2013 m. sausio 22 d., antradienis

Kalėdų Senelis Slapukas


Taigi, su praėjusiomis.
Smagu žiūrėti į žmonių veidus, kai paklausę, ką suplanavau/pažadėjau padaryti šiais metais, atsakau, jog NIEKO. Nebent, neplanuoti ir nežadėti. Ne, nepasiduoti gyvenimo tėkmei, o improvizuoti. Nesigraužti. Džiaugtis. Vertinti. (ha, visgi visai be planų neišeina)

Kaip minėjau prieš gerą mėnesį, vieną gražų rytą ponas paštininkas pradžiugino siuntiniu nuo Kalėdų Senelio Slapuko. Net neišpakavusi be galo nudžiugau – juk gavau dovaną nuo pačios akcijos organizatorės Viktorijos! "Receptų Medis" (visgi kartais ir man nuskyla)
Taigi, Kūčiukai bei Kalėdiniai sausainukai briedžių, eglučių bei ežiukų pavidalu nuvažiavo pas mamą, kur rinkosi visa šeima. Ir dabar man žūtbūt reikia tų saisainių recepto, nes jie buvo vieni skaniausių, trapiausių ir šauniausių mano ragautų sausainių. Garbės žodis.

Naive šokoladas su apelsinais ir cinamonu užslėptas giliausioje virtuvės spintelėje, nes juk žinote, kad šokoladas yra mano silpnoji vieta. Suragautas iki pusės, kita pusė laukia ypatingos progos. Šokoladas tikrai puikus ir kokybiškas. O tai, kad jis pagamintas Lietuvoje, daro jį dar ypatingesnį.

Ir, žinoma, žurnalo Virtuvė Nuo... Iki... Kalėdinis numeris. Daug nereklamuosiu, nes esu tikra, jog visi apie jį žinote. Skaitinys tikrai geras. O ir be galo simboliška – Lietuviško kulinarinio žurnalo nelaikiau rankose jau daugiau, nei dvejus metus.

Viktorija, dovana tikrai puiki, ačiū. O jau kokie teisingi žodžiai parašyti atviruke...


Ha, o čia mano tradicinis Kalėdinis keksas. Puošybos talentas pas mane užslėptas LAAAABAI giliai, bet skonis nenuvylė. Sunkus, saldus, šventiškas. Su daug brendžio. Šiemet visai nebrandintas, bet šitoks mums patiko labiausiai.