Apie


"What a feeling in my soul 
Love burns brighter than sunshine 
Brighter than sunshine 
Let the rain fall, i don't care 
I'm yours and suddenly you're mine 
Suddenly you're mine 
And it's brighter than sunshine"




Žingsniuodama gatve šypsausi praeiviams: mažiems - kurie kasdien renka žinių trupinėlius ir tik pradeda pažinti pasaulio spalvas, jauniems - tokiems žavingiems ir nekantriems, bet žinantiems, jog viskas dar prieš akis, bei vyresniems, mačiusiems visas gyvenimo spalvas bei atspalvius. Šypsausi ne atskiriems asmenims - šypsausi gyvenimui. O galvoje vis skamba ta pati graži melodija "what a feeling....". Vis sukasi idėjos. Tarp jų ir kulinarinės. "Hm, o kas, jei įbersiu čia cinamono?"; "O ką daryt su šitom trešnėm?"; "Įdomu, ar skanus cappuccino-apelsinų derinys?".... Jų daug. Kartais netgi per daug. Vienos pasiklysta amžinai netvarkinguose minčių stalčiuose, kitos nusiunčiamos į vaikišką žalią užrašų knygelę su skyriumi "Idėjos", dar kitos - laimingiausios - keliauja tiesiai i nedidelę, bet šviesią ir labai jaukią virtuvę. Į virtuvę, kurioje, dar būdama maža mergaitė, iškepiau pirmąjį obuolių pyragą. Į virtuvę, iš kurios sklinda saldūs vaikystės kvapai ir dar saldesni ateities aromatai. Į virtuvę, be kurios neįsivaizduoju savo gyvenimo. Ir kartais, kai mintys nebetelpa galvoje, kai perverčiu dar vieną savo slaptosios idėjų knygelės lapą, kai ant stalo garuoja du gabalėliai pyrago, aš noriu dalintis. Dalintis viskuo, kas daro mane laimingesnę.
Kulinarija - maža, bet neatsiejama mano gyvenimo dalis. Šis blogas - tai būdas dalintis šia, man labai brangia, gyvenimo dalimi su Jumis.