Apverstas bananų pyragas

Pasitaiko dienų, kai viskas klostosi ne taip. Vėluoju į autobusą, vėluoju į traukinį, kavinėje atneša ne tą kavą, o dar vieno traukinio bilietas pasirodo trigubai brangesnis, nei tikėjausi. Įskausta galvą ir imu graužti save – juk sakiau tau (pati sau), jog važiuotum kitą savaitę, o šiandien reikėjo sėdėti namie! Pasitaiko. Ir nieko blogo, rodos, nenutiko, bet praeiviams jau nebesišypsau. Ir aplanko jausmas, kad visas pasaulis nusiteikęs prieš mane. Ir norisi tiesiog atsistoti ir apšaukti juos visus. Ir tegul galvoja, kad nuo visų tų nelaimių man nuvažiavo stogas – bent jau būsiu patenkinta.

O grįžusi namo išsikepčiau pyragą. Tokį... guodžiantį. Su karamele, cinamonu ir bananais. Greitą, nes paguodos reikia nedelsiant. Saldų, kad vėl norėtųsi šypsotis. Kaloringą, nes liesas maistas guosti nemoka.

Ir tegul visi tie šlykštynės pavydi.

***

Pyragas geras. Netgi labai. Karamelizuoti bananai jau gerai, o dar ir sluoksniuota tešla, o jei dar su ledais... Iš pyragų-desertų serijos – drėgnas, stipriai saldus, aromatingas ir BŪTINAI valgomas šiltas. Be to, pagaminamas itin greitai naudojant vos kelis ingredientus. Patiko.

Apverstas bananų pyragas

arba netikras tarte tatin su bananais

6 porcijos

šaltinis – daug. Čia, čia, čia... iš visur po truputį

6 dideli nepernokę bananai

apie 60g tikro sviesto

apie 120g rudojo cukraus

sluoksniuotos tešlos lapas

cinamonas

žiupsnelis druskos

Visų pirma – dėl ingredientų kiekių netikslumo – tokiuose pyraguose tikslus kiekis nėra būtinas. Viską dėjau iš akies. Į mano stačiakampę formą tilpo dvylika bananų puselių, tad ėmiau šešis. Jei imsite penkis ar septynis, nieko nepasikeis. Taip pat rekomenduoju rinktis stačiakampę arba kvadratinę formą, kad nereikėtų pjaustyti tešlos – tiesiog iškočiokite.

Sviestą ištirpinkite plačiame puode arba keptuvėje. Sudėkite cukrų, cinamoną ir druską ir gerai išmaišykite. Kaitinkite ant mažos ugnies, kol ims šiek tiek putoti (2-3min). Bananus nulupkite ir perpjaukite išilgai per pusę. Sudėkite į karamelę (man pasisekė ir tilpo visos puselės. Jei jums netilps, patroškinkite pusę bananų ir, išėmę, troškinkite likusius ant labai mažos ugnies). Troškinkite porą minučių iš vienos pusės. Apverskite ir dar šiek tiek patroškinkite iš kitos (nepersistenkite, nes paskui bus sunku juos ištraukti nesulaužius).

Tešlą iškočiokite iki turimos formos dydžio. Bananus atsargiai ištraukite iš puodo, sudėkite formoje vienu sluoksniu,  užpilkite likusiu karamelės padažu. Ant viršaus uždėkite tešlos lakštą, padarykite keletą įpjovimų, pašaukite į orkaitę ir kepkite 180-200°C karštumo orkaitėje apie 20min (kol gražiai parus).

Kai iškeps, ištraukite iš orkaitės ir palikite 10-15 min. Tada pyrago šonus šiek tiek sustumkite į vidų (kad nebūtų prilipę prie formos), pridėkite didelę lėkštę arba pjaustymo lentelę ir apverskite formą.

Pjaustykite pyragą ir nedelsdami tiekite su grietinėle arba ledais.

Skanaus!

Spausdinti

Mėgstate bananus?

Bananiniai blyneliai su pasiflorų sviestu

Purūs bananiniai blyneliai su cinamonu

Drėgnas šokoladinis pyragas su bananais

Šokoladiniai saldainiai su pasifloromis ir baltuoju šokoladu

Keistai. Jaučiuosi labai keistai. Lyg sapne. Ir aplink vyksta nepaaiškinami dalykai. O aš stengiuosi nesikišti – tiesiog koncentruojuosi ties savo tikslais ir ramiai darau tai, ką privalau. Kartais reikia tiesiog palaukti, kol audra praūš, o ne vaidinti didžmogį ir iš paskutinių jėgų stengtis plaukti prieš srovę. Tiesiog paleisti. Juk po audros visada pasirodo saulė.

***

Saldainiai – tai ypatinga tema. Galvodama apie rankų darbo saldainius mintimis nukeliauju į mažą ir neįtikėtinai jaukią šokolado krautuvėlę. Maloni pardavėja nusišypso ir pasisveikina. Jai apie penkiasdešimt, plaukai iki pečių, šviesūs, garbanoti. Veidas šiek tiek raukšlėtas ir linksmas. Ji verčia šypsotis.

Kvepia šokoladu. Vienoje krautuvėlės pusėje mažas muziejus – skirtingos kakavos pupelių rūšys, kakavos sviestas, milteliai, skirtingos šokolado rūšys – nuo baltojo iki tamsiausio. Šalia guli kelios šokolado biblijos, jau kiek pavargusios nuo smalsių lankytojų pirštų. Ant apskritų stalų kalnai iš netvarkingai sulaužytų šokolado gabalų. Rinktis galima bet kokį – nuo sveriančio vos kelioliką gramų, iki kilograminių milžinų.

Šalia didelių langų – rankų darbo saldainiai, sudelioti ant medinių lentynų. Jų begalės – su graikiniais riešutais, karamele, šampanu, levandomis, citrina, kava, mėtomis, brendžiu ir razinomis. Kai kurie apvolioti kvepiančioje kakavoje, o kai kurie pasipuošę juodojo ir baltojo šokolado sluoksniais. Apibarstyti cinamonu, jūros druska ir trupintais rožių žiedlapiais. Nesitiki, jog jie valgomi.

Perkant kiekvienas saldainis supakuojamas atskirai ir kiek sulamdytą šviesiai rudą popierių, o maišelis su krautuvėlės pavadinimu perrišamas sukta virvele. Pardavėja šypsosi ir kviečia užsukti dar.

Tikiuosi, kada nors apsilankysiu tokioje šokolado krautuvėlėje.

***

Šitie saldainiai – greičiau idėja, o ne konkretus receptas. Vaisiai suteikia šiek tiek gaivumo, bet jie tikrai nebūtini. Taip pat tiks keletas lašų brendžio, riešutai, rožių vanduo ir kt. Juodas vidus ir baltas paviršius su tamsiomis drožlėmis atrodo labai puošniai – padirbėti tikrai verta.

Su baltuoju šokoladu turėjau šiek tiek sunkumų – iš pradžių bandžiau mirkyti saldainius ir baltajį šokoladą be jokių priemaišų, bet jis buvo pernelyg tirštas, tad keturi saldainiai nutempė visą plytelę šokolado. Kai įmaišiau keletą šaukštų pieno, šokoladas pasidarė labai skystas, tad saldainius teko mirkyti dukart, ir glazūra iki galo nesustingo netgi šaldytuve.

Bandžiusieji rašo, jog į baltajį šokoladą reikia dėti ne pieną ir ne grietinėlę, o šaukštą sviesto arba aliejaus – tada jis nebus toks tirštas ir stings tvarkingai. Bet kokiu atveju, net nesustingusi glazūra skoniui nekenkia.

Šokoladiniai saldainiai su pasifloromis ir baltuoju šokoladu

apie 15 saldainių

idėja iš čia

140g pieniško šokolado

60g juodojo šokolado (mažiausiai 70% kakavos)

15g sviesto

4 šaukštai riebios grietinėlės

2 didelių pasiflorų minkštimas (be kauliukų)

120g baltojo šokolado + šaukštas sviesto

šiek tiek juodojo šokolado papuošimui

Juodąjį ir pienišką šokoladą ištirpinkite garų vonelėje kartu su sviestu bei grietinėle. Neperkaitinkite. Nukelkite nuo vonelės ir įmaišykite pasiflorų minkštimą. Masę palikite šaltai kelioms valandoms, kol gerai sustings. Po to arbatiniu šaukšteliu imkite šiek tiek šokolado ir sukite tarp delnų, kol saldainiai pasidarys apskriti. Grąžinite į šaldytuvą.

Sulaužytą baltajį šokoladą kartu su sviestu sudėkite į siaurą indelį (pvz, nedidelį stiklainį) ir vis pamaišydami ištirpinkite garų vonelėje. Sustingusius saldainius smeikite ant dantų krapštukų ir nardinkite į baltajį šokoladą. Pertekliams leiskite nuvarvėti, o saldainius susmeikite ant, pavyzdžiui, obuolio puselės. Leiskite šokoladui sustingti.

Norėdami saldainius papuošti juoduoju šokoladu jį ištirpinkite, nardinkite dantų krapštuką maždaug iki pusės ir greitai jį ištraukę virš saldainių brėžkite atsitiktinas linijas (saldainių paviršiaus stenkitės neliesti).

Kai papuošimas sustings, dėkite saldainius į mažas formeles arba į kiek sulamdytą kepimo popieriaus „krepšelį“. Laikykite šaltai.

Skanaus!

Spausdinti

Naujai

Nauja pradžia. Kiek kitokia. Labiau kvepianti pavasariu. Ryškesnė. Malonesnė. Gera pradžia.

Nieko neplanuoju. Jokių sąrašų. Pasižadėjau sau tik dėl dviejų dalykų – daugiau fotografuoti ir lankytis muziejuose, turguose, parkuose ir mugėse. Nesėdėti namie. Naudotis proga.

O kol kas gyvenimas slenka lėtai. Miegu iki vidurdienio. O paskui žiūriu filmus, skaitau, gaminu ir tinginiauju. Gera.

Blyneliai – argi ne jauku? Purūs, lengvi ir neriebūs – bet su sviesto gabaliuku ant viršaus. Eh, skanumėlis. O jeigu blyneliai bananiniai, o sviestas su pasifloromis? Taip ir kvepia atostogomis šalia krioklio. Deja, iki atostogų dar toli, o štai blyneliais galima mėgautis bet kokiu metų laiku.

Apie blynelius – receptas beveik šitas. Bet šitie man patiko dar labiau. Tobuli bananiniai blyneliai. Itin purūs.

Apie sviestą – kadangi Lietuva pasifloromis nelepina, siūlyčiau bandyti su kitais ryškaus skonio vaisiais ar uogomis – vyšniomis, serbentais, apelsinais. Mane užkabino pati vaisinio sviesto mintis. Jis puikus.

Ypatingai purūs bananiniai blyneliai su pasiflorų sviestu 7 blyneliai

 šaltinis – sviesto receptas ir senos žurnalo iškarpos. Greičiausiai rusiško Elle Decor, bet tiksliai neatsimenu 

1 didelis sunokęs bananas

1 kiaušinis

2 šaukštai cukraus

70g riebaus pieno

80-100g miltų

½ a.š. kepimo miltelių

mažas gabaliukas sviesto (pirmam kepimui)

2 pasifloros

2 šaukštai cukraus

50g tikro sviesto

Sviestui pasifloras perpjaukite,  išskobkite minkštimą. Į mažą puodą sudėkite minkštimą su cukrumi ir kaitinkite ant mažos ugnies, kol masė šiek tiek sutirštės (neužmirškite vis pamaišyti). Sviestą supjaustykite gabaliukais, ir, nuėmę puodą nuo ugnies, įmaišykite į vaisius. Sviestas turėtų visiškai ištirpti. Palikite kambario temperatūroje.

Blyneliams atskirkite trynį nuo baltymo. Trynį išplakite su cukrumi iki baltumo. Supilkite pieną, įsijokite miltus bei kepimo miltelius, gerai išmaišykite. Bananą sutrinkite šakute. Baltymą išplakite iki labai standžių putų. Iš pradžių į tešlą sudėkite bananą, o tada labai atsargiai įmaišykite baltymą. Nedidelėje keptuvėje įkaitinkite mažą gabaliuką sviesto, pilkite apie du šaukštus tešlos ir gražiai ją paskleiskite, kad gautųsi apskritimas. Po pirmo blynelio sviesto daugiau nedėkite – blyneliai turi išeiti neriebūs – juk valgysime juos su sviestu!

Kai sviestas pravės, išplakite jį iki purumo. Dėkite sviesto šaukštelį ant karštų blynelių ir stebėkite, kaip dailiai jis lydosi ir nubėga. O tada – skanaus!

Spausdinti

Sultinys stiklainyje

Po dviejų dienų žiema. Ir taip, šis ruduo buvo puikus!

Daug naujienų.

Daug pirkinių.

Naujos pažintys.

Neužmirštamas raudonas vynas.

Mažai laiko virtuvėje.

Čia, Anglijoje, apie Kalėdas imama galvoti maždaug rugpjūčio mėnesį. Nejuokauju. Man tai be galo nepatinka. Aš imu galvoti lapkričio pabaigoje. Dovanos, receptai, tradiciniai sekančių metų pažadai...

Vos ne kiekvieną savaitę lekiu į didijį naujai pastatytą Westfield‘ą ieškoti dovanų artimiesiems.

Perku daug knygų. Ypač kulinarinių. Juk išpardavimai!

Geriu daug latte kavos su lazdyno riešutų sirupu. Ji dieviška.

Kvepiu naujais Chanel Chance Eau Fraiche. Nes jie man tiesiog patinka. Jie klasikiniai, jaunatviški ir stilingi.

Sveikatinuosi. Kilogramais perku sėklas, riešutus, daržoves, vaisius, grūdus ir natūralią kosmetiką.

Lepinuosi. Pienišku šokoladu su karamelizuotais lazdyno riešutais. Skanesnio nesu valgiusi.

Skaitau.

Štai, tarkim, naujoji ir dar iki galo neištirinėta The Flavour Thesaurus. Sužinojusi apie „skonio žinyną“ iš Jurgos tinklaraščio supratau, jog ši yra viena iš čia ir dabar. Be to, pradžiugino žinia, jog į lietuvių kalbą ją išvertė mūsų mylima Eglė.

Daug. Daug visko. Nuo Nutellos atsiradimo istorijos iki populiarių virtuvės šefų minčių. Nuo mums įprasto grybų ir krapų derinio, iki burokėlių su kokosais. Bet ne, viskas ne taip paprasta.

Ten ne sausa informacija. Ten ne nuoseklūs receptai. Ten – idėjos. Idėjos, idėjos ir dar kartą idėjos. Tiems, kurie jau žino kai ką apie virtuvę ir skanų maistą. Tiems, kurie nori žinoti dar daugiau. Daug daugiau. Stipriai rekomenduoju.

Kita knyga irgi ne ką mažiau pradžiugino. River Cottage Veg every day! vadinasi. Kaip jau supratote, knyga skirta daržovių receptams. Britanijoje populiarus Hugh Fearnley-Whittingstall, parašęs šitą knyga nėra vegetaras. Ir nesiūlo jais tapti skaitytojams. Šefas tiesiog tiekia gausybę vegetariškų, veganiškų, žaliavalgiškų patiekalų tiek vegetarams, tiek mėsėdžiams. Be galo pradžiugino tai, jog autorius nebando keisti mėsos ankštiniais, halloumi bei panyru arba, ginkdie, soja. Ne, jis rašo apie daržoves.

Pradžiugino dar ir tai, jog knygoje pateikta tikrai daug karštų ir sočių daržovių patiekalų (ne vien lapai+lapai+alyvuogių aliejus). Troškiniai, sriubos, užkandžiai, pasta. Žinoma, rasite ir salotų.

Produktai paprasti, nebrangūs – jokių egzotikų ir brangenybių. Beveik visus juos rasite artimiausioje parduotuvėje. Be to, rasite daug idėjų, kaip panaudoti kasdienes daržoves – burokėlius, morkas, pomidorus ar baklažanus.

Vienintelis dalykas, kurio pasigedau – saldumynų. Radau, rodos, tris saldžius receptus. O gaila. Juk šokoladinis burokėlių pyragas, cukinijų ar morkų duona, avokadų ledai, moliūgo džemas – puikūs desertai. Bet ne – tai ne.

Vienžo, knyga tikrai patiko. Ji nuoširdi. Ji įdomi. Šilta. Skatinanti.

Kas dar? Kaip jau minėjau, perku dovanėles ir dovanas artimiesiems. Ir štai, visai netikėtai, Viktorija paskelbė akciją „Kalėdų senelis slapukas“. Ką gi, dalyvausime, pirksime, siųsime ir, tikiuosi, džiuginsime vieni kitus.

Ir, pagaliau, prie recepto. Et, kokio ten recepto. Tiesiog idėjos. Prisipažinsiu, nepripažįstu sultinio kubelių. Na gerai gal ir pripažįstu, bet tik labai kokybišką – organišką, be mielių ir kitolių nesąmonių. Bet naudoju jį labai retai – visada stengiuosi naudoti natūralias daržoves. Ir štai pukus būdas naudoti tikras daržoves negaištant laiko – pasirenkame, susmulkiname, užberiame druska ir į stiklainį! Daržoves rinkitės pagal skonį – morkos, svogūnai, česnakai, porai, saliero šaknis, pastarnokas, ropės, pankoliai, džiovinti pomidorai + daug šviežių žalumynų.

Autorė sako, jog mišinį šaldytuve galima laikyti iki pusmečio. Ką gi, pamatysime.

Sultinys stiklainyje

beveik 1l

idėja iš čia

2 didelės morkos

1 saliero stiebas

2 porai (tik baltoji dalis)

1 svogūnas

1 ropė

1 pastarnokas

2 skilt. česnako

sauja šviežių krapų

geros keturios saujos petražolių

druska

(pagal autorę, vienam litrui mišinio reikia naudoti 250g druskos).

Daržoves nulupkite ir supjaustykite. Dalimis susmulkinkite smulkintuvu, sumaišykite su druska ir viskas! Laikykite šaldytuve, geriausia nedideliuose stiklainiuose.

Asmeniškai man su smulkinimu kilo problemų (gal smulkintuvas ne itin galingas). Todėl jau artėjant smulkinimo pabaigai, priėjau išvadą, jog geriausias būdas smulkinti – dėti saujelę žalumynų, ant viršaus berti daržovių ir viską užberti pora šaukštų druskos. Dedant į apačią daržoves, jos aplipdavo sieneles, o likusios tiesiog šokinėjo atsimušdamos į peilius. Kadangi žalumynai sultingi, jie virsdavo koše ir nelipo prie sienelių. Druska padėdavo ištraukti sultis iš daržovių. Bet jei jūsų smulkintuvas tikrai geras, galite berti ne paeiliui.

Skanaus!

Darbas ir kokteiliai

Sunku kažką pasakyti. Gal, tiesiog, kad man gaila. Ir šiek tiek gėda. Imu čia beveik nesirodyti. Bet kartais atsitinka taip, jog aplinkybės nesuteikia galimybės rinktis. Tikiuosi, suprantate. Stengsiuosi, kiek įmanydama.

Kada gaminau paskutinį kartą? Hm, prieš gerą savaitę išsiviriau makaronų. Ar tai skaitosi?

Kada fotografavau paskutinį kartą? Kai kalendorius rodė rugsėjo pradžią. Ir dar kartelį nupyškinau savo darbovietę.

O ką gi aš veikiau visą tą laiką? Griebiau visas pasitaikiusias galimybes. Dirbau, kiek pajėgdama, o paskui ilsėjausi tiek, kiek reikėjo. Ir griebsiu dar daugiau, jei tik likimas leis. O jis leis, žinau.

Štai toks mano darbas. Ir, kartais, grįžusi namo septintą valandą ryto, vis dar noriu pagriebti kokteilinę, saują ledo, keletą butelių ir suplakti n-tąjį kokteilį. Tai be galo džiugina.

Ir trumpas bei paprastas receptas. Aromatingi ryžiai, puikiai tinkantys šaltesniam sezonui. Su mėsa, daržovių troškiniu ar be nieko. Jie geri, tikrai geri.

Ryžiai indiškai

2 porcijos

BBC Good Food 09 2011

1 nedidelis svogūnas

150g basmati ryžių (triskart praplautų)

15g sviesto

lauro lapelis

cinamono lazdelė arba ½ a.š. malto cinamono

½ a.š. ciberžolės

50g aštrios kario pastos arba šaukštas kario miltelių

½ l sultinio

saujelė razinų

2 š. kepintų migdolų plokštelių

sauja šviežios kalendros

Svogūną supjaustykite ir pakepinkite svieste kartu su lauro lapeliu ir cinamonu (jei naudojate lazdelę). Tada sudėkite ciberžolę, karį, cinamoną (jei naudojate maltą), pakaitinkite dar akimirką. Suberkite nuplautus ir kiek nusausėjusius ryžius bei razinas, kepkite apie 5min ant vidutinės ugnies. Supilkite sultinį, užvirkite. Uždenkite dangčiu, sumažinkite ugnį ir troškinkite 10min. Tada, nenuimdami dangčio, išjunkite ugnį ir palikite ryžius 20min, kad išbrinktų. Prieš patiekdami apibarstykite migdolais ir smulkintais kalendros lapeliais.

Skanaus!

Spausdinti