2011 m. lapkričio 29 d., antradienis

Sultinys stiklainyje

Po dviejų dienų žiema. Ir taip, šis ruduo buvo puikus!
Daug naujienų.
Daug pirkinių.
Naujos pažintys.
Neužmirštamas raudonas vynas.
Mažai laiko virtuvėje.

Čia, Anglijoje, apie Kalėdas imama galvoti maždaug rugpjūčio mėnesį. Nejuokauju. Man tai be galo nepatinka. Aš imu galvoti lapkričio pabaigoje. Dovanos, receptai, tradiciniai sekančių metų pažadai...
Vos ne kiekvieną savaitę lekiu į didijį naujai pastatytą Westfield‘ą ieškoti dovanų artimiesiems.
Perku daug knygų. Ypač kulinarinių. Juk išpardavimai!
Geriu daug latte kavos su lazdyno riešutų sirupu. Ji dieviška.
Kvepiu naujais Chanel Chance Eau Fraiche. Nes jie man tiesiog patinka. Jie klasikiniai, jaunatviški ir stilingi.
Sveikatinuosi. Kilogramais perku sėklas, riešutus, daržoves, vaisius, grūdus ir natūralią kosmetiką.
Skaitau.

Štai, tarkim, naujoji ir dar iki galo neištirinėta The Flavour Thesaurus. Sužinojusi apie „skonio žinyną“ iš Jurgos tinklaraščio supratau, jog ši yra viena iš čia ir dabar. Be to, pradžiugino žinia, jog į lietuvių kalbą ją išvertė mūsų mylima Eglė.
Daug. Daug visko. Nuo Nutellos atsiradimo istorijos iki populiarių virtuvės šefų minčių. Nuo mums įprasto grybų ir krapų derinio, iki burokėlių su kokosais. Bet ne, viskas ne taip paprasta.
Ten ne sausa informacija. Ten ne nuoseklūs receptai. Ten – idėjos. Idėjos, idėjos ir dar kartą idėjos. Tiems, kurie jau žino kai ką apie virtuvę ir skanų maistą. Tiems, kurie nori žinoti dar daugiau. Daug daugiau. Stipriai rekomenduoju.


Kita knyga irgi ne ką mažiau pradžiugino. River Cottage Veg every day! vadinasi. Kaip jau supratote, knyga skirta daržovių receptams. Britanijoje populiarus Hugh Fearnley-Whittingstall, parašęs šitą knyga nėra vegetaras. Ir nesiūlo jais tapti skaitytojams. Šefas tiesiog tiekia gausybę vegetariškų, veganiškų, žaliavalgiškų patiekalų tiek vegetarams, tiek mėsėdžiams. Be galo pradžiugino tai, jog autorius nebando keisti mėsos ankštiniais, halloumi bei panyru arba, ginkdie, soja. Ne, jis rašo apie daržoves.
Pradžiugino dar ir tai, jog knygoje pateikta tikrai daug karštų ir sočių daržovių patiekalų (ne vien lapai+lapai+alyvuogių aliejus). Troškiniai, sriubos, užkandžiai, pasta. Žinoma, rasite ir salotų.
Produktai paprasti, nebrangūs – jokių egzotikų ir brangenybių. Beveik visus juos rasite artimiausioje parduotuvėje. Be to, rasite daug idėjų, kaip panaudoti kasdienes daržoves – burokėlius, morkas, pomidorus ar baklažanus.
Vienintelis dalykas, kurio pasigedau – saldumynų. Radau, rodos, tris saldžius receptus. O gaila. Juk šokoladinis burokėlių pyragas, cukinijų ar morkų duona, avokadų ledai, moliūgo džemas – puikūs desertai. Bet ne – tai ne.
Vienžo, knyga tikrai patiko. Ji nuoširdi. Ji įdomi. Šilta. Skatinanti.


Kas dar? Kaip jau minėjau, perku dovanėles ir dovanas artimiesiems. Ir štai, visai netikėtai, Viktorija paskelbė akciją „Kalėdų senelis slapukas“. Ką gi, dalyvausime, pirksime, siųsime ir, tikiuosi, džiuginsime vieni kitus.


Ir, pagaliau, prie recepto. Et, kokio ten recepto. Tiesiog idėjos. Prisipažinsiu, nepripažįstu sultinio kubelių. Na gerai gal ir pripažįstu, bet tik labai kokybišką – organišką, be mielių ir kitolių nesąmonių. Bet naudoju jį labai retai – visada stengiuosi naudoti natūralias daržoves. Ir štai pukus būdas naudoti tikras daržoves negaištant laiko – pasirenkame, susmulkiname, užberiame druska ir į stiklainį! Daržoves rinkitės pagal skonį – morkos, svogūnai, česnakai, porai, saliero šaknis, pastarnokas, ropės, pankoliai, džiovinti pomidorai + daug šviežių žalumynų.
Autorė sako, jog mišinį šaldytuve galima laikyti iki pusmečio. Ką gi, pamatysime.

Sultinys stiklainyje
beveik 1l
idėja iš čia

2 didelės morkos
1 saliero stiebas
2 porai (tik baltoji dalis)
1 svogūnas
1 ropė
1 pastarnokas
2 skilt. česnako
sauja šviežių krapų
geros keturios saujos petražolių
druska
(pagal autorę, vienam litrui mišinio reikia naudoti 250g druskos).

Daržoves nulupkite ir supjaustykite. Dalimis susmulkinkite smulkintuvu, sumaišykite su druska ir viskas! Laikykite šaldytuve, geriausia nedideliuose stiklainiuose.
Asmeniškai man su smulkinimu kilo problemų (gal smulkintuvas ne itin galingas). Todėl jau artėjant smulkinimo pabaigai, priėjau išvadą, jog geriausias būdas smulkinti – dėti saujelę žalumynų, ant viršaus berti daržovių ir viską užberti pora šaukštų druskos. Dedant į apačią daržoves, jos aplipdavo sieneles, o likusios tiesiog šokinėjo atsimušdamos į peilius. Kadangi žalumynai sultingi, jie virsdavo koše ir nelipo prie sienelių. Druska padėdavo ištraukti sultis iš daržovių. Bet jei jūsų smulkintuvas tikrai geras, galite berti ne paeiliui.
Skanaus!

2011 m. spalio 11 d., antradienis

Darbas ir kokteiliai


Sunku kažką pasakyti. Gal, tiesiog, kad man gaila. Ir šiek tiek gėda. Imu čia beveik nesirodyti. Bet kartais atsitinka taip, jog aplinkybės nesuteikia galimybės rinktis. Tikiuosi, suprantate. Stengsiuosi, kiek įmanydama.
Kada gaminau paskutinį kartą? Hm, prieš gerą savaitę išsiviriau makaronų. Ar tai skaitosi?
Kada fotografavau paskutinį kartą? Kai kalendorius rodė rugsėjo pradžią. Ir dar kartelį nupyškinau savo darbovietę.
O ką gi aš veikiau visą tą laiką? Griebiau visas pasitaikiusias galimybes. Dirbau, kiek pajėgdama, o paskui ilsėjausi tiek, kiek reikėjo. Ir griebsiu dar daugiau, jei tik likimas leis. O jis leis, žinau.
Štai toks mano darbas. Ir, kartais, grįžusi namo septintą valandą ryto, vis dar noriu pagriebti kokteilinę, saują ledo, keletą butelių ir suplakti n-tąjį kokteilį. Tai be galo džiugina.

Ir trumpas bei paprastas receptas. Aromatingi ryžiai, puikiai tinkantys šaltesniam sezonui. Su mėsa, daržovių troškiniu ar be nieko. Jie geri, tikrai geri.

Ryžiai indiškai
2 porcijos
BBC Good Food 09 2011

1 nedidelis svogūnas
150g basmati ryžių (triskart praplautų)
15g sviesto
lauro lapelis
cinamono lazdelė arba ½ a.š. malto cinamono
½ a.š. ciberžolės
50g aštrios kario pastos arba šaukštas kario miltelių
½ l sultinio
saujelė razinų
2 š. kepintų migdolų plokštelių
sauja šviežios kalendros

Svogūną supjaustykite ir pakepinkite svieste kartu su lauro lapeliu ir cinamonu (jei naudojate lazdelę). Tada sudėkite ciberžolę, karį, cinamoną (jei naudojate maltą), pakaitinkite dar akimirką. Suberkite nuplautus ir kiek nusausėjusius ryžius bei razinas, kepkite apie 5min ant vidutinės ugnies. Supilkite sultinį, užvirkite. Uždenkite dangčiu, sumažinkite ugnį ir troškinkite 10min. Tada, nenuimdami dangčio, išjunkite ugnį ir palikite ryžius 20min, kad išbrinktų. Prieš patiekdami apibarstykite migdolais ir smulkintais kalendros lapeliais.
Skanaus!




2011 m. rugsėjo 13 d., antradienis

Kepti obuoliai su melasa


O man jau ruduo. Tas, su jau kitokiais saulės spinduliais, karšta arbata ir Coldplay dainomis už kadro. Ir vis dažniau pagalvoju apie Kalėdines šviesas Londono centre. Ir, rodos, nieko ypatingo nevyksta, bet jaučiuosi lyg sapne. Visgi ruduo – gražiausias metų laikas.

Ir, žinoma, obuoliai. Koks gi ruduo be obuolių? Puikiai atsimenu tą kvapą, kai mama ištraukdavo visą skardą minkštutėlių garuojančių obuolių su namine aviečių uogiene vidury...

Šįkart nusprendžiau išbandyti kai ką įdomesnio – obuolius, keptus su melasa. Melasa, beje, puikus daiktas – baisiai sveikuoliškas ir madingas. Be to, pyragams suteikia fantastišką medaus/karamelės skonį. Obuoliams, kaip pasirodo, tik karamelinį. Obuoliai išėjo tikrai skanūs, cinamoniškai karameliniai, su be galo gardžiu riešutų įdaru. Rekomenduoju.

Kepti obuoliai su melasa, cinamonu ir graikiniais riešutais
4 porcijos
įkvėpimas iš Always with butter

4 obuoliai (geriau ne per saldūs)
1 v.š. rudojo cukraus
1 v.š. minkšto sviesto
½ a.š. cinamono
žiupsnelis druskos
saujelė kapotų graikinių riešutų
2 v.š. melasos (aš naudoju treacle, bet pagal skonį jie ne ką tesiskiria)

Orkaitę įkaitinkite iki 190°C. Obuolius nuplaukite, peiliu atsargiai išpjaukite viduriukus (maždaug iki pusės). Minkštą sviestą sutrinkite su cukrumi, cinamonu ir druska. Išmaišykite su riešutais. Į obuolių viduriukus pilkite po pusę šaukšto melasos, dėkite riešutų įdaro. Ant skardos dugno įpilkite apie pusę stiklinės vandens, uždenkite folija (ne itin sandariai) ir kepkite apie pusvalandį.
Skanaus!

2011 m. rugpjūčio 23 d., antradienis

Šokoladiniai Nutellos saldainiai

Nežinau, nuo ko pradėti. Sunku atsakyti į klausimą Kas naujo?, kai viskas yra nauja. Ir gal nepasakosiu visų smulkmenų. Tepasakysiu, jog esu laiminga. Vėl įsimylėjau šį pasaulį. Vėl pamilau savo gyvenimą.

Žinot, turiu begalę šokoladinių saldainių receptų – su apelsinais, čili paprika, pasifloromis, mėlynėmis, cinamonu ar sausainių gabaliukais. Išbandžiau daugelį. Asmeniškai man šitie paliko vieną geriausių įspūdžių. Pagal konsistenciją – triufeliai, tirpstantys kambario temperatūroje. Pieniškas šokoladas juos labai sušvelnina, o Nutella... padaro juos riešutinius. Be galo skaniai riešutinius.
Originalų receptą stipriai pakeičiau. Pirmą kartą bandžiau gaminti tiksliai pagal receptą, bet greičiausiai perkaitinau šokoladą su sviestu, tad šokoladas pasidarė gumulėtas, o sviestas plaukiojo paviršiuje. Be to, gaminau tik iš juodo šokolado, tad man pasirodė pernelyg kartu. Ne, ne šokoladuota, o būtent kartu. Antrą kartą nušvilpiau tik idėją, o proporcijas naudojau savo.
Labai labai rekomenduoju. Juk tai Nutella ir šokoladas – negali nepatikt.

Šokoladiniai saldainiai su Nutella ir riešutais
apie 20 kvadratėlių (proporcijos standartinei kekso formai)
šaltinis - čia

100g juoduojo šokolado (naudoju 74%)
100g pieniško šokolado
70g neriebios grietinėlės
175g Nutellos
50g pistacijų
50g lazdyno riešutų
pusė šaukšto kakavos
šaukštelis medaus
po žiupsnelį druskos, cinamono, čili paprikos ir tirpios kavos
kakava apibarstymui

Šokoladą sulaužykite gabalėliais. Sudėkite grietinėlę ir šokoladą į dubenėlį ir ištirpinkite vandens vonelėje (nepamirškite vis pamaišyti). Riešutus sukapokite (nelabai smulkiai) ir pakepkite ant sausos keptuvės. Ištirpusį šokoladą nukelkite nuo ugnies, įmaišykite Nutellą, kakavą, medų, prieskonius ir riešutus. Standartinio dydžio kekso formą išklokite maistine plėvele arba kepimo popieriumi, supilkite masę ir statykite į šaldytuvą porai valandų, kad sustingtų. Po kelių valandų apibarstykite kakava. Kai sustings, supjaustykite kvadratėliais. Prie tiekdami, palaikykite saldainius kambario temperatūroje 10-15 minučių.
Skanaus!






2011 m. liepos 27 d., trečiadienis

Mocarelos skrebučiai su nektarinais

Šokiai ir šiek tiek šampano. Begalinis juokas. Malonus nuovargis. Daug emocijų. Viskas gerai.
***
Visada mėgau nedesertinius patiekalus su vaisiais – vištiena su persikais, baklažanai su razinomis, brie su spanguolėmis... Mocarela su nektarinais irgi, kaip pasirodo, puikiai dera. Nuo originalaus recepto stipriai nutolau – ten naudojamas ožkos pieno sūris. Bet kadangi ožkos pieno sūris man smirda neplautomis ožkomis, jo nemėgstu. Su švelniąja mocarela be galo skanu. Brie, manau, irgi puikiai tiktų. O ir cheddar stiliaus sūris čia būtų visai į temą.

Mocarelos skrebučiai su nektarinais
2 porcijos
adaptuota iš BBC Good Food 08 2011

4 riekelės prancūziško batono (arba bagetės)
gabalėlis mocarelos
2 sunokę nektarinai
šaukštas medaus
1 laimo sultys
1 nedidelis čili pipiras (naudoju miltelius)

Mocarelą supjaustykite, sudėkite ant batono riekelių ir pakepkite įkaitintoje orkaitėje, kol viršus gražiai apskrus (apie 10min). Tuo metu nektarinus stambiai supjaustykite (nelupkite). Sumaišykite medų, laimo sultis ir labai smulkiai sukapotą čili (arba miltelius). Užpilkite ant nektarinų ir išmaišykite. Skrebučius tiekite dar šiltus su nektarinų salotomis.
Skanaus!



2011 m. liepos 12 d., antradienis

Kaip mes pomidorų konfitiūrą virėm

Kai žmogus neturi darbo ir rimtos veiklos, susigalvoja ją sau pats. Štai, tarkim, aš susigalvojau dukart per savaitę važiuoti į turgų. O gal kas naujo bus?  Kas ten naujo gali išaugt per tris dienas...? Bet, visgi, pora valandų jau nužudyta. Ir tai gerai. Nes nieko neveikimas veda iš proto.

O turgus, bent jau manasis, atrodo taip: visko pilna – nuo kojinių, iki žuvies. Suknelės, kurias nešioja jau pusė Londono ir rankų darbo dubenėliai. Dar svieriami riešutai. Po saule sunokintos mėsos kvapelis. Gėlės. Vaisiai. Kiniškas take away maistas.
Per daug nesidairydama nudumiu prie šviežių vaisių ir daržovių. Retkarčiais, tarp įprastų cukinijų ir pomidorų galima atrasti egzotikos. Labai, beje, pigios egzotikos. Karambolos, papajos, figos ir kitokios gėrybės. Ir asmeniškai man visa tai nėra skanu – nes tai nėra tikra. Bet paragauti vistiek įdomu. Ir štai pagriebusi keletą indelių fizalio ir šnekučiuodamasi su vienu vyruku laukiau savo eilės. Visai netyčia paklausiau, ką gi su juo galima pagaminti. Tas, ilgai nemąstydamas atsakė, jog restoranuose jį tiekia aplietą juoduoju šokoladu. Ir dar paminėjo, jog fizalio skonis jam be galo primena vyšninius pomidorus.

Paragavusi fizalio nusivyliau – rūgštokos uogos be ypatingo skonio. Kietos. Tiesa, gražios. Bet, taip sakant, nėra padėties be išeities. Pagal seniai išsaugoto recepto motyvus išsiviriau fizalio konfitiūrą. Ir, žinote, jis man pasirodė fantastiškas! fOntastiškas. Saldžiarūgštis, šiek tiek primenantis želė, su gražiomis skaidriomis uogytėmis.
Ir žinau, kad receptas nesusilauks populiarumo – fizalio kaina nežmoniška. Bet visgi, jei kas nors, kada nors ir kaip nors jo turės per daug – pabandykite. Manau, nepasigailėsite. Ir, beje, jis man kažkuo priminė kivių konfitiūrą.

P.S. Tai kodėl pavadinime minimi pomidorai? Gi atsimenate, vyrukas pasakė, jog fizalis jam pomidorus primena. Pagavot mintį, ar ne? Jei fizalio konfitiūras toks skanus, tai ir pomidorų turėtų būt ne ką blogesnis! Deja. Dar nepabaigtas virti konfitiūras atsidūrė šiukšliadėžėje. Taip, matyt ne visos genialios idėjos yra genialios.

Fizalio konfitiūras
1 nedidelis stiklainis
įkvėpimas iš čia

300g nuvalyto fizalio
150g cukraus
1 laimas (arba citrina)
1 nedidelis apelsinas (arba mandarinas)

Cukrų suberkite į nedidelį puodą, įspauskite citrusinių vaisių sultis, išmaišykite ir kaitinkite ant mažos ugnies, kol cukrus ištirps. Suberkite fizalį ir vis pamaišydami virkite ant silpnos ugnies kol uogos ims sproginėti (aš jas atsargiai subadžiau peiliu, nes sprodinėdamos jos gali aptaškyti karštu sirupu). Puode turėtų būti gana daug skysčio. Ugnį padidinkite ir kaitinkite apie 10-15min, kol beveik visas skystis išgaruos ir masė pasidarys tiršta, o uogos beveik skaidrios. Nukelkite puodą nuo ugnies, konfitiūrą sudėkite į sausą stiklainį. Šaldytuve konfitiūras stipriai sutirštėja – pasidaro kažkas tarp želė ir labai tiršto sirupo.
Skanaus!



Konfitiūrai:

2011 m. liepos 9 d., šeštadienis

Apie kritiką ir vyšnių pyragą

Visai neseniai atsisėdusi ant grindų lotoso poza ir pyškindama eilinę uogienę sulaukiau klausimo: “Ir kam tau to reikia?”. Ir žinot, rimtai susimąsčiau. O kam man to reikia? Jis tęsė: “Kodėl tu tai darai?”, “Ar tau moka pinigus už tai, kad fotografuoji šitą uogienę?”, “Ar tu rimtai manai, jog kažkas gamins pagal tuos tavo receptus?”.

Neatsakiau į visus šiuos klausimus. Tepasakiau, jog man patinka tai daryti. Sėdėti ant grindų ir fotografuoti uogienes. O paskui jas ragauti ir vertinti. Ir jei jos, mano manymu, nusisekusios, rašyti čia. Galvoti apie įžangą, kartais visiškai nesusijusią su maistu, ir skelbti receptą. Kad ir paprastą. Kad ir nenaują. Kad ir banalų. Tai tiesiog dalis manęs.

-„Tu rimtai esi beprotė.“
***
Vyšnių pyragas. Skanus, bet ne toks, kokio tikėjausi. Gal net šiek tiek nusivyliau. Svajojau apie kvapnų, saldžiarūgštį pyragą traškiu viršumi. Kadangi vyšnios pasitaikė nerūgščios, pyragas neturėjo labai išraiškingo skonio. Bet konsistencija tobula – trapi trapi tešla, švelnus kokosinis kremas ir karts nuo karto pasitaikanti vyšnikė. Kitą kartą pagrindą aptepčiau rūgščia vyšnių uogiene. Tikrai būtų skaniau.
Proporcijas rašau savo – vietoj pateiktos tešlos dariau seniai atrastą trupininę tešlą (ji tobula, tikrai). Vietoj pudingo iš pakelio dariau naminį kokosinį pudingą. Visų produktų kiekį šiek tiek sumažinau, nes mano forma kiek mažesnė, nei autorės.
P.S. Mums pyragas skanesnis pasirodė gerai atvėsęs ir pailsėjęs kelias valandas.

Kokosinis vyšnių pyragas trupininiu viršumi
12 gabaliukų
šaltinis – Kwestia Smaku

Tešla:
65g tikro sviesto
1 trynys
30g cukraus
150g miltų
3-4v.š. ledinio vandens

Kokosinis pudingas:
skardinė kokosinio pieno (400ml)
200ml pieno
40g krakmolo (apie 1/3 stiklinės) (naudojau kukurūzų)
1 kiaušinio trynys
4v.š. cukraus

Trupiniams:
80g miltų
40g krakmolo
80g kokoso drožlių
40g cukraus
100g šalto sviesto

apie 500-600g rūgščių vyšnių
keli šaukštai vyšnių uogienės (nebūtinai)

Vyšnias nuplaukite, išimkite kauliukus.
Tešla. Miltus persijokite į dubenį, viduje padarykite duobutę. Sudėkite šaltą, gabaliukais supjaustytą sviestą, cukrų, trynį ir ledinį vandenį. Visus produktus trinkite tarp pirštų, kol pasidarys trupiniai (neminkykite). Tolygiai išbarstykite formoje, švelniai paspauskite pirštais, kepkite apie 15min vidutinio karštumo orkaitėje (kol gražiai pagels).
Pudingas. Pusę karvės pieno sumaišykite su cukrumi, krakmolu ir tryniu. Likusį karvės ir kokosų pieną užvirinkite. Greitai maišydami plona srovele supilkite mišinį į kokosų pieną. Vis pamaišydami užvirkite ir nukelkite nuo ugnies.
Trupiniai. Šaltą sviestą, cukrų, miltus, krakmolą ir pusę kokoso drožlių sutrinkite į trupinius. Sudėkite likusias kokoso drožles ir išmaišykite.
Iškepusį pagrindą aptepkite pašildyta vyšnių uogiene. Tolygiai paskirstykite vyšnias (galima perpjauti per pusę). Ant viršaus užpilkite/užtepkite dar šiltą kremą. Pabarstykite kokoso trupiniais ir kepkite apie 35min 180°C karštumo orkaitėje.
Pyragą palikite kambario temperatūroje bent kelioms valandoms.
Skanaus!





2011 m. liepos 7 d., ketvirtadienis

Kepti baklažanai su grybais, sūriu ir skrebučiais

Ne taip seniai mečiau valgyti mėsą ir žuvį. Nuo to laiko nuolat susilaukiu klausimų, ką gi aš valgau. Ir visada sunkiai surandu atsakymą. Nieko ypatingo, rodos, nevalgau: troškiniai, apkepai, makaronai... Dažniausiai, kaip sako anglai, one-pot meals (vieno puodo patiekalus).
Mėsos pakaitalus perku kaip įmanoma rečiau (nors čia jų pilna). Pirma, dėl neaiškios sudėties: baltymai+baltymai+baltymai+aromatizatoriai. Antra, dėl skonio. Ne, nepagalvokite, kai kurie produktai turi išties gerą skonį. Netikri Kijevo kotletai ir nuggets‘ai man labai netgi patiko. Bet visa kita... visa kita buvo tragiška. O trečia (ir svarbiausia), nematau prasmės. Kam atsisakyti mėsos, jei jos norisi? Dėl sveikatos? Pakaitalai jos tikrai neatneš. Dėl principų? Hm, nesuvalgau vištos, bet suvalgau baltymų ir aromatizatorių maišalynę...? Irgi ne tas. Tad, nors šaldytuve ir turiu kelis netikros mėsos kepsnelius, visai tuo nesididžiuoju.
Be to, kad ir kaip bebūtų keista, mano bemėsis valgiaraštis tapo daug platesnis. Pradėjau naudoti daug daugiau ankštinių, riešutų bei kruopų. O jau daržovių... Jei anksčiau baklažaną valgydavau kartą per pusmetį, tai dabar kartą per savaitę. Sužinojau dešimtis patiekalų su brokoliais. O ir pomidorai bei morkos nuo šiol tinka ne vien tik salotoms.
O visa šita įžanga tenorėjau pasakyti, jog vegetariška mityba – tai ne tik virtos bulvės, makaronai ir konservuotos pupelės (patikėkite, be galo daug žmonių mano būtent taip). Ir atsisakiusi vos kelių mėgstamų patiekalų atradau dešimtis naujų. O nauja, ypač mityboje, visada geriau.

Kepti baklažanai su grybais, sūriu ir skrebučiais
2 porcijos
šaltinis – Kwestia Smaku

1 didelis baklažanas
150g grybų (naudoju pievagrybius)
½ nedidelio svogūno
1 česnako skiltelė
2 a.š. miltų
100ml pieno
50g Roquefort sūrio (taip pat galite naudoti švelnesnį sūrį, pvz. brie arba camemertą)
šaukštas sviesto
gabalėlis plonai supjaustytos bagetės
aliejus, druska, pipirai, rozmarinas, citrinos sultys, bazilikas, sojų padažas*

*net ir nearomatingi pievagrybiai įgaus stipresnio grybų aromato, jei įpilsite šiek tiek sojų padažo

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Baklažaną išilgai perpjaukite per pusę. Minkštimą įpjaukite grotelėmis (neperpjaudami odelės). Apibarstykite druska, pipirais. Kepkite apie pusvalandį.
Tuo metu ant sviesto pakepinkite supjaustytą svogūną. Sudėkite susmulkintą česnaką ir grybus, kepkite dar kelias minutes. Įberkite porą šaukštelių miltų ir pakepkite dar. Vis maišydami lėtai supilkite pieną ir kaitinkite, kol padažas sutirštės. Pagal skonį įberkite druskos bei prieskonių. Iškepusius baklažanus išimkite iš orkaitės. Šaukštu atsargiai išimkite minkštimą (atsiskiria labai lengvai). Susmulkintą minkštimą sudėkite į grybų padažą. Įdarą dėkite į baklažanus, apibarstykite supjaustytu sūriu. Ant viršaus uždekite plonai supjaustytos bagetės. Kelis gabaliukus sutrupinkite ir apibarstykite baklažanus. Kepkite apie 15 min, kol duona įgaus auksinį atspalvį.
Skanaus!




Dar baklažanai:

2011 m. liepos 3 d., sekmadienis

Vanilinis braškių ir bananų džemas

Norams būdinga pildytis. Todėl, turbūt, reikia būti atsargiems pradedant kažko trokšti. Apgalvoti, pasverti ir dar kartą savęs paklausti: Ar tikrai to noriu?
Nes kartais atsitinka taip, kad gavę tai, ko norime, praregime. Ir laikydami rankose savo išsipildžiusį norą nesuprantame, kas mus privertė taip stipriai to trokšti. Taip, norams būdinga pildytis. Ačiū Dievui, ne visiems.
***
Džemas. Bananiškai saldus ir braškiškai aromatingas. Plonai padengtas šilta vanile. Kažkodėl primenantis vaikystę.

Vanilinis braškių ir bananų džemas
1 stiklainis
įkvėpimas iš Twoje&Moje

300g braškių
1 labai sunokęs bananas
70g cukraus (arba pagal skonį)
lašelis vanilės ekstrakto (arba dalį cukraus pakeiskite vaniliniu cukrumi)

Braškes nuplaukite, perpjaukite į 2-4 dalis. Sudėkite į puodą, išmaišykite su cukrumi ir kaitinkite ant mažos ugnies vis pamaišydami. Kai braškės stipriai suminkštės (po 15-20min), sudėkite supjaustytą bananą. Vis pamaišydami virkite tol, kol braškės sukris, o džemas sutirštės (dar apie 15 min). Pabaigoje įpilkite vanilės ekstrakto, gerai išmaišykite. Džemą sudėkite į švarų stiklainį.
Skanaus!

2011 m. liepos 1 d., penktadienis

Braškės + bazilikas = ledai

Heh, neseniai primečiau, kiek blogų aš seku. Dvi šimtinės. Neblogai, ania? Tokia jau esu – stengiuosi aprėpti kaip įmanoma daugiau. Ir visai netgi smagu, kai ryte mane pasitinka pusšimtis naujų receptų. Ir, žinoma, neskaitau jų visų – metu lauk visus Pasivaikščiojimas parke; Piknikas; Mano katinas; Gražus oras itt. Tai, be abejo, labai įdomu, bet reikia atitinkamos nuotaikos ir daug laiko (gerai jau, gerai, pastarojo turiu daugiau nei norėtųsi). Taip pat aplenkiu visus tradicinius patiekalus, aka Cepelinai, Mišrainė Kąturėjautąsudėjau, Makaronai su dešrelėm etc. O dar atmetus visus mėsiškus, žuviškus ir jūros gerybiškus patiekalus lieka  vos keliolika receptų. Iš dviejų šimtų blogų.

Ir štai visai neseniai rusiškuose bloguose pasklido nauja tendencija: braškės+bazilikas=desertas. Dažniausiai ledai. Idėja visai nenauja – dar turiu penkių metų senumo žurnalo iškarpą su braškių-baziliko kokteilio receptu. Tada, matyt, toks derinys buvo pernelyg didelė egzotika, o štai šiomis dienomis tokia egzotika visai ir neegzotika.
Tikriems ledams pagaminti reikia laiko ir kantrybės, o štai tokiems jogurtiniams – vos kelių minučių darbo ir poros produktų. Bazilikas labai šauniai papildo braškių skonį. Asmeniškai man šis derinys patiko netgi labiau, nei rozmarininis.
Jeigu turite ledų gaminimo aparatą, jokių sunkumų kilti neturėtų. Kadangi aš aparato neturiu,  dar nesušalusius ledus visada išplaku 6-7 kartus. Šįkart neplakiau. Ledai stipriai sušąla, bet ištraukus juos iš šaldiklio ir palikus 20-30 minučių, labai šauniai suminkštėja. Jokių ledo kristalėlių ar kažko panašaus. Jie puikūs.

Jogurtiniai ledai su braškėmis ir baziliku
2-3 porcijos
idėja iš Dishing up delights ir daug kitų blogerių...

Konkretaus recepto nėra. Visko dėkite pagal skonį/kvapą/spalvą. Aš ėmiau po lygiai braškių ir jogurto, taigi:
200g šviežių braškių
200g graikiško arba labai tiršto jogurto
40g cukraus
saujelė šviežio baziliko (apie 10 lapelių)
keli lašai balzaminio acto

Braškes su baziliku sudėkite į smulkintuvą ir sutrinkite iki vientisos masės. Sudekite jogurtą, cukrų ir actą, viską gerai išplakite. Supilkite masę į uždengiamą indelį, statykite į šaldymo kamerą ir užmirškite kelioms valandoms. Prieš tiekdami ištraukite iš šaldiklio maždaug pusvalandžiui, kad ledai suminkštėtų. Tiekite su šviežiomis uogomis.
Skanaus!

Karšta? Štai dar ledai:

2011 m. birželio 30 d., ketvirtadienis

Braškės, braškės, braškės

O žinot ką? Pas mus braškių sezonas jau baigiasi. Braškių dar yra, bet kaina vis auga. Tad be ilgų ir romantiškų įžangų skubu dalintis nauju receptu.

Braškės ir rozmarinu – visai įdomus derinys. Nė nežinau, ar geresnis už rabarbarus su rozmarinu, ar ne. Tiesiog kitoks. Skonis labai įdomus, šiek tiek gurmaniškas. O kvapas... jis nenusakomas. Atidarius stiklainį vasaros aromatas pasklinda visoje virtuvėje. Bent vieną stiklainį tokios uogienės pravartu turėti žiemos įkarštyje, kai norėsis prisiminti braškių, miško ir ilgų dienų aromatą.
Man uogienė puikiai tiko prie brie sūrio. Nors, gal tai tiesiog mano meilė šiam sūriui. Su brie galėčiau nors ir bananus valgyt.
Originale autorė uogienę gamina iš šaldytų braškių. Mane tai maloniai nustebino – apie džemą ir seniau buvau pagalvojusi, bet nemaniau jog šaldytos uogos išlaikys formą uogienėje. Viskas, matyt, įmanoma.
Rašau savo proporcijas ir kiekius.

Braškių uogienė su rozmarinu
1 stiklainis

400g šviežių braškių
80-90g cukraus
1v.š. grenadine sirupo (nebūtinai)
2 šakelės šviežio rozmarino
1v.š. tekilos
0,5a.š. balzaminio acto
žiupsnelis šviežiai maltų juodųjų pipirų

Nuplautas braškes užberkite cukrumi ir palikite keletai valandų arba nakčiai, kad paleistų sultis. Sudėkite į puodą, įdėkite rozmariną ir kaitinkite 2-3 minutes. Tada nuimkite nuo ugnies ir palikite bent porai valandų, kad sirupas kiek įsigertų į braškes (taip padidėja galimybė, kad uogienėje uogos nesukris). Pastovėjusias uogas statykite ant nedidelės ugnies, sudėkite sirupą, tekilą, actą bei pipirus, atsargiai išmaišykite ir kaitinkite apie 10 minučių (pagal sirupo kiekį ir tirštumą) maišydami labai atsargiai. Būtų dar geriau, jei puodą tiesiog pakratytumėte. Išvirusią uogienę sudėkite į stiklainius. Laikykite šaldytuve.
Skanaus!



2011 m. birželio 28 d., antradienis

Jūra už kampo ir Nutellos pyragas

Sekmadienį, sunkiai atmerkusi akis išsiropščiau iš lovos. Greitas dušas, maudymkės, didelė rankinė ir akiniai nuo saulės – važiuojame prie jūros. Ir nors diena prasidėjo nervingai ir nelabai sėkmingai, išvyka buvo nuostabi. Suprantama, juk jūra negali nepatikti. Daug saulės, gražūs žmonės, šalti gėrimai ir pabėgęs vanduo [aga, dienos metu jūra nuslenka labai toli – ėjome gerą kilometrą, bet iki kelių vanduo taip ir nepasiekė. Jūra iki kelių, taip sakant]. Sunku patikėti, jog šitoks grožis slepiasi beveik už kampo – vos 40 minučių traukiniu. Žodžiu, visiškas šaunumėlis.
O Nutellos pyragas neapsiejo be nuotykių. Skaidydama receptą, o kitą rytą jau maišydama tešlą varvinau seilę – juk ir šokoladas, ir Nutella, ir riešutai, ir tas šokoladinis padažas... Viskas turėjo būti tobula. Ir, žinokit, buvo. Ir jau tada, kai mėgaudamasi antru gabalu pyrago iš naujo perskaičiau receptą, supratau, jog neidėjau... sviesto.
O dabar nė nežinau, kaip vertinti pyragą – jis ir be sviesto buvo be galo skanus. O kas dar keisčiau, jis buvo ne tik purus ir minkštas, bet ir drėgnas. Skaniausias, beje, atšalęs. Palyginimo dėlei kitą kartą visgi stengsiuosi neužmiršti apie sviestą.
P.S. Padažą dariau pagal save – juodas šokoladas + šlakelis pieno. Nieko ypatingo, bet čia labai tiko. Suteikė šokoladiško sodrumo. O karts nuo karto pasitaikanti kvapni avietė nuspalvino visą šį reikalą. Rekomenduoju.

Nutellos pyragas

6 kiaušiniai
115g minkšto sviesto
didelis indelis Nutellos (400g)
100g maltų lazdyno riešutų
120g ištirpinto juodojo šokolado
1v.š. Frangelico arba vandens
žiupsnelis druskos

125g juodojo šokolado
125ml riebios grietinėlės
1v.š. Frangelico arba vandens
100g lazdyno riešutų (aš dedu šviežias avietes)

Orkaitę įkaitinkite iki 175°C. Sviestą ištirpinkite su Nutella. Įmaišykite likerį, maltus riešutus ir patikrinę, ar masė ne pernelyg karšta, kiaušinių trynius. Šokoladą ištirpinkite, kiek atvėsinkite, ir sumaišykite su mase. Baltymus išplakite su žiupsneliu druskos ir dalimis sudėkite į tešlą. Supilkite viską į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepkite apie 40min.
Riešutus paskrudinkite keptuvėje, nuimkite odeles. Ištirpinkite šokoladą su grietinėle. Nuimkite nuo ugnies ir plakite tol, kol padažas atauš.
Atvėsusį pyragą apliekite padažu ir papuoškite riešutais.
Skanaus!