2013 m. spalio 14 d., pirmadienis

Šokoladiniai lietiniai su šokoladine ricotta ir slyvomis

Laikas greitai bėga.
Mintys nenurimsta, tarsi vėjo išpūstyti lapai. Planai, nespėję įsitvirtinti, kažkur dingsta. O aš lėtai judu.
Iš esmės, mažai kas pasikeitė, bet kai sudedu įvykius į tinkamus stalčius galvoje, matau, jog šis pusmetis buvo itin spalvingas.
Rodos, nutiko tiek daug, kad net nežinočiau, nuo ko pradėti ilgą pasakojimą. Ar nuo linksmų neplanuotų nuotykių, ar nuo liūdnų ir beviltiškų istorijų, ar nuo paprastos kasdienybės.
Visgi gyvenimas šiek tiek pasikeitė. Arba aš pasikeičiau. Ėmiau tesėti sau duotus pažadus. Išmokau šypsotis ir vertinti. Eiti ten, kur veda širdis, o ne kelias. Juk laikas taip greitai bėga, ir tik nuo mūsų priklauso, kaip jį išnaudosime.


Šokoladas, šokoladas, šokoladas... taip, kai kurie dalykai nesikeičia.
Lietinius išbandyti norėjosi labai labai seniai, kremas patogiai pasitaikė po ranka, o slyvos tiesiog šovė į galvą. Derinys tikrai puikus – itin jaukus ir rudeniškas. Patiko.


Šokoladiniai lietiniai su šokoladine ricotta ir slyvomis


Šokoladinei ricottai
250g ricottos
60g šokolado (pas mane pieniškas + juodasis)
1.5 š. kakavos
1 baltymas
1/4 st. cukraus

Kadangi tai bus ne šokoladinis musas (kaip originale), o blynelių įdaras, gaminimą stipriai supaprastinau. Taip pat įdėjau šokolado (nors visai nebūtina). Šokoladą ištirpinau garų vonelėje ir šiek tiek atvėsinau. Visus ingredientus sumečiau į plaktuvą ir gerai sumaišiau.

Cinamoninėms slyvoms
6 kietesnės slyvos
4 š. cukraus (priklauso nuo slyvų saldumo)
šaukštelis malto cinamono arba cinamono lazdelė
vanduo

Slyvas perpjaukite per pusę, išimkite kauliukus. Puseles sudėkite į mažą prikaistuvį ir užpilkite vandeniu (tiek, kad vos padengtų slyvas). Suberkite cukrų, cinamoną ir išmaišykite. Statykite ant mažos ugnies ir virkite, kol slyvos suminkštės (apie 10min).

Ant iškepusių blynelių tepkite įdarą, lankstykite trikampiais ir tiekite su šiltomis slyvomis. Taip pat galite sulankstyti blynelius keturkampiais ir apkepti ant sviesto.
Skanaus!


2013 m. vasario 22 d., penktadienis

Gimtadienis ir bananų duonelė


Keista, ar ne? Juk daug labiau derėtų šokoladinis tortas su dvidešimt viena uždegta žvakute, o aš čia su keksais. Bet kai kurios tradicijos tyliai įsmunka į mūsų gyvenimus ir ten pasilieka. Jau kelis metus iš eilės mano gimtadienio kepinys pačiai sau – bananų duona.
Kad ir be didelio noro, atėjus gimtadieniui imu mąstyti, kas buvo gerai ir nelabai, ko reikėtų atsikratyti, o ką iš naujo atrasti. Rodos, džiaugiuosi – visgi gimtadienis. Kita vertus, apima keistas liūdesys.
Nuotaikos keičiasi dažniau nei orai – tai norisi gyventi ramiai ir taikiai, tai susikrauti nedidelį krepšį su mylimiausiai daiktais, šūktelti visiems ciao! ir išvykti ten, kur niekas manęs nepažįsta. Taip, matyt ir būna, kai per ilgai užsisėdi vienoje vietoje.

Ir štai paklausiu savęs, kokie gi mano gimtadienio norai?
Apsispręsti. Ir pradėti judėti tinkama linkme.
Nesigailėti. Dėl nė vieno nužengto žingsnio.
Atsipalaiduoti. Ir išmokti visus, neduodančius ramybės, pasiųsti po velnių.
Džiaugtis kiekviena suteikta akimirka.
Neužmiršti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Visada.


O duonelė buvo super gera. Taisyklinga bananų duona. Drėgna, puri ir gausiai bananinė. Nuo savęs pridėjau pieniško šokolado glaistą – juk šokoladu jokio kekso nesugadinsi, ar ne?

Bananų duona
šaltinis – Receptų medis

330g miltų
70g sviesto
2 kiaušiniai
150g cukraus (dėjau 100g)
125ml natūralaus jogurto
2 bananai
1 a.š. vanilinio cukraus
1 a.š. kepimo miltelių
2/3 a.š. sodos
70g šokolado (naudojau pienišką)

Viršui
100g pieniško šokolado
3 v.š. riebios grietinėlės

Orkaitę įkaitinkite iki 175°. Minkštą sviestą išplakite su paprastu bei vaniliniu cukrumi. Jogurtą sumaišykite su soda. Sviestą sumaišykite su jogurtu, tada įplakite kiaušinius. Persijokite miltus su kepimo milteliais, įmaišykite į tešlą. Bananus sutrinkite šakute, šokoladą sukapokite. Viską įmaišykite į tešlą, dėkite į kekso formą (aš apačią užklojau kepimo popieriumi) ir kepkite apie 45min.
Jei norite glaisto, šokoladą ištirpinkite ir sumaišykite su grietinėle. Pilkite ant visiškai atvėsusio pyrago ir statykite šaltai, kad sustingtų.
Skanaus!




2013 m. sausio 22 d., antradienis

Kalėdų Senelis Slapukas


Taigi, su praėjusiomis.
Smagu žiūrėti į žmonių veidus, kai paklausę, ką suplanavau/pažadėjau padaryti šiais metais, atsakau, jog NIEKO. Nebent, neplanuoti ir nežadėti. Ne, nepasiduoti gyvenimo tėkmei, o improvizuoti. Nesigraužti. Džiaugtis. Vertinti. (ha, visgi visai be planų neišeina)

Kaip minėjau prieš gerą mėnesį, vieną gražų rytą ponas paštininkas pradžiugino siuntiniu nuo Kalėdų Senelio Slapuko. Net neišpakavusi be galo nudžiugau – juk gavau dovaną nuo pačios akcijos organizatorės Viktorijos! "Receptų Medis" (visgi kartais ir man nuskyla)
Taigi, Kūčiukai bei Kalėdiniai sausainukai briedžių, eglučių bei ežiukų pavidalu nuvažiavo pas mamą, kur rinkosi visa šeima. Ir dabar man žūtbūt reikia tų saisainių recepto, nes jie buvo vieni skaniausių, trapiausių ir šauniausių mano ragautų sausainių. Garbės žodis.

Naive šokoladas su apelsinais ir cinamonu užslėptas giliausioje virtuvės spintelėje, nes juk žinote, kad šokoladas yra mano silpnoji vieta. Suragautas iki pusės, kita pusė laukia ypatingos progos. Šokoladas tikrai puikus ir kokybiškas. O tai, kad jis pagamintas Lietuvoje, daro jį dar ypatingesnį.

Ir, žinoma, žurnalo Virtuvė Nuo... Iki... Kalėdinis numeris. Daug nereklamuosiu, nes esu tikra, jog visi apie jį žinote. Skaitinys tikrai geras. O ir be galo simboliška – Lietuviško kulinarinio žurnalo nelaikiau rankose jau daugiau, nei dvejus metus.

Viktorija, dovana tikrai puiki, ačiū. O jau kokie teisingi žodžiai parašyti atviruke...


Ha, o čia mano tradicinis Kalėdinis keksas. Puošybos talentas pas mane užslėptas LAAAABAI giliai, bet skonis nenuvylė. Sunkus, saldus, šventiškas. Su daug brendžio. Šiemet visai nebrandintas, bet šitoks mums patiko labiausiai.

2012 m. gruodžio 18 d., antradienis

Vienuolika. Šiek tiek pavėluotai

Visgi šios kelios savaitės prieš šventes - stebuklų metas.

Juk be galo malonu iš pat ryto susilaukti Kalėdinės dovanėlės nuo slapuko (apie tai vėliau) bei būti pakviestai pažaisti populiariojo žaidimo "Vienuolika". Net dukart.

Apie mane:

  • Viską atidėlioju. Rytojui, pirmadieniui, kitiems metams. Matyt, dėl to ir į užduotus klausimus atsakau tik praėjus beveik 3 savaitėms...
  • Baltai pavydžiu žmonėms, mokantiems gražiai fotografuoti. Ir kas kartą nusiviliu, kai pamatau savo nuotraukas. Matyt dėl to įrašus su receptais skelbiu taip retai.
  • Trys stebuklingi žodžiai - rankų darbo triufeliai. Iškart sumąstau bent šimtą variantų su visų rūšių šokoladu.
  • Sunkiai prisiverčiu kažką pakeisti. Ir nemėgstu rizikuoti. Bet daugiau nei prieš dvejus metus, spjovusi į viską, atvykau į svetimą šalį vienut vienutėlė. Nei draugų, nei pažįstamų. Ir tai buvo teisingas sprendimas. Planuoju pakartoti.
  • Kaip pasirodo, galiu gyventi be saldumynų.
  • Kuo daugiau kalbų, tuo geriau. Be galo noriu pradėti mokytis penktos - prancūzų. Kažkodėl nujaučiu, jog pravers.
  • Jeigu gyvenčiau labai ilgai, nesustodama keliaučiau. Po visus tuos Dievo ir žmonių užmirštus kampelius. Grožėčiausi gamtos stebuklais. O kai pavargčiau, turėčiau namą stiklinėmis sienomis šalia pat jūros. Be jokių atsitiktinių praeivių. Tik gamta.
  • Man patinka dirbti bare. Sužinojau daug naujo apie žmones. Šiek tiek nusivyliau, daug išmokau. Pravers.
  • Esu pelėda. Kad ir kaip man patiktų keltis anksti ryte ir daug visko spėti, žiūrėti filmus iki 4 ryto man patinka dar labiau.
  • Bijau vaišinti žmones savo gamybos "šedevrais". Turbūt dėl to, kad be galo nemėgstu kritikos.
  • Neturiu pastovaus stiliaus. Kartais juodi plėšyti džinsai ir odinės striukės, kartais neriniuotos suknelės. Visai smagu.


O štai ir mano atsakymai į Rimos klausimus

1. Kiek dabar valandų?
19.41

2. Kokioje šalyje norėtum gyventi?
Banalu, bet Prancūzija man labai prie širdies. Jų kalbos skambesys... ah

3. Ar tiki  stebuklais?
Taip. Bet taip pat tikiu, jog stebuklus susikuriame patys

4. Kas tau brangiausia?
Ramybė.

5. Su kokiu žymiu žmogumi norėtum pakalbėti prie puodelio kavos ar arbatos?
Woody Allen. Įdomus turėtų būti žmogus

6. Mėgstamiausias kokteilis, koks jis?
Heh, aš gi bOrmenė, reik sugalvot kažką ypatingo... ;)) Kadangi man alkoholis patinka tik su rūgštele, Mojito ir Margarita yra mano favoritai. Sex On The Beach irgi puikus - geriasi kaip limonadas (tiesa, nežinau, ar tai gerai). O nealkoholinis kokteilis - tai ne kokteilis.

7. Ramus vakaras ar vakarėlis?
Vakarėlis

8. Žiema ar vasara?
Žiema

9. Vilnonės kojinės ar tapkutės su kailiuku?
Kojinės, nes su jomis galima lįsti į lovą

10. Kava ar arbata?
Kava

11. Desertas ar kepsnys?
Dvigubas desertas



Bei Rasos klausimus

1. Metų atradimas?
Negaliu gyventi be kompiuterio

2. Smagiausias prisiminimas iš vaikystės?
Kaip kelias vasaros dienas bei naktis gyvenome palapinėse šalia ežero ir kibirais rinkome žemuoges. Ypatingas gėris

3. Praktiška ar gražu?
Praktiška. Nors ir grožis man labai patinka, neturiu kantrybės jo prižiūrėti

4. Mėgstamiausias prieskonis?
Cinamonas

5. Auksinė frazė?
Moterys - tokios moterys

6. Knyga, kurią mielai perskaitytum vėl?
Ivanauskaitės "Mėnulio vaikai". Ji man prie širdies

7. Filmas, kurį galėtum žiūrėti kelis kartus bei rekomenduotum pamatyti ir kitiems?
"Amerikietiškos grožybės" ir "Dogvilis"

8. Vieta, kurią rekomenduotum aplankyti?
Čia itin populiarus itališkas restoranėlis "Zizzi's". Dėl picos ir atmosferos

9. Augini, norėtum auginti?
Auginame šunį. Nors visi pūkuoti gyvūnai - gėris

10. Metų laikai ir pirma mintis apie..?
Žiema - ramybė

11. Norėtum išmokti..?
Šokti pilvo šokį


Ir, kad ir kaip norėčiau, žaidimo kitiems neperduosiu. Praėjo jau daug laiko, daugelis blogerių jau paskelbė atsakymus (o tai nėra lengva). Jei kažkam dar neteko sudalyvauti, kreipkitės - prigalvosiu ;)

2012 m. lapkričio 13 d., antradienis

Šokoladiniai pots de crème


Visi aplinkui gyvena mintimis apie artėjančias Kalėdas. Rašo dovanų bei pageidavimų sąrašus, planuoja, kokius meduolius šiemet keps ir mąsto, kokį laišką rašys Kalėdų Seneliui. Pamažu įžiebia eglučių šviesas. Ir vis galvoja, kas nutiko per visus metus. Apie galimybes, kuriomis pasinaudojo ir praleido, apie mažus ir didelius džiaugsmus, apie pokyčius, gerus ir nelabai. Ir žada sau, jog kitąmet viskas bus kitaip. Daug geriau. Ir visi tie pažadai apie tai, jog daugiau skaitysime, šypsosimės, mylėsime, bėgiosime, šnekėsimės su artimaisiais... atrodo tokie tikri ir legvai įgyvendinami. Ir nesuprantame, kodėl anksčiau to nedarėme. O atsibudę naujai gimusių metų rytą grįžtame į seną gyvenimą, juokdamiesi iš savo pačių planų.

Kaip jau supratote, nesu didelė švenčių gerbėja. Visi tie apmąstymai, planai, prisiminimai... ehh. Ir meduolių kepti dar visai nesinori, nes orai tokie puikūs ir visai nežiemiški.
Nors kad ir kaip nesinorėtų, švetinių patiekalų sąrašas pamažu plečiasi. Ir kai jau bus paruoštas iki galo, pasidalinsiu su Jumis. Be to, labai norėčiau paskaityti ir Jūsų planus :)
O kol kas gausiai šokoladiniai kepti kremai. Kad nekankintų prieššventinis nerimas.
Receptą šiek tiek pakeičiau pagal save, tad originalaus recepto ieškokite šaltinyje.

Šokoladiniai pots de crème
4 porcijos
šaltinis – Bea w kuchni

120g šokolado (dėjau 60g pieniško ir 60g juodojo (70% kakavos))
250ml grietinėlės (naudojau neriebią)
50ml neriebaus pieno
3 kiaušinių tryniai
3 v.š. šviesiai rudojo muscovado cukraus
1 a.š. tirpios kavos
1 apelsino nutarkuota žievelė (tik oranžinė dalis)

Orkaitę įkaitinkite iki 180°.
Šokoladą smulkiai sukapokite/sutarkuokite, sudėkite į vidutinio dydžio dubenėlį.
Trynius ištrinkite su cukrumi (bet neplakite, kad neatsirastų per daug oro burbuliukų).
Grietinėlę ir pieną supilkite į prikaistuvį, įdėkite kavą bei apelsinų žievelę ir pakaitinkite, kol taps labai karšta, bet neužvirs. Tada visą mišinį supilkite ant šokolado ir išmaišykite. Šokoladas turi ištirpti.
Sudėkite trynius ir dar kartą gerai išmaišykite.
Kremą supilkite į 4 nedidelius indelius (tiks netgi puodeliai ar maži stiklainėliai, kadangi kremas kepamas vandenyje). Indelius sustatykite į skardą aukštais kraštais, įpilkite karšto vandens (iki pusės indelių aukščio). Uždenkite subadytu folijos lapu (kad garai galėtų išeiti) ir siųskite į orkaitę 25min.
Iškepęs kremas turi būti panašus į drebučius, jokiu būdu ne kietas.
Atvėsusius pots de crème keletą valandų palaikykite šaldytuve, kad sustingtų.
Skanaus!