2011 m. vasario 14 d., pirmadienis

Antidepresinis maistas

Madinga (nekalbant apie neriniuotas sukneles, iPhon’us, Ugg batus, Starbucks, Anglijos vėliavą visur bei I (raudonširdis) NY): vegetarizmas, produktų derinimas, ekologiškumas, veganizmas, žalio maisto valgymas... daugiau nežinau. Ir kad ir kaip nemėgčiau to pojučio, jog lėtai tampu masinės psichozės (skaityk mados) dalimi, vis dažniau save pagaunu imdama sojos pieno pakelį, o sviestą keisdama hummusu. Mintis apie ekologišką maistą atrodo vis priimtinesnė. Jau gal pusmetį svajoju kokį mėnesį pagyventi veganiškai. O mintį apie vegetarizmą jau beveik įgyvendinau (kažkoks deja vu jausmas po baisiai šabloninės frazės). Ir visa tai puiku – nusipirkusi ekologišką kopūstą galiu ramiai miegoti – juk prisidedu prie pasaulio gelbėjimo, augu dvasiškai, stiprėju fiziškai ir viskas viskas yra puiku. Gal tam jie ir buvo sukurti?
Na gerai, gerai, prisipažinsiu – buvo mano gyvenime tokių etapų, kai valgiau tikrai sveikai. Ne, ne miltus be gliuteno ar sojos pieną. Viskas paprasčiau – jokios egzotikos, jokių pomidorų su žuvies genais – kuo paprastesnis maistas, tuo geriau: juoda duona su grūdais, morkos, kopūstai, obuoliai, žolelės, jogurtas, žuvytė, tamsūs ryžiai ir taip toliau. Kartais šokolado. Kartais kavos su pienu. Bet labai mažais kiekiais. Ir jaučiausi tikrai labai labai, kaip čia sako, awesome. Kalbos apie meilę gyvenimui, džiaugsmą ir energiją pasitvirtino su kaupu. Jokio nuovargio, skausmų ar depresijos. Ir vieną akimirką viskas lūžo. Prasidėjo mažu na ir kas, galiu sau leisti šiek tiek.... Šiek tiek virto noriu daaar ir viskas žlugo lyg nevykęs kortų namelis.
Taigi, kam visos šitos preliudijos – gyventi sveikai yra šaunu, gera ir madinga (ir neneikit, tai turi didžiausią įtaką). Ir gal jau būtų pats laikas ir man pasinerti į visa tai stačia galva, kaip tai daro daug daug žmonių. Juk tada jautiesi pakylėtas tiek fiziškai, tiek emociškai bei morališkai (kaip jau sakiau, gelbėju gamtą/gyvūnus/dar ką) ir nesiparinti su giliomis filosofinėmis mintimis.
Ir dar – aš šiandien tiesiog be nuotaikos. Šiaip sau. Ir todėl antidepresinis bananiškai šokoladinis pyragas man į pagalbą.


Drėgnas šokoladinis pyragas su bananais
Nemeluosiu, jei sakysiu, kad pyragas yra tobulas. Tai tobulas šokoladinis pyragas su bananais. Kvapnus, purus, bet kartu drėgnas ir minkštas, pakankamai šokoladinis, bet ne apkartęs. Vykęs. Tikrai tobulai vykęs pyragas.


skonis – 10/10
porcijos – 6 gabaliukai
kcal – 250kcal/gab.
šaltinis – White Plate

mažai formai (6 gab.) reikės:
65g juodojo šokolado (kuo tamsesnio)
40g sviesto
60g muscovado cukraus
1 didelio kiaušinio
2 bananų
40g jogurto
80g miltų
1 a.š. kepimo miltelių
1 a.š. cinamono
1 šaukšto kakavos
druskos

Orkaitę įkaitinkite iki 180°. Bananus sutrinkite šakute. Šokoladą ištirpinkite vandens vonelėje. Sviestą gerai išplakite su cukrumi. Sudėkite jogurtą, kiaušinius ir dar kartą gerai išplakite. Įsijokite miltus, kakavą, kepimo miltelius, cinamoną ir druską, išmaišykite. Galiausiai įmaišykite bananus ir šokoladą. Man iškepė per 30 minučių.


2 komentarai:

  1. Skaičiau ir netikėjau, čia gi viskas apie mane! Nu gal ne viskas, bet 90% tai tikrai. Davai, kokį mėnesį kartu veganiškai pagyvenam? :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kotryna, Tavo įrašai, kiek matau, mažumėlę sveikesni už manuosius ;D
    O veganiškai tai būtinai, bet jau arčiau vasaros, kai užderės visokiausio skanaus gėrio :) Reikia kelių mėnesių moraliniam pasiruošimui ir susitaikymui, kad teks atsisakyti tiek daug saldumynų... ;)

    AtsakytiPanaikinti