Pesto. Keletas idėjų ir receptas

Smagu prisipažinti, jog visai neseniai pirmą kartą paragavau šio populiariojo padažo. Gal prieš pusmetį. Buvau nusiteikusi labai palankiai – juk bazilikas, sūris, pinijos, alyvuogių aliejus... Ir žinote, nusipirkusi ir paragavusi supratau, jog ne visai žinau, kur jį naudoti. Taip, apie makaronus su pesto girdėjau, apie sriubą ar skrebučius irgi. O dar?

Laikui bėgant prikaupiau šiek tiek naujų idėjų, keletą paties padažo variacijų ir atradau jį dar kartą. Iš kiek kitokios pusės. Skaniai. Įdomiai. Nenuobodžiai.

Kur naudoti pesto? Štai keletas minčių:

·         Įmaišykite į džiuvesėlius, skirtus apvolioti mėsą

·         Prieš kepdami duonos kubelius, sumaišykite juos su šiek tiek padažo

·         Įmaišykite į bulvių košę

·         Dėkite į omletą

·         Sumaišykite su lašeliu vandens, acto ir medaus, užpilkite ant salotų

·         Įmaišykite į tepamajį sūrelį

·         Dėkite į špinatų-varškės lazaniją

·         Įmaišykite į duonos arba pikantiškų keksiukų tešlą

·         Užtepkite ant skrudintos duonos, ant viršaus dėkite gabalėlį pomidoro ir mozarella sūrio

·         Įmaišykite į pesto šiek tiek vandens ir acto – išeis puikus marinatas kepamoms daržovėms

·         Įmaišykite į lietinių tešlą

·         Naudokite vietoj majonezo bulvių salotoms

·         Tepkite ant duonos, uždėkite gabalėlį sūrio ir paskrudinkite, kol sūris išsilydys

·         Įmaišykite į daržovių arba pomidorų sriubą

·         Įmaišykite į paukštienos faršą

·         Pasigaminkite padažą kotletams – pašildykite stiklinę sultinio ir ¼ stiklinės pesto. Pabaigoje įpilkite pusę stiklinės grietinėlės

·         Vietoj pomidorų padažo naudokite pesto aptepti picos tešlą

·         Paigaminkite padažą itališkiems tortellini – pašildykite mažame puode stiklinę grietinėlės ir ¼ stiklinės pesto. Įmaišykite ¼ stiklinės parmezano. Užpilkite ant paruoštų tortellini

·         Sumaišykite ricotta sūrį su keliais šaukštais pesto ir tarkuotu parmezanu. Pašildykite. Užpilkite ant pagamintų makaronų, sumaišytų su apvirtais brokoliais.

·         Vištienos gabaliukus patroškinkite padaže – sultinys, grietinėlė, pesto ir baltasis vynas

·         Sumaišykite su šiek tiek lydyto sviesto ir užpilkite ant gnocchi. Pabarstykite sūriu ir apkepkite orkaitėje.

O ar žinote, kad yra labai daug pesto rūšių? Su cukinijomis, petražolėmis, špinatais, mėtomis, džiovintais pomidorais? O ir riešutai naudojami skirtingi: graikiški, lazdyno, anakardžių, o pigesnėse versijose – net žemės. Variantų galybė.

Pesto su špinatais turi ne itin intensyvų skonį, tad jo į patiekalą galima dėti daugiau. Sutrinti graikiniai riešutai suteikia šiek tiek kartumo, tai jei to nemėgstate, siūlau rinktis lazdyno riešutus.

Dar vienas svarbus pastebėjimas – žinovai sako, jog pesto negalima gaminti naudojant smulkintuvą. Vienintėlis taisyklingas prietaisas – grūstuvas (pestle). Deja, neturiu su kuo palyginti – gaminau tik kartą – baisiajame smulkintuve. Faktas – baziliko kvapo beveik nesijaučia. Nesmulkinti lapeliai kvepėjo daug stipriau, nei pats padažas. Tad artimiausiu metu žadu pirktis šį stebuklą. Ne tik pesto gaminimui, bet ir šviežių/džiovintų žolelių, česnako, pipirų, druskos smulkinimui.

Pesto su špinatais ir graikiniais riešutais

mažas indelis (maždaug ½ stiklinės)

30g lengvai pakepintų graikinių riešutų

sauja baziliko lapelių (be kotelių)

sauja špinatų lapelių (be kotelių)

2 šaukštai tarkuoto parmezano

2 šaukštai graikinių riešutų aliejaus (arba extra virgin alyvuogių aliejaus)

½ skilt. česnako

¼ a.š. jūros druskos

Kiekius galite redaguoti pagal save – viskas pateikta iš akies. Baziliką ir špinatus nuplaukite, sudėkite visus kitus produktus ir sutrinkite smulkintuvu arba grūstuvu. Man patinka, kad jaustųsi gabaliukai, tad trinu nelabai smulkiai. Padažą laikykite šaldytuve.

Žaliasis daržovių karis su anakardžiais bei kokosų pienu

Ar dažnai lankotės svetur? Jei taip, tai kur leidžiate daugiausiai laiko – muziejuose, gamtoje, miesto centre? O gal restoranuose ir kavinukėse? Ragaujate autentiškus patiekalus, skanaujate vyną ir mėgaujatės švelniais desertais. Tarkim, atvažiavę į Italiją daugelis paragautų pastos ir picos, į Meksiką – chilli con carne ar tikrosios tekilos su laimu, o į Japoniją – sušio ir žaliosios arbatos. O štai atvažiavę į Londoną daugelis kažkodėl skuba paragauti indiško kario. Sutinku, anglai turi nemažai klasikinių patiekalų – fish‘n‘chips, Jorkšyro pudingas, Šepardo pyragas ar tiesiog kepsnys su mažomis keptomis bulvėmis ir ruduoju padažu. Bet kadangi Londone anglų mažiau nei kitų šalių atstovų, kitos virtuvės populiarėja vis labiau. Indų, kinų, afrikiečių, japonų virtuvės dominuoja, bet ir Rytų Europos patiekalai susiranda vis daugiau gerbėjų.

Aš ne išimtis – vos atvykusi čia susiradau indišką restoranėlį su keliomis dešimtimis kario rūšių bei įdomaus skonio saldumynais. Pernelyg įdomaus, sakyčiau. O štai karis buvo labai skanus. Aštrus arba ne, su aviena, kiauliena, vištiena ar daržovėmis. Visada skaisčios garstyčių spalvos ir storu sluoksniu aliejaus ant viršaus.

Autentiško kario namie gamintis nė nerizikuoju. Jei visgi norite naudoti atskirus priekonius, o ne mišinį, siūlyčiau vadovautis Giedriaus blogu (lietuviškas svetimų virtuvių guru). Tarkim, šitu receptu.

Recepte, kuris mane įkvėpė, parašyta taip: po ½ a.š kalendrų ir garstyčių sėklų, ½  kmynų pakepiname 1 a.š. sviesto. Kai sėklos šiek tiek pakeps, įdedame ½ a.š. ciberžolės, šiek tiek čili miltelių, ½ a.š paprikos ir ½ a.š. vaistinės ožragės. Pakepame 10 sekundžių ir nuimame nuo ugnies (šis kiekis prieskonių skirtas maždaug 300g daržovių).

Daržovių karis su anakardžiais, špinatais bei kokosų pienu

2 porcijos

įkvėpimas iš čia

300-400g įvairių daržovių, supjaustytų stambiais gabalais (žiediniai kopūstai, brokoliai, bulvės, šparaginės pupelės, morkos, cukinijos, baklažanai etc.)

50-70g šaldytų špinatų (naudoju smulkintus)

50-70g anakardžio riešutų

pusė skardinės (200ml) kokosų pieno

1-2 šaukšteliai ne itin aštraus kario mišinio, arba pagal skonį, jei maišysitės patys

šaukštas kokosų arba bet kokio augalinio aliejaus*

1 nedidelis raudonas svogūnas

2 česnako skiltelės

gabalėlis imbiero šaknies

druska, ryžiai patiekimui

*žinau, jog su kokosų aliejumi Lietuvoje problemos, todėl siūlau naudoti bet kokį kokybišką augalinį aliejų. Bet jei visgi pasiseks, šis aliejus tikras atradimas – jis nepridega net ir kepant ant didesnės ugnies. Klasikinis karis gaminamas su labai dideliu aliejaus kiekiu, bet aš naudoju vos šaukštą - to visiškai užtenka.

Svogūną, česnaką ir nuluptą imbiero šaknį supjaustykite mažais kubeliais ir pakepinkite įkaitintame aliejuje kartu su kario prieskoniais. Po poros minučių sudėkite riešutus ir kepkite keletą minučių. Sudėkite supjaustytas daržoves ir atšildytus špinatus, išmaišykite ir pakepkite dar apie 5 minutes. Supilkite kokosų pieną, uždenkite ir troškinkite ant mažos ugnies kol daržovės gerokai suminkštės (20-25min). Pabaigoje pasūdykite. Jei karyje liko daug skysčio, patroškinkite jį atidengę ant didelės ugnies kol padažas sutirštės. Tiekite su virtais ryžiais.

Skanaus!

P.S. Negražus, visai negražus, bet labai skanus.

Crespoline su špinatais ir ricotta

Ne visai seniai teko pabūvoti nuostabiame itališkame restorane. Taip, kur padavėjai be dėmesio nepalieka nė penkiom minutėm, kur vynų pasirinkimas didesnis, nei raidžių abecelėje, kur žavūs italai šypsosi nešiodami skaniausius patiekalus ir visiems linki Buon appetito! Ir mes, tokie paprasti ir netašyti, su džinsais ir marškinėliais sėdėjome išdažytų veidų ir gilių iškirpčių apsuptyje. Ir visai nesijautėme keistai. Turbūt dėl to, jog pirmas įspūdis kartais būna apgaulingas. Staleliai buvo miniatiūriniai ir stovėjo pakankamai arti vienas kito. Ne, tiksliau pasakius, jie buvo vos ne susilieję. Toks keistas stalų voratinklis didelėje salėje. Ir negalėjome daryti staigių judesių, nes bijojome sužeisti žmones, sėdinčius šalia kaimyninių mini stalelių. O ir padavėjų dėmesys ėmė pabosti. Ir tas neskoningas blizgantis stulpas salės vidury viską dar labiau gadino. Taip, taip, pasirinkę džinsus neprašovėme – klasikinis kostiumas ir stilinga suknelė nedera su šia vieta. O tada atnešė užkandžius. Keptą sūrį su cinamoniniu agrastų čatniu man ir keptas sraiges su salotomis jam. Ir žinote ką? Visi tie blizgantys stulpai, voratinkliniai staleliai ir pabodę padavėjai dingo. Viskas sustojo. Ne, maistas buvo ne bomba, greičiau lėtas ir vis didėjantis malonumas, kurį norėjosi ištempti iki begalybės. O kai begalybė baigėsi ir mūsų lėkštės ištuštėjo, atnešė pagrindinius patiekalus. Kažkokį keistą apkepą vardu crespoline su špinatais ir daug sūrio man ir tirpstančią burnoje anties krūtinėlę su pomidorų salotomis jam. Suvalgysiu gal kokį trečdalį, pagalvojau aš, juk laukia dar ir desertas. Naivuolė. Paragavusi supratau, jog sustosiu negreit. Ir pagalvojau, jog būtinai išmoksiu gaminti šį patiekalą namuose. Ir išmokau.

Taigi, pagaliau, kas per daiktas tas crespoline? Tai itališkas lietinių blynelių apkepas tradiciškai gaminamas su špinatais, ricotta, bešamelio padažu ir parmezano sūriu. Į ką panašus? Šiek tiek primena lazaniją, tik šis yra daug, DAUG švelnesnis. Tirpstantis burnoje. Dieviškas.

Crespoline su špinatais ir ricotta

2 porcijos

1 kiaušinis

80g miltų

90g pieno

150g vandens*

druska

1 mažas svogūnas

2 česnako skiltelės

150-180g šaldytų špinatų (galima naudoti ir šviežius)

120-150g ricotta sūrio arba varškės be gumulėlių

šlakelis aliejaus

druska, pipirai, muskato riešutas, džiovintas bazilikas, lauro lapas

10-15g sviesto

šaukštas miltų

300g pieno

50-80g parmezano/džiugo

*Lietinius visada kepu su apytiksliai 1/3 pieno ir 2/3 vandens. Jeigu norite, vandenį keiskite pienu. Tešla bus labai skysta, todėl, jei keptuvė nelabai gera, gali tekti įberti šiek tiek daugiau miltų. Kepu be riebalų.

Sumaišykite kiaušinį, pieną, vandenį, miltus ir žiupsnį druskos. Neplakite – atsiradus oro burbuliukams blyneliai gali pradėti plyšti. Įkaitintoje keptuvėje iškepkite 6-8 lietinius. Naudokite kiek galima mažiau riebalų.

Padažui miltus pakepkite su sviestu. Įpilkite porą šauktų pieno ir labai gerai išmaišykite, kad neliktų gumulelių. Po truputį supilkite visą pieną. Įdėkite lauro lapelį. Kaitinkite ant mažos ugnies vis pamaišydami.

Svogūną ir česnaką smulkiai sukapokite. Apkepkite šlakelyje įkaitinto aliejaus. Tada sudėkite atšilusius špinatus, įpilkite šlakelį vandens ir troškinkite apie 5 minutes. Sudėkite ricotta sūrį, įberkite druskos, pipirų, muskato riešuto ir džiovinto baziliko. Gerai išmaišykite.

Iš padažo išimkite lauro lapelį, įberkite druskos, pipirų ir muskato riešuto. Kai ims tirštėti, nukelkite nuo ugnies.

Į blynelius po lygiai sudėkite špinatų įdarą, juos sulankstykite į „ketvirčius“ (per pusę ir darkart per pusę). Į kepimo formą įpilite porą šaukštų bechamel padažo, sudėkite blynelius (gali būti vienu arba dviem sluoksniais). Viską užpilkite likusiu padažu, barstykite tarkuotu sūriu ir kepkite 20-25min 200° orkaitėje.

Skanaus!

Špinatuose keptas kiaušinis

Ne visai seniai atradau špinatus. Tiksliau, atradau būdą, kaip gaminti dieviškai skanius špinatus. O kai jau turime dieviškai skanius špinatus, koks skirtumas, ką su jais darysime – dėsime į pastą, lazaniją, ryžius, blynelius, valgysime kaip garnyrą ar desertą. Jie paskanins bet kokį patiekalą.

Špinatai, beje, itin tinka prie virtų/keptų kiaušinių. Tiesiog tobulai. Ir sūris čia labai netgi į temą. O jei dar su pilno grūdo duonos riekele... Puikus derinys skaniam rytui.

1 porcija

1 kiaušinis

šaukštas tarkuoto sūrio

apie 50g šaldytų, geriau nesmulkintų špinatų (aišku, galima ir šviežių)

2 skilt. česnako

1 itin mažas svogūnas (naudoju banana shallots, jie daug švelnesni. Bet tiks bet kokie)

šaukštas kreminio sūrelio

šlakelis aliejaus

muskato riešutas, dž. bazilikai, druska, pipirai

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Smulkiai sukapotą svogūną ir česnaką pakepinkite ant šlakelio aliejaus. Vos jiems įgavus auksinį atspalvį, sudėkite atšaldytus špinatus, įpilkite keletą šaukštų vandens ir troškinkite ant nedidelės ugnies, kol liks 1-2 šaukštai skysčio. Įdėkite sūrelį, suberkite prieskonius, išmaišykite. Įšjungę ugnį įmaišykite sūrį. Į formelę dėkite špinatus, įmuškite kiaušinį ir statykite į karštą orkaitę. Kepkite apie 10min arba iki norimo trynio kietumo. Tiekite su šviežia arba skrudinta duona.

Skanaus!

Lazanija su varške bei špinatais

Kažkada, labai labai seniai, pirmą kartą paragavau lazanijos. Iš Maximos (I know, I know). Riebus kečupu persisunkęs padažas ir jame plaukiojantys ištižę lakštai. Kartu su pirmu šio patiekalo kąsniu manyje gimė alergija. Iki šiol žodis „lazanija“ man asocijuojasi su tais ištižusiais lakštais ir pomidorų padažu. Ir nors esu įsitikinusi, jog būna skanių lazanijų, kol kas jų nemėgstu.

Bet taip paprastai aš nepasiduodu. Praėjus kelioms dienoms po skaniojo patiekalo degustacijos, nusprendžiau lazaniją pasigaminti namie. Čiupau lakštų pakelį, permečiau akimis receptą ir pasigaminau (Aha, faršą apkept, su pievagrybiais. Dar ten svogūnų rodos buvo. Iš pieno ir kažko ten padaryt padažą. Užbarstyt sūriu. Iškept.  Nu gi lengviau nebūna!). Ir, nors pati tuo stebiuosi, visiems patiko. Aišku, manąją improvizaciją lazanija pavadinti galėtų tik gerą fantaziją turintis žmogus, bet svarbiausia, jog buvo labai skanu.

Taip kartais ir gaminu (ne tik tą patiekalą). Dedu šio bei to ir tiek, kiek norisi. Taip, matyt, ir gimsta receptai.

Gal kada nors išdrįsiu paskelbti savosios lazanijos receptą, bet šįkart apie kiek kitokią. Apie vegetarišką. Su varške bei špinatais. Irgi pusiau improvizacija, bet žinojau, kad pavyks, nes joje naudojami keturi itin vienas prie kito tinkantys produktai – špinatai, česnakai, muskato riešutas bei sūūūris. Taip, pavyko puikiai.

Lazanija su varške bei špinatais

2 porcijos

4 lazanijos lakštai (naudoju žaliąją, su špinatais)

120g varškės (rinkitės minkštą, be gumulėlių)

230g pieno

200g špinatų (naudoju šaldytus)

1 svogūnas

2-3 skiltelės česnako

50g fermentinio sūrio

pusė šaukšto miltų

šiek tiek sviesto

šaukštelis aliejaus

muskato riešutas, bazilikai, lauro lapelis, juodieji pipirai, druska

Lazanijos lakštus trumpai apvirkite (7-10min.). Svogūną susmulkinkite, apkepkite ant įkaitinto aliejaus. Kai svogūnas gražiai pagels, įspauskite česnako skilteles ir pakepkite dar šiek tiek. Sudėkite atitirpusius špinatus, įpilkite šlakelį vandens ir pakaitinkite porą minučių. Įberkite druskos, pipirų, baziliko bei muskato riešuto. Varškę sutrinkite šakute, sumaišykite su pora šaukštų pieno (apie 30g). Palikite šaukštą varškės masės, o likusią supilkite ant kaitinamų špinatų. Jei reikia, įpilkite dar šlakelį vandens arba pieno (masė turi būti gana tiršta). Sviestą ištirpinkite keptuvėje, ant jo pakepinkite miltus. Po truputį, gerai maišydami, supilkite likusį pieną. Įberkite druskos, prieskonių, įdėkite lauro lapelį ir maišydami maždaug minutę kaitinkite ant mažos ugnies. Lauro lapelį išmeskite. Mažą kepimo formą ištepkite šaukštu padažo. Dėkite lakštą, tepkite padažu, dėkite trečdalį špinatų. Taip susluoksniuokite tris sluoksnius. Uždėję paskutinį lazanijos lakštą, patepkite likusia varškės mase bei apibarstykite tarkuotu sūriu. Kepkite apie 15min. įkaitintoje orkaitėje.

Skanaus!