Kalėdų Senelis Slapukas

Taigi, su praėjusiomis.

Smagu žiūrėti į žmonių veidus, kai paklausę, ką suplanavau/pažadėjau padaryti šiais metais, atsakau, jog NIEKO. Nebent, neplanuoti ir nežadėti. Ne, nepasiduoti gyvenimo tėkmei, o improvizuoti. Nesigraužti. Džiaugtis. Vertinti. (ha, visgi visai be planų neišeina)

Kaip minėjau prieš gerą mėnesį, vieną gražų rytą ponas paštininkas pradžiugino siuntiniu nuo Kalėdų Senelio Slapuko. Net neišpakavusi be galo nudžiugau – juk gavau dovaną nuo pačios akcijos organizatorės Viktorijos! "Receptų Medis" (visgi kartais ir man nuskyla)

Taigi, Kūčiukai bei Kalėdiniai sausainukai briedžių, eglučių bei ežiukų pavidalu nuvažiavo pas mamą, kur rinkosi visa šeima. Ir dabar man žūtbūt reikia tų saisainių recepto, nes jie buvo vieni skaniausių, trapiausių ir šauniausių mano ragautų sausainių. Garbės žodis.

Naive šokoladas su apelsinais ir cinamonu užslėptas giliausioje virtuvės spintelėje, nes juk žinote, kad šokoladas yra mano silpnoji vieta. Suragautas iki pusės, kita pusė laukia ypatingos progos. Šokoladas tikrai puikus ir kokybiškas. O tai, kad jis pagamintas Lietuvoje, daro jį dar ypatingesnį.

Ir, žinoma, žurnalo Virtuvė Nuo... Iki... Kalėdinis numeris. Daug nereklamuosiu, nes esu tikra, jog visi apie jį žinote. Skaitinys tikrai geras. O ir be galo simboliška – Lietuviško kulinarinio žurnalo nelaikiau rankose jau daugiau, nei dvejus metus.

Viktorija, dovana tikrai puiki, ačiū. O jau kokie teisingi žodžiai parašyti atviruke...

Ha, o čia mano tradicinis Kalėdinis keksas. Puošybos talentas pas mane užslėptas LAAAABAI giliai, bet skonis nenuvylė. Sunkus, saldus, šventiškas. Su daug brendžio. Šiemet visai nebrandintas, bet šitoks mums patiko labiausiai.

Vienuolika. Šiek tiek pavėluotai

Visgi šios kelios savaitės prieš šventes - stebuklų metas.

Juk be galo malonu iš pat ryto susilaukti Kalėdinės dovanėlės nuo slapuko (apie tai vėliau) bei būti pakviestai pažaisti populiariojo žaidimo "Vienuolika". Net dukart.

Apie mane:

• Viską atidėlioju. Rytojui, pirmadieniui, kitiems metams. Matyt, dėl to ir į užduotus klausimus atsakau tik praėjus beveik 3 savaitėms...
• Baltai pavydžiu žmonėms, mokantiems gražiai fotografuoti. Ir kas kartą nusiviliu, kai pamatau savo nuotraukas. Matyt dėl to įrašus su receptais skelbiu taip retai.
• Trys stebuklingi žodžiai - rankų darbo triufeliai. Iškart sumąstau bent šimtą variantų su visų rūšių šokoladu.
• Sunkiai prisiverčiu kažką pakeisti. Ir nemėgstu rizikuoti. Bet daugiau nei prieš dvejus metus, spjovusi į viską, atvykau į svetimą šalį vienut vienutėlė. Nei draugų, nei pažįstamų. Ir tai buvo teisingas sprendimas. Planuoju pakartoti.
• Kaip pasirodo, galiu gyventi be saldumynų.
• Kuo daugiau kalbų, tuo geriau. Be galo noriu pradėti mokytis penktos - prancūzų. Kažkodėl nujaučiu, jog pravers.
• Jeigu gyvenčiau labai ilgai, nesustodama keliaučiau. Po visus tuos Dievo ir žmonių užmirštus kampelius. Grožėčiausi gamtos stebuklais. O kai pavargčiau, turėčiau namą stiklinėmis sienomis šalia pat jūros. Be jokių atsitiktinių praeivių. Tik gamta.
• Man patinka dirbti bare. Sužinojau daug naujo apie žmones. Šiek tiek nusivyliau, daug išmokau. Pravers.
• Esu pelėda. Kad ir kaip man patiktų keltis anksti ryte ir daug visko spėti, žiūrėti filmus iki 4 ryto man patinka dar labiau.
• Bijau vaišinti žmones savo gamybos "šedevrais". Turbūt dėl to, kad be galo nemėgstu kritikos.
• Neturiu pastovaus stiliaus. Kartais juodi plėšyti džinsai ir odinės striukės, kartais neriniuotos suknelės. Visai smagu.

O štai ir mano atsakymai į Rimos klausimus

1. Kiek dabar valandų?

19.41

2. Kokioje šalyje norėtum gyventi?

Banalu, bet Prancūzija man labai prie širdies. Jų kalbos skambesys... ah

3. Ar tiki  stebuklais?

Taip. Bet taip pat tikiu, jog stebuklus susikuriame patys

4. Kas tau brangiausia?

Ramybė.

5. Su kokiu žymiu žmogumi norėtum pakalbėti prie puodelio kavos ar arbatos?

Woody Allen. Įdomus turėtų būti žmogus

6. Mėgstamiausias kokteilis, koks jis?

Heh, aš gi bOrmenė, reik sugalvot kažką ypatingo... ;)) Kadangi man alkoholis patinka tik su rūgštele, Mojito ir Margarita yra mano favoritai. Sex On The Beach irgi puikus - geriasi kaip limonadas (tiesa, nežinau, ar tai gerai). O nealkoholinis kokteilis - tai ne kokteilis.

7. Ramus vakaras ar vakarėlis?

Vakarėlis

8. Žiema ar vasara?

Žiema

9. Vilnonės kojinės ar tapkutės su kailiuku?

Kojinės, nes su jomis galima lįsti į lovą

10. Kava ar arbata?

Kava

11. Desertas ar kepsnys?

Dvigubas desertas

Bei Rasos klausimus

1. Metų atradimas?
Negaliu gyventi be kompiuterio

2. Smagiausias prisiminimas iš vaikystės?
Kaip kelias vasaros dienas bei naktis gyvenome palapinėse šalia ežero ir kibirais rinkome žemuoges. Ypatingas gėris

3. Praktiška ar gražu?
Praktiška. Nors ir grožis man labai patinka, neturiu kantrybės jo prižiūrėti

4. Mėgstamiausias prieskonis?
Cinamonas

5. Auksinė frazė?
Moterys - tokios moterys

6. Knyga, kurią mielai perskaitytum vėl?
Ivanauskaitės "Mėnulio vaikai". Ji man prie širdies

7. Filmas, kurį galėtum žiūrėti kelis kartus bei rekomenduotum pamatyti ir kitiems?
"Amerikietiškos grožybės" ir "Dogvilis"

8. Vieta, kurią rekomenduotum aplankyti?
Čia itin populiarus itališkas restoranėlis "Zizzi's". Dėl picos ir atmosferos

9. Augini, norėtum auginti?
Auginame šunį. Nors visi pūkuoti gyvūnai - gėris

10. Metų laikai ir pirma mintis apie..?
Žiema - ramybė

11. Norėtum išmokti..?
Šokti pilvo šokį


Ir, kad ir kaip norėčiau, žaidimo kitiems neperduosiu. Praėjo jau daug laiko, daugelis blogerių jau paskelbė atsakymus (o tai nėra lengva). Jei kažkam dar neteko sudalyvauti, kreipkitės - prigalvosiu ;)

Pirkiniai

Rodos, pasakojau, jog nauja mano manija – sveikuoliškas maistas. O ne, nepagalvokite, kad pradėjau maitintis teisingai. Tiesiog negaliu ramiai praeiti pro sveikų produktų parduotuves.

Žinau, girtis negražu, tad pavadinkime tai „parodyti pirkinius“.

Arbatmedžių medus. Labai sveikas medus, turintis ypatingų gydomųjų savybių. Gydo viską. Panacėja nuo visų ligų. Man, žinoma, jo prireikė.

Kuo didesnis skaičius parašytas (parduotuvėje buvo nuo 5 iki 25), tuo geresnis medus. Ėmiau mažiausią, nes aukštesnių kaina pasiekė dangų.

Pagal skonį gana specifiškas, tarsi medus maišytas su kažkuo. Bet, kadangi, tai labiau vaistas nei maistas, galima ir pakentėti. Holland & Barrett, 250g, £6,69

Arbatmedžių medus + juodieji serbentai. Pirkau šalnoms dėl imuniteto stiprinimo. O ir šiaip, skamba skaniai.

Skonis kaip medaus su serbentais, namie tokio galima prisigaminti visai nesunkiai. Holland & Barrett, 300g, £6,99

Migdolų sviestas. Užsitepti ant paskrudusios duonos, palašinti medaus ir užberti cinamono. Skanuma. Taip pat gamintojas siūlo anakardžių bei lazdyno riešutų sviestą. Pastarasis, beje, dar geresnio skonio. Holland & Barrett, 170g, £2,75

Sultinio kubeliai. Nesu didelė kubelių gerbėja, bet kartais visgi labai pritrūksta laiko. Be mielių, be gliuteno, organiški. Pagal skonį normalūs sultinio kubeliai. Sako, sveiki. Sainsbury‘s, 6vnt.,  £1,10

Saldiklis sirupo pavidalu. Esu tikra, girdėjote apie agavos sirupą. Čia kažkas panašaus. Išgaunamas iš obuolių bei vynuogių. Sladiklis universalus – galima naudoti tiek į kepinius, tiek į jogurtą, košę, desertus itt. Su lengvu medaus ir vaisių prieskoniu. Be gliuteno, tinka diabetikams. Waitrose, 350g, £2,39

Pieniškas šokoladas su levandomis. Ehh, levandos, levandos. Derinys tikrai vykęs. Eidama namo galvojau, kad prarysiu visą vienu kąsniu. Bet levandų skonis pasirodė toks stiprus, kad tesuvalgiau gabaliuką. Pasilepinimui tiek ir užtenka.

Taip pat gamintojas siūlo šokoladą su rožėmis, mėtomis, cinamonu, čiobreliais itt.

Super-džemas be cukraus. Visiškai natūralus ir be galo skanus džemas. Avietės bei spanguolės puikiai jaučiasi, skonis kaip naminės uogienės. Saldumo (bet ne per daug) suteikia koncentruotos vynuogių sultys. Waitrose, 212g, £1,69

Creamed coconut. Net neįsivaizduoju, kaip tai vadinasi lietuviškai. Creamed coconut – tai džiovintas sutrintas kokosas. Stipriai sukietėja kambario temperatūroje, gana riebus. Dedamas į kepinius, desertus, karį itt. Sako, užpilus karštu vandeniu galima pasigaminti kokosų pieną, bet man nepatiko. Kokosų pienas – daug skaniau. Sainsbury‘s, 200g, £1,20

Šilkinis tofu. Pamačiau šokoladinio muso receptą su tofu ir užsidegiau. Nusipirkau, pasigaminau, paragavau – tai ir tiek. Šiaip, tofu neturi ypatingo skonio. Šilkinis yra daug minkštesnis už paprastą. Sublenderiavus išeina vientisas kremas. Waitrose, 300g, £1,85

Iki greito!

Darbas ir kokteiliai

Sunku kažką pasakyti. Gal, tiesiog, kad man gaila. Ir šiek tiek gėda. Imu čia beveik nesirodyti. Bet kartais atsitinka taip, jog aplinkybės nesuteikia galimybės rinktis. Tikiuosi, suprantate. Stengsiuosi, kiek įmanydama.

Kada gaminau paskutinį kartą? Hm, prieš gerą savaitę išsiviriau makaronų. Ar tai skaitosi?

Kada fotografavau paskutinį kartą? Kai kalendorius rodė rugsėjo pradžią. Ir dar kartelį nupyškinau savo darbovietę.

O ką gi aš veikiau visą tą laiką? Griebiau visas pasitaikiusias galimybes. Dirbau, kiek pajėgdama, o paskui ilsėjausi tiek, kiek reikėjo. Ir griebsiu dar daugiau, jei tik likimas leis. O jis leis, žinau.

Štai toks mano darbas. Ir, kartais, grįžusi namo septintą valandą ryto, vis dar noriu pagriebti kokteilinę, saują ledo, keletą butelių ir suplakti n-tąjį kokteilį. Tai be galo džiugina.

Ir trumpas bei paprastas receptas. Aromatingi ryžiai, puikiai tinkantys šaltesniam sezonui. Su mėsa, daržovių troškiniu ar be nieko. Jie geri, tikrai geri.

Ryžiai indiškai

2 porcijos

BBC Good Food 09 2011

1 nedidelis svogūnas

150g basmati ryžių (triskart praplautų)

15g sviesto

lauro lapelis

cinamono lazdelė arba ½ a.š. malto cinamono

½ a.š. ciberžolės

50g aštrios kario pastos arba šaukštas kario miltelių

½ l sultinio

saujelė razinų

2 š. kepintų migdolų plokštelių

sauja šviežios kalendros

Svogūną supjaustykite ir pakepinkite svieste kartu su lauro lapeliu ir cinamonu (jei naudojate lazdelę). Tada sudėkite ciberžolę, karį, cinamoną (jei naudojate maltą), pakaitinkite dar akimirką. Suberkite nuplautus ir kiek nusausėjusius ryžius bei razinas, kepkite apie 5min ant vidutinės ugnies. Supilkite sultinį, užvirkite. Uždenkite dangčiu, sumažinkite ugnį ir troškinkite 10min. Tada, nenuimdami dangčio, išjunkite ugnį ir palikite ryžius 20min, kad išbrinktų. Prieš patiekdami apibarstykite migdolais ir smulkintais kalendros lapeliais.

Skanaus!

Spausdinti

Lazy Sunday

Ateina toks laikas, kai reikia tiesiog atsipalaiduoti. Užmiršti apie visas negandas, liūdesius ir baimes, nusišypsoti ir atsipalaiduoti. Patinginiauti. Įsijungti švelnią muziką, uždengti kojas pledu ir paimti į rankas puodelį kvapnaus gėrimo. Apie nieką negalvoti. Tiesiog džiaugtis. Kad esame. Kad gyvename.

Sveikinu

Vėlykos – tai pavasaris. O pavasaris... manau, patys puikiai žinote. Ir mėgstate. Ir mylite. Taigi, mielieji, sveikinu su viena gražiausių Krikščioniškųjų švenčių ir linkiu niekada neužmiršti, jog pavasaris – tai ne žydintys medžiai ar vis anksčiau bundanti saulė. Pavasaris – tai sielos būsena. Ir tai, ar medžiai numes savo pumpurus, ar žydės amžinai, priklauso tik nuo mūsų. Sveikinu.

Juliana

P.S. Sėkmės ridenant margučius ;)

Pradžia. Dublis 2

Susikrovusi lagaminus atvykstu į vieną didžiausių pasaulio miestų. Šiaip. Netgi ne iš būtinybės. Palikusi viską, kas taip įprasta, sava, miela (ir nelabai), pačiupusi porą mėgstamiausių suknelių, mėgstamą knygą ir kompiuterį skrendu nežinia kur. Viena ten, be jokių draugų ir artimųjų. Viena ten, be savo mylimo bevardžio katino. Viena mieste, kur skubėjimas ir stresas – kasdienė daugelio būsena. Be galo neįprasta. Miestas, kuriame visi jaučiasi svetimi ir nutolę, bet be galo gerai supranta vieni kitus. Kur kitų papročių, tikėjimo ir tradicijų žmonės, atvykę iš tolimų pasaulio kampelių gali tapti artimesni, nei savi. Mieste, kur normalus žmogus pasiklysta skubančių į niekur zombių minioje. Miestas, kuriame kiekvienas sukasi kaip galįs. Be jokios sažinės. Be jokios moralės. Jis šypsosi, demonstruodamas draugiškumą, o vos nusissukęs išgirsti galandamo peilio garsą. 

Miestas, kuriame neįtikėtinai lengvai susirandi draugų. Dar lengviau su jais atsisveikini. Miestas, kur, nepaisant milžiniško žmonių kiekio, daugelis bando prie kažko glaustis, jausdami nenumaldomą vienatvę ir tuštumą.

Miestas, kuriame pagaliau imi nuoširdžiai vertinti naminį maistą. Ir visi nuoširdžiai stebisi išgirdę, jog kažkas dar gamina. Miestas, kuriame viešpatauja greito maisto restoranai, išklijuoti baltu kafeliu, su viena kėde ir vazonu. Dievaži, jie man primena lavonines. Miestas, kuriame supermarket – tai indiška parduotuvikė 2x2. Miestas, kuriame pusė cm sniego sustabdo visą eismą. Metro, traukiniai, autobusai, taksi sustoja. Visur kamščiai, panika ir vėlavimas. Beje, apie autobusus. Taip, jie šaunūs, dideli ir išskirtinai raudoni. Daugelis jų – dviaukščiai. Bet jie nešvarūs. Todėl geriau vaikščioti pėsčiom – galima pamatyti vovėrių. Vovėrės – įprastas dalykas. Matau jas kasryt pro langą. O lapės naktim slankioja lyg šunys. Bet ne, šunys čia neslankioja. Tik lapės.

Kaip netikėta – norėjau rašyti, kaip stipriai pasikeitė mano gyvenimas. Ir kaip kažkas, uždarydamas prieš nosį duris atidarydavo langą. Parašiau mažyčius savo pastebėjimus apie stebuklų ir nusivylimų miestą. Miestą, iš kurio nesinori išvykti, ir į kurį nesinori grįžti.

Juliana