2011 m. kovo 7 d., pirmadienis

Kepti spaghetti su pomidorais ir krevetėmis

Ne šiaip kepti, o en papillote, kitakalbiškai tariant. Skanumynas, kurį sunku nusakyti žodžiais. O ir pavadinimas privertė susimąstyti. Žodynas sužlugdo mano viltis ir sako, jog žodžio „papilotė“ nėra. Ir nieko keista – skamba jis tikrai nekaip. Spaghetti kepimo popieriuje? Kažkaip taip buitiška... Spaghetti kepti kepimo popieriuje? Pernelyg jau sviestuotas tas sviestas išeina. Išmintingi senoliai tokiems atvejams sugalvojo puikų priežodį – kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Tai jau taip – kad ir kaip šiuos spaghetti vadintum, jie vistiek liks fantastiškai skanūs.
Tokiu būdu keptas maistas kartu ir troškinasi savo sultyse, tad mėsa, vištiena, žuvis, pasta, ryžiai ir kiti patiekalai būna itin kvapnūs ir sultingi. Užima papildomų 15-20 minučių, bet, patikėkite, verta. Tikrai verta.

Originale autorė ima ne tik krevetes, bet ir kitas jūros gėrybes. Kadangi mane šie mažyčiai padarėliai su savo mažytėmis akutėmis stumia į nejaukią padėtį, nusprendžiau jų atsisakyti. Jei norite stipresnio skonio – drąsiai maišykite kelias jūros gėrybių rūšis.
Pomidorus rinkausi pjaustytus konservuotus sodriame pomidorų padaže. Man pakako 3 kupinų šaukštų. Rekomenduoju naudoti būtent konservuotus, nes švieži suteikia kiek kitokį, silpesnį skonį.
Iš prieskonių naudojau Provanso žolelių mišinį, džiovintą baziliką, raudonėlį (oregano) bei juoduosius pipirus.

Kepti spaghetti su pomidorais ir krevetėmis
1 porcija
šaltinis - Good things

50-60g spaghetti
3 šaukštai smulkintų konservuotų pomidorų (nepakenks ir daugiau)
80-90g šaldytų smulkių krevečių (neatšildykite)
2 sk. česnako
pusė rutuliuko mozzarella sūrio (jei neturite, galite nenaudoti, bet keisti kitu tikrai nerekomenduoju)
šlakelis aliejaus
druska, juodieji pipirai, džiovintas bazilikas, raudonėlis, Provanso žolelės

Dideliame puode užkaiskite vandenį. Pasūdykite jį, sudėkite makaronus, virkite 2-3min trumpiau, nei įprasta. Tuo metu česnaką susmulkinkite, sudėkite ant įkaitinto aliejaus. Maišydami kepkite iki auksinės spalvos. Sudėkite konservuotus pomidorus, įpilkite šlakelį vandens. Įberkite druskos, prieskonių ir, gerai išmaišę, troškinkite dar keletą minučių. Sudėkite šaldytas krevetes, išmaišykite ir troškinkite apie 5 minutes. Išvirus makaronams juos nukoškite, sumaišykite su padažu. Sūrį supjaustykite smulkiais kubeliais. Įkaitinkite orkaitę iki 180°. Paimkite maždaug 50cm ilgio kepimo popieriaus gabalą (galima ir mažesnį, bet iš didesnio neiškris), centre sudėkite makaronus, pabarstykite sūriu, šiek tiek sumaišykite. Popieriaus kampus pakelkite aukštyn ir gerai susukite. Neturi likti jokių plyšių. Kepkite 15-20min. Žavingiausia bus, jei makaronus taip ir patieksite ant stalo – neišimdami iš kepimo popieriaus.
Skanaus!




2011 m. kovo 6 d., sekmadienis

Karštas. Baltas. Su levandom

Prisiminiau tą jaukią parduotuvikę su gražiais indais. Žiemą ji atrodė itin gražiai. Užeidavau į ją tiesiog pasižvalgyti. Tiesiog pabūti. Tiesiog užuosti tą jaukumo kupiną aromatą. Pirkdavau tik tada, kai kažkas pakerėdavo. Ir kartą, pirkdamą žydrą aukštą puodelį pagalvojau, kad jame fantastiškai atrodys karštas baltas šokoladas su kalnu plaktos grietinėlės. Ir jau mačiau save, susisupusią į pūkuotą pledą, žiūrinčią mielą filmą, su garuojančiu puodeliu karšto šokolado rankoje. Bet kai ilgai lauktas puodelis apsigyveno mano spintelėje, supratau, jog jo gėrimas – ne šokoladas. Jo gėrimas buvo kava su pienu, cinamonu ir žiupsniu vanilinio cukraus. Ir jokie kiti gėrimai jame atrodė ne taip. O ir kava buvo skani vien tik jame.
O šį itin įdomios formos puodelį atradau visiškai netikėtai. Net netyčia. Ir apie šokoladą buvau seniausiai užmiršusi. Pirkau, nes jis šaunus. Originalus. Kitoks. Ir, kaip jau turbūt supratote, šio puodelio gėrimas – karštas šokoladas. Juodas, pieniškas ar baltas, su apelsinais, cinamonu, levandomis ar karamele – visa tai nesvarbu. Visa tai tinka. Visa tai skanu.

Pienišką karštą šokoladą mėgstu be jokių priedų – tiesiog šokoladas+pienas. O štai baltasis man skaniausias su prieskoniais – šįkart renkuosi apelsino žievelę, cinamono žiupsnelį ir džiovintas levandas. Jomis piktnaudžiauti neverta – šių gėlyčių aromatas tikrai stiprus. Papildomai dedu keletą mini marshmallow saldainių, bet skonio jie nė kiek nepakeičia – reikalas, greičiau, dekoratyvinis.

Karštas baltasis šokoladas su levandomis
1 porcija

stiklinė pieno (250-300ml)
40g kokybiško baltojo šokolado
pusė apelsino/citrino/laimo (imu pastarąjį) žievelės, nupjautos daržovių skutikliu
žiupsnelis cinamono
žiupsnelis (apie ¼ a.š.) džiovintų levandų žiedų

Pieną su prieskoniais pašildykite (bet neužvirkite) ant mažos ugnies. Uždengę palaikykite 15min. Nukoškite, supilkite atgal į puodą. Sudėkite sulaužytą šokoladą ir, kaitindami ant mažos ugnies bei maišydami, jį ištirpinkite. Neužvirkite. Tiekite iškart.
Jei tiesiai į puodelį įmesite keletą marshmallows, jie labai šauniai ištirps. Itin tinka prie baltojo šokolado.
Skanaus!




Kivių konfitiūras. Naujos nuotraukos ir patarimas



Keletas naujų nuotraukų ir patarimas gaminant šį nuostabų konfitiūrą

2011 m. kovo 4 d., penktadienis

Vegetariška lazanija

neestetiškoji
Taip, yra tam tikrų patiekalų, kurie nemėgsta fotografuotis. Susiraukia ir parodo liežuvį vos pamatę artėjantį objektyvą.

Atsiras, turbūt, nedaug žmonių, kurie nemėgsta lazanijos. Na gerai, ką jau ten slėpti – klasikinės lazanijos pati nemėgstu. Bet juk tuo nesibaigia šis populiarus patiekalas – su pomidorais ar be, su špinatais, kepta paprika, grybais, lęšiais, pupelėmis, baklažanais, cukinija, ricotta, jautiena, keptos vištienos gabaliukais, žuvimi ar moliūgais. Visos įdomios, savotiškos ir skanios. Visos ypatingos.

Šįkart dariau vegetariškąjį variantą su pupelėmis ir daug daržovių. Visiška improvizacija, tad griežto recepto nėra. Ėmiau konservuotus smulkintus pomidorus sodriame pomidorų padaže, tad 100g visiškai užteko. Jei mėgstate – imkite daugiau. Jei neturite kažkokios daržovės – ne problema. Su šiuo patiekalu galima labai smagiai eksperimentuoti.

Vegetariška lazanija
3 porcijos

4 lazanijos lakštai
svogūnas
pora skiltelių česnako
1 nedidelė morka
gabalėlis saldžiosios paprikos
4-5 pievagrybiai
½ skardinės konservuotų raudonųjų pupelių
100g smulkintų konservuotų pomidorų
1 maža cukinija
½ didelio baklažano
aliejus, druska, pipirai, čili paprika, džiovintos žolelės

gabaliukas sviesto (apie 20g)
šaukštas miltų
2 stiklinės pieno (aš imu 1 stiklinę pieno ir 1 stiklinę vandens)
sūris (aš renkuosi paprastą fermentinį)


Svogūną ir česnaką susmulkinkite. Papriką supjaustykite smulkiais kubeliais, pievagrybius - griežinėliais, morkas sutarkuokite. Jei norite, baklažaną pasūdykite ir, palaikę 20min, nuskalaukite. Taip daroma tam, kad dingtų įmanomas kartumas. Aš nesūdau, o iškart supjaustau kubeliais. Įkaitinkite šlakelį aliejaus ir pakepinkite svogūną ir česnaką. Sudėkite smulkintas daržoves ir kepkite ant mažos ugnies. Sudėkite pomidorus, įpilkite stiklinę vandens (pusę kiekio vandens galima pakeisti vynu. Aš imu paprastą filtruotą vandenį). Troškinkite ant silpnos ugnies apie 15min. Sudėkite nuskalautas pupeles, pasūdykite, įberkite prieskonių. Jei reikia, įpilkite dar vandens, bet troškinys neturi būti labai skystas. Troškinkite dar 5-10min. Cukinijas supjaustykite plonais griežinėliais.
Padažui ant ištirpdyto sviesto pakepinkite miltus (nekepkite per daug), įpilkite šlakelį pieno ir labai gerai išmaišykite (tam puikiai tinka plakimo šluotelė). Maišydami supilkite visą pieną. Jei gerai išmaišėte pradžioje, nebus jokių gumulėlių. Pasūdykite, įdėkite prieskonių (itin tinka muskato riešutas, lauro lapeliai, bazilikas, baltieji pipirai). Kaitinkite ant mažos ugnies vis pamaišydami 5-7min.
Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Į kepimo formą įpilkite porą šaukštų padažo, dėkite lazanijos lakštą (nevirtą), trečdalį daržovių troškinio, trečdalį cukinijos, užpilkite puse stiklinės padažo. Taip dėkite du sekančius sluoksnius. Jei norite, galite papildomai berti tarkuoto sūrio. Dėkite paskutinį lazanijos lakštą, tolygiai paskleiskite padažą ant viršaus, gausiai barstykite tarkuotu sūriu. Uždenkite kepimo popieriumi/folija ir kepkite 30-40min.
Skanaus!



Patinka lazanija?

2011 m. kovo 1 d., antradienis

Pusryčiai

Mėgstu avižinę košę. Su bananais ir karamele. Su keptais obuoliais, cinamonu ir graikiškais riešutais. Su džiovintomis spanguolėmis ir kokosu. Visada su žiupsneliu druskos. Ne per skystą, bet ir ne kietą. Kvapnią, purią ir saldžią. Tobulą.
Ši kepta košė – ne visai košė. Greičiau apkepas, kuris turi begalę variantų. Rinkitės obuolius, kriaušes, kivius, bananus, vyšnias, braškes, persikus ir kitus vaisius bei uogas ar jų mišinius. Pagrindui imkite paprasčiausius avižinius dribsnius ar 3/4/5 grūdų mišinius. Saldinimui – klevų sirupas, auksinis sirupas, medus, skysta karamelė, baltas/šviesiai ar tamsiai rudas cukrus. Pienas – bet koks – karvės, migdolų, kokosų, avižų, sojos. Arba net dalis kvapnios grietinėlės, vietoj paprasto pieno. Skaninkite cinamonu, obuolių pyrago mišiniu, šokolado gabalėliais, džiovintais vaisiais, riešutais, grūdais, karamelės gabaliukais. Žodžiu, ko tik nori Jūsų fantazija ir gomurys.

Kepta avižinė košė su vynuogėmis ir cinamonu
2 porcijos
šaltinis – green kitchen stories
330kcal/porc.

kekė vynuogių (geriausia be kauliukų) (160g)
100g avižinių dribsnių
200g pieno
šaukštas skysto medaus (25g)
šaukštas cukraus*
cinamonas, žiupsnelis druskos
gabaliukas sviesto (pagal norą)

*naudoju tokį. Tai tamsiausias cukrus, kokį man pavyko rasti. Panašus į muscovado tamsųjį, tik kiek intensyvesnio skonio. Toks cukrus yra visai nebirus, labai drėgnas, mėgsta sušokti į gumulą. Šviesusis muscovado turi labai malonų vaisinį aromatą su gėlių priemaiša, juo galima saldinti viską - arbatą, kavą, desertus ar kepinius. Su šiuo kur kas sudėtingiau – skonis turi šiek tiek kartumo, o aromatas toks intensyvus, kad greičiausiai permuš bet kokį skonį deserte. Kepiniams jis dažniausiai naudojamas labiau kaip prieskonis – imamas maždaug trečdalis šito cukraus, o likusi dalis – baltojo ar rudojo Demerara. Taip daroma dar ir dėl to, kad jis ne toks saldus, kaip baltasis. Man jis labai patinka sunkiuose Kalėdiniuose keksuose ir drėgnuose pyraguose (tarkim, bananiniame arba šokoladiniame). Suteikia ne tik aromatą, bet ir reikiamą drėgnumą bei stiprumą. Be to – tai sveikiausias tikro cukraus variantas.

Orkaitę įkaitinkite iki 200°C. Vynuoges nuplaukite, perpjaukite išilgai per pusę. Jei reikia, išimkite kauliukus. Avižinius dribsnius sumaišykite su cinamonu. Vynuoges tolygiai išdeliokite nedidelėje kepimo formoje, apiberkite dribsniais. Pieną sumaišykite su cukrumi, medumi ir druska (autorė dar naudoja kiaušinį). Skysčiu užpilkite avižinius dribsnius. Jei mėgstate drėgnesnį variantą, imkite papildomų 50-100g pieno. Jei norite, ant viršaus galite išdelioti sviesto gabaliukus ir/arba apibarstyti cukrumi, kad kepimo metu jis karamelizuotųsi. Statykite į įkaitintą orkaitę ir kepkite 20-30min.
Skanaus!


stiklinė pieno su puse šaukšto rudojo cukraus