtoja. Žinoma, kartais užeina noras suvalgyti kažką lengvo, žalio ir nekaloringo, bet ne taip dažnai, kaip reikėtų.

Senų seniausiai vos ne kasdieną mėgavausi šitomis salotomis su vištiena,migdolais bei džiovintomis slyvomis iš TastyArt. Kaip ir teigia pati autorė, receptas tikrai geras. Ir išvis, Brigitos bloge vis surandų idėjų lengviems patiekalams. Gaila tik, kad receptai atsinaujina ne taip dažnai (kas skundžiasi..)

O šitą receptą suradau naujoje knygoje The Newlyweds Vegetarian Cookbook (gi reikia retkarčiais ir gaminti, ne tik knygas pirkti).

Rudeniškumo tokioms lengvoms salotoms suteikia cinamonas bei riešutai. Skonis labai švelnus ir subtilus, ne per ryškus. Saldžios ir minkštos kriaušės, pieniškas mocarelos sūris, dieviškai skanūs, saldūs ir traškūs riešutai bei visa tai atsveriantis gaivus užpilas. Labai.

Salotos su apvirtomis kriaušėmis, mozarella bei karamelizuotais riešutais

4 porcijos

The Newlyweds Vegetarian Cookbook

1 cinamono lazdelė (naudojau gerą žiupsnį malto)

2 kriaušės, nenuluptos, perpjautos į 4 dalis

150g sumaišytų lapų (puikiai tinka kiek kaitraus skonio lapai)

80g mozarella sūrio, suplėšyto gabaliukais (originale naudojama ricotta)

50g karijų riešutų

¼ a.š. džiovintos chilli paprikos

2 š. skysto medaus

druska

2-3š. graikinių riešutų aliejaus (arba jūsų mėgstamo)

1 laimo sultys

maža chilli paprika (naudojau džiovintą)

Į mažą prikaistuvį įpilkite vandens, įmeskite cinamono lazdelę ir sudėkite kriaušes. Kaitinkite and mažos ugnies, kol kriaušės suminkštės (turi būti panašios į kenservuotas). Man prireikė apie 10min.

Riešutus sudėkite į keptuvę, užberkite nemažą žiupsnį druskos bei paprikos ir paskrudinkite, kol riešutai įgaus gražią auksinę spalvą. Sumažinkite ugnį, sudėkite medų ir kaitinkite dar keletą minučių, vis pamaišydami. Riešutus po vieną išimkite ir sudėkite ant sviestinio popieriaus (džiūdami pasidaro itin lipnūs).

Užpilui sumaišykite aliejų, laimo sultis, papriką bei žiupsnelį druskos.

Į lėkštę dėkite lapus, po du kriaušių ketvirčius bei sūrio. Pabarstykite laužytais riešutais bei apšlakstykite užpilu.

Skanaus!

Skrebučiai su rikotos sūriu, melynėmis bei mėtomis

Gi kartais būna taip – pasižiūri į gražų ir skanų paveikslėlį ir pagalvoji „Noriu!“. O kai tam, kad įgyvendintum tą Noriu tereikia kelių ingredientų bei poros minučių?

Skrebučiai mums be galo patiko. Melynės + mėtos – naujai atrastas tobulas derinys. Rikotos švelnumas, duonos traškumas, uogų sultingumas... Švelnu, lengva bei itin vasariška.

Skrebučiai su rikotos sūriu, melynėmis bei mėtomis

pagal šią nuotrauką

duonos, tinkamos skrudinti (originale ciabatta, bet mums ji nelabai patinka)

šviežios rikotos

melynių

skysto medaus (naudojau agavos sirupą)

šviežių mėtų

Recepto, manau, nereikia. Duoną paskrudiname, uždedame rikotos (nesaldintos), mėlynių, kapotų metų lapelių bei apšlakstome medumi/sirupu. Mėgaujamės.

Skanių pusryčių!

Jogurtas su melionais, pistacijomis ir medumi

Tokiu laiku mano virtuvėje karaliauja vos keli patiekalai. O ir patiekalais pavadinti juos sunku. Produktai, sakyčiau. Juoda grūdėta duona su šviežiomis daržovėmis, kiaušinienės ir omletai, daug daug šviežių vaisių ir žalumynų, salotų, ledų bei jogurto. Apie pusryčius su jogurtu rašiau visai neseniai. Tuos variantus renkuosi, kai šviežienos sezonas dar neprasidėjo, o lengvų ir gaivių pusryčių labai norisi. O dabar... Dabar tik spėk valgyti. Jau vien tik braškės ko vertos... su kiviais, su bananais, persikais ar žiupsneliu rozmarino. O kai pabosta, dairausi ekzotiškesnių variantų – kokoso drožlės ir ananasai, avietės ir melionai, pasifloros ir bananai...

Jeigu pavyks susimedžioti skanių, saldžių ir labai sunokusių melionų, sėkmė garantuota. Jogurtą patarčiau rinktis tirštą, nenuriebintą. Aš naudoju graikišką – pagal konsistenciją jis beveik kaip grietinė, bet turi specifišką rūgštelę – be priedų jo tikrai nevalgyčiau. Pistacijas rinkitės nesūdytas ir geriausia nekepintas.

Jogurtas su melionais, pistacijomis ir medumi

1 porcija

150g tiršto jogurto

šaukštelis vanilinio cukraus

šaukštas sukapotų nesūdytų pistacijų

šaukštas skysto medaus

ketvirtis meliono

Melioną išvalykite, nulupkite ir supjaustykite griežinėliais. Jogurtą sumaišykite su vaniliniu cukrumi. Ant meliono sudėkite jogurtą, apipilkite medumi ir pabarstykite pistacijomis. Tiekite nedelsdami.

Skanaus!

Spausdinti

Jogurto?

Keletas pusryčių idėjų su jogurtu ir šokoladinis jogurtas

Keksiukai su medumi ir ramunėlėmis

Mažam tinklalapio jubiliejui. Pusšimtis įrašų. Ir prisipažinsiu, ne dėl visų jų aš stengiausi tiek, kiek norėtųsi. Ir toli gražu ne visi jie geri. Ir ne visi receptai yra šedevrai. Bet visi mes nuo kažko pradedame. Pirmą kartą imame kepimo formą į rankas, užberiame braškes cukrumi ar puošiame paprastas pomidorų salotas šviežiais baziliko lapeliais. Ir mums įdomu. Ir mums tai patinka. Ir būtent dėl to po pirmo neiškilusio pyrago mes nenumojame ranka, o kepame antrą. Nes tai teikia malonumą. Pasitenkinimą. Džiaugsmą. O galų gale tampa mūsų gyvenimo dalimi.

Keksiukų idėją pasigavau iš Roost blogo. Labai labai šaunus blogas su neįtikėtinai gražiomis ir stilingomis nuotraukomis. O ir receptai labai įdomūs, dažniausiai sveikuoliški (iš tų, kur daug riešutų, datulių, daržovių ir būtinai keli receptai su lęšiais). Užsukite, manau, patiks.

Bet kadangi nekokia iš manęs sveikuolė, iš ten nugvelbiau tik idėją dėl ramunėlių ir medaus. Keksiukų tešlą dariau pagal Dianos receptą. Kas iš to išėjo? Skanesnių keksiukų nesu gaminusi! Na gerai jau, nekepu keksiukų kasdien, bet šitie man yra tobuli – be galo minkšti, purūs, lengvi, neriebūs, bet kiek drėgni. Vieni iš tų, prie kurių nereikia jokių kavų, arbatų ar sulčių. O viršus traškus... Jie puikūs.

Medaus ir ramunėlių skonis nėra labai ryškus. Sakyčiau, suteikia įdomią gaidelę, o ne stiprų skonį.

Jeigu mėgstate saldžiai, dėkite tiek cukraus, kiek parašyta originale (nes manajam recepte jo kiekis sumažintas). Iš pusės porcijos išėjo 9 normalaus dydžio keksiukai.

Keksiukai su medumi ir ramunėlėmis

9 keksiukai

šaltinis – šito ir šito recepto hibridas

150g miltų

1 a.š. kepimo miltelių

50g cukraus (originale 80-85g)

120g grietinės (aš dedu grietinėlę)

1 kiaušinis

40ml aliejaus (naudoju graikinių riešutų)

30g medaus

2 a.š. sutrintų džiovintų ramunėlių*

1 apelsino nutarkuota žievelė

cukraus pudra

*siūlau naudoti vaistinėse pirktas ramunėles, nesufasuotas į vienkartinius pakelius. Skonis ir aromatas kardinaliai skiriasi

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Miltus ir kepimo miltelius persijokite. Įmaišykite cukrų ir kaip galima smulkiau sutrintas ramunėles. Kiaušinį išplakite, įmaišykite grietinę (arba grietinėlę), aliejų, medų ir apelsino žievelę. Masę supilkite ant miltų ir atsargiai sumaišykite. Į keksiukų formą sudėkite popierines formeles arba įdėkite kepimo popieriaus (kaip čia). Pripildykite jas tešla iki ¾. Kepkite 15-20min (iki sauso pagaliuko). Dar šiltus apsibarstykite cukraus pudra.

Skanaus!

Spausdinti

Čiobrelių medus

Su vasara, mielieji.

Tikrai taip – atėjo ji labai greitai ir netikėtai. Atėjo laikas, kai kieme kokteilius galima gerti neapsiklojant sušąlusių pečių, kai parke stebėti žaidžiančias voveres darosi per karšta, kai turgus žiba visomis vaivorykštės spalvomis...

Tokiomis dienomis turbūt reikia gaminti kažką tokio. Naujo. Įdomaus. Su stebuklo žiupsneliu. Kad paskui, kai ateis karšto vyno su cinamonu laikotarpis, užuosdami medų su čiobreliais, svajingai šypsotumėmės ir sakytume: taaaip, vasara...

Medaus stiklainis su čiobrelių šakelėmis viduje atrodo nuostabiai – tikra stalo puošmena. Taip ir įsivaidzuoju kaimo stiliaus baldus, šeimą, susirinkusią saulėtiems savaitgalio pusryčiams, didelį medinį stalą, šviežią duoną, sviestą, arbatą, uogas ir šitokį medaus stiklainį...

Autorė pataria medų supilti į nedidelį puodą ir kaitinti kartu su čiobreliais, bet man buvo gaila taip tyčiotis iš medaus, todėl stiklainį kartu su čiobreliais šildau karšto vandens vonelėje. Suveikia puikiai!

Čiobrelių medus

1 stiklainis

adaptuota iš Around the kitchen table (su fOntastiška nuotrauka)

mažas stiklainis mėgstamo medaus (be specifiško skonio. Renkuosi akacijų)

10-15-20... šakelių šviežių čiobrelių

Viskas be galo paprasta – medaus stiklainį įstatykite į karšto vandens vonelę, sudėkite nuplautus ir nusausintus čiobrelius, šildykite vis pamaišydami apie 10 minučių (galima ir mažiau). Atvėsusį medų laikykite kambario temperatūroje.

Kur gi naudoti šį stebuklą? Gamintis salotų užpilus, dėti į jogurtą, pilti ant ledų... o kaip gi dar sumuštiniai su sviestu ir varškės sūriu? Taip pat kažkas man pakuždėjo, jog šis medus puikiai tiks prie kriaušių ir persikų. Keptų, pavyzdžiui. Tai tiek.

Skanaus!

Spausdinti

P.S. Ir smagiai leiskite vasarą! Pabėkite nuo gyvenimo bent retkarčiais.

Rabarbarų džemas su medumi ir rozmarinu

Užplūdo keista nuotaika. Norisi, kad kažkas paimtų mano gyvenimą į savo rankas ir gerokai pakratytų. Nes savąsias jau seniai nuleidau. Aš, kuri mušdamasi kumščiu į krūtinę visiems aiškino, jog niekada negalima pasiduoti, reikia kovoti iki negalėjimo ir dar daugiau. Ir ne, aš jų negailėjau, nesakiau vargšeli pupuliuk mažuliuk, ateik paverk man ant peties, man tavęs taip gaila...Anaiptol. Spyriojau jiem į užpakalį ir sakiau kelkis, eik, daryk, ir nevaidink čia depresijų. Ir jie eidavo. Pykdavo ant manęs, neva aš tokia bloga ir nesupratinga, bet eidavo. Ir viskas išsispręsdavo.

Ir gaila, bet pati sau taip pasakyt negaliu. Galiu tik atsigulti, žiūrėti į lubas ir galvoti apie tai, ko niekada neatsitiks. Ir apie visas galimybes, kurias praleidžiu. Ir laiką, kurį švaistau. O to, kuris paspirs sėdimąją vis neatsiranda.

Džemas. Turiu keistą maniją džemams, uogienėms ir konfitiūrams. Ir net nepasakyčiau, kad juos mėgstu. Tiesiog taip gražu, kai įvairių dydžių ir formų stiklainėliai stovi su vienetiniais uogienių egzemplioriais. Parduotuvėse tokių nebūna. Naminiai kitokie. Savi ir jaukūs.

Šis džemas yra kiek neįprastas.. Rabarbarai nuiena į antrą planą. Pirmame – medus, rozmarinas ir lengva rūgštelė. Vykęs derinys. Skonis labai koncentruotas, saldžiarūgštis, su stipriu aromatu. Tiek skoniu, tiek konsistencija puikiai tinka įmaišyti į varškę, jogurtą arba rytinę košę. Kadangi nemėgstu labai saldžiai, cukraus kiekį sumažinu. Ir Jums rekomenduoju.

Rabarbarų džemas su medumi ir rozmarinu

1 mažas stiklainėlis

įkvėpimas iš ВИРТУАЛЬНАЯ РЕАЛЬНОСТЬ

250g rabarbarų (nuluptų)

75-125g cukraus (dedu 50g)

50g medaus (maždaug 2 kupini šaukštai, jei medus skystas)

1 laimo arba ½ citrinos sultys

3 šakelės rozmarino

Rabarbarus supjaustykite nedideliais gabaliukais. Sumaišykite su citrinos/laimo sultimis ir cukrumi. Palikite nakčiai.

I variantas (pagal autorę). Nupilkite susidariusias sultis į mažą puodą, sudėkite medų ir kaitinkite, kol jos šiek tiek sutirštės. Sudėkite rabarbarbarus, maišydami užvirkite. Įmeskite rozmarino šakeles, vis pamaišydami kaitinkite 5 minutes. Rozmariną išmeskite, džemą supilkite į stiklainį.

II variantas (pagal mane). Rabarbarus kartu su sultimis sudėkite į puodą ir vis pamaišydami kaitinkite apie 10 minučių ant mažos ugnies. Tada sudėkite medų, įmeskite rozmariną, padidinkite ugnį ir virkite tol, kol džemas stipriai sutirštės (apie 5 minutes). Rabarbarai turėtų sukristi. Rozmariną išmeskite, o džemą supilkite į stiklainį.

Pagrindinis skirtumas tas, jog originaliame recepte rabarbarų gabaliukai turėtų likti sveiki, o manajame sukristi. Skoniui tai įtakos neturi :)

Skanaus!

Radiohead - Creep

Pusryčiai

Mėgstu avižinę košę. Su bananais ir karamele. Su keptais obuoliais, cinamonu ir graikiškais riešutais. Su džiovintomis spanguolėmis ir kokosu. Visada su žiupsneliu druskos. Ne per skystą, bet ir ne kietą. Kvapnią, purią ir saldžią. Tobulą.

Ši kepta košė – ne visai košė. Greičiau apkepas, kuris turi begalę variantų. Rinkitės obuolius, kriaušes, kivius, bananus, vyšnias, braškes, persikus ir kitus vaisius bei uogas ar jų mišinius. Pagrindui imkite paprasčiausius avižinius dribsnius ar 3/4/5 grūdų mišinius. Saldinimui – klevų sirupas, auksinis sirupas, medus, skysta karamelė, baltas/šviesiai ar tamsiai rudas cukrus. Pienas – bet koks – karvės, migdolų, kokosų, avižų, sojos. Arba net dalis kvapnios grietinėlės, vietoj paprasto pieno. Skaninkite cinamonu, obuolių pyrago mišiniu, šokolado gabalėliais, džiovintais vaisiais, riešutais, grūdais, karamelės gabaliukais. Žodžiu, ko tik nori Jūsų fantazija ir gomurys.

Kepta avižinė košė su vynuogėmis ir cinamonu

2 porcijos

šaltinis – green kitchen stories

330kcal/porc.

kekė vynuogių (geriausia be kauliukų) (160g)

100g avižinių dribsnių

200g pieno

šaukštas skysto medaus (25g)

šaukštas cukraus*

cinamonas, žiupsnelis druskos

gabaliukas sviesto (pagal norą)

*naudoju tokį. Tai tamsiausias cukrus, kokį man pavyko rasti. Panašus į muscovado tamsųjį, tik kiek intensyvesnio skonio. Toks cukrus yra visai nebirus, labai drėgnas, mėgsta sušokti į gumulą. Šviesusis muscovado turi labai malonų vaisinį aromatą su gėlių priemaiša, juo galima saldinti viską - arbatą, kavą, desertus ar kepinius. Su šiuo kur kas sudėtingiau – skonis turi šiek tiek kartumo, o aromatas toks intensyvus, kad greičiausiai permuš bet kokį skonį deserte. Kepiniams jis dažniausiai naudojamas labiau kaip prieskonis – imamas maždaug trečdalis šito cukraus, o likusi dalis – baltojo ar rudojo Demerara. Taip daroma dar ir dėl to, kad jis ne toks saldus, kaip baltasis. Man jis labai patinka sunkiuose Kalėdiniuose keksuose ir drėgnuose pyraguose (tarkim, bananiniame arba šokoladiniame). Suteikia ne tik aromatą, bet ir reikiamą drėgnumą bei stiprumą. Be to – tai sveikiausias tikro cukraus variantas.

Orkaitę įkaitinkite iki 200°C. Vynuoges nuplaukite, perpjaukite išilgai per pusę. Jei reikia, išimkite kauliukus. Avižinius dribsnius sumaišykite su cinamonu. Vynuoges tolygiai išdeliokite nedidelėje kepimo formoje, apiberkite dribsniais. Pieną sumaišykite su cukrumi, medumi ir druska (autorė dar naudoja kiaušinį). Skysčiu užpilkite avižinius dribsnius. Jei mėgstate drėgnesnį variantą, imkite papildomų 50-100g pieno. Jei norite, ant viršaus galite išdelioti sviesto gabaliukus ir/arba apibarstyti cukrumi, kad kepimo metu jis karamelizuotųsi. Statykite į įkaitintą orkaitę ir kepkite 20-30min.

Skanaus!

stiklinė pieno su puse šaukšto rudojo cukraus

Baziliko arbata

Tikrai taip, su fantazija turiu problemų. Ne, ne gaminimo prasme. Šitą kilogramais pardavinėt galima būtų (ačiūdiev neišdedu čia visų savo šedevrų). Fantazijos trūksta vaizdine prasme. Senas geras fonas. Na patinka jis man, puikiai pabrėžia maisto spalvas ir formas, patogus beje – daugiau kieme fotografuoti nelabai ir yra kur. Tai vat ir kišu jį į kiekvieną fotosesiją.  Kita vertus, jeigu užkimbu už kažko, kas man baisiausiai patinka – džinsų, dainos, ledų, žmogaus ar knygos – būnu lyg apsėsta. Nieko kita man nepatinka, netenkina ir nedomina. Žinoma, iki tam tikros akimirkos. Tad, gal ir čia tas pats – visai ne fantazijos stoka (na gal truputį), bet dar ir keistos manijos. Tegul taip ir lieka.

Turiu dar vieną, šįkart jau kulinarinę, maniją. Ne salotos, desertai ar pyragai, o receptai, gulintys aplanke su droviu pavadinimu „Kiti“. Taigi, padažai, sirupai, gėrimai, džemai ir kiti „Kiti“. Štai, tarkim, gėrimų turiu 69 receptus. Na gerai, kai kurie jų – suderinami. Lieka gal kokie 50. Daugelis – kokteiliai (smoothie), keletas kompotų ir gera dešimtis arbatų – kriaušių ir medaus, ramunėlių su abrikosais (kuri greitai turėtų pasirodyti ir čia), su cinamonu, vanile, obuoliais ar apelsinais. Mėgstu arbatas. Jei spintelė virtuvėje būtų guminė, tikrai užkraučiai ją visokio plauko prieskoniais, pupelėmis ir arbatomis.

Kokia mano mėgstamiausia? Ramunėlių. Bet ne arbatinių, o tikrų – nesmulkintų ir nefasuotų vienkartiniais pakeliais. Kvepiančių medumi ir vasara. O dar mėtų. Ir žinoma, žalia su jazminais. O šįkart – kažkas įdomesnio. Iki šiol niekada nei mačiau, nei ragavau arbatos iš baziliko. Gaminimas – nuodėmingai paprastas, skonis ir aromatas – vasariškas. Geriu ją šiltą, padardintą citrina ir medumi (būtinų būtiniausiai, jis padeda sukurti visišką harmoniją). O dar autorė sako, kad jei gaminsite iš violetinio baziliko, arbata bus... mėlynos spalvos. Aha, o dabar įsivaizduokite savo svečių, reakciją. Kai įspaudi citrinos/apelsino sulčių, spalva tampa rožinė.

Baziliko arbata

1 stiklinė

šaltinis – ideas for dinner

stiklinė verdančio vandens

saujelė baziliko (naudoju kelis lapelius, visa kita – stiebeliai)

citrinos skiltelė

medus/cukrus

Žoleles nuskalaukite, užpilkite karštu vandeniu ir pavirkite apie 10min. Išjungę ugnį uždenkite ir palaikykite dar 15-20min. Tiekite įspaudę citrinos sulčių bei įdėję medaus.

P.S. Asmeniškai man arbata skaniausia kiek atvėsusi. Be to, nepamirškite, jog jei dėsite medų į karštą skystį, visos jo gerosios savybės pradings.

O kokią arbatą mėgstate Jūs?