2013 m. spalio 14 d., pirmadienis

Šokoladiniai lietiniai su šokoladine ricotta ir slyvomis

Laikas greitai bėga.
Mintys nenurimsta, tarsi vėjo išpūstyti lapai. Planai, nespėję įsitvirtinti, kažkur dingsta. O aš lėtai judu.
Iš esmės, mažai kas pasikeitė, bet kai sudedu įvykius į tinkamus stalčius galvoje, matau, jog šis pusmetis buvo itin spalvingas.
Rodos, nutiko tiek daug, kad net nežinočiau, nuo ko pradėti ilgą pasakojimą. Ar nuo linksmų neplanuotų nuotykių, ar nuo liūdnų ir beviltiškų istorijų, ar nuo paprastos kasdienybės.
Visgi gyvenimas šiek tiek pasikeitė. Arba aš pasikeičiau. Ėmiau tesėti sau duotus pažadus. Išmokau šypsotis ir vertinti. Eiti ten, kur veda širdis, o ne kelias. Juk laikas taip greitai bėga, ir tik nuo mūsų priklauso, kaip jį išnaudosime.


Šokoladas, šokoladas, šokoladas... taip, kai kurie dalykai nesikeičia.
Lietinius išbandyti norėjosi labai labai seniai, kremas patogiai pasitaikė po ranka, o slyvos tiesiog šovė į galvą. Derinys tikrai puikus – itin jaukus ir rudeniškas. Patiko.


Šokoladiniai lietiniai su šokoladine ricotta ir slyvomis


Šokoladinei ricottai
250g ricottos
60g šokolado (pas mane pieniškas + juodasis)
1.5 š. kakavos
1 baltymas
1/4 st. cukraus

Kadangi tai bus ne šokoladinis musas (kaip originale), o blynelių įdaras, gaminimą stipriai supaprastinau. Taip pat įdėjau šokolado (nors visai nebūtina). Šokoladą ištirpinau garų vonelėje ir šiek tiek atvėsinau. Visus ingredientus sumečiau į plaktuvą ir gerai sumaišiau.

Cinamoninėms slyvoms
6 kietesnės slyvos
4 š. cukraus (priklauso nuo slyvų saldumo)
šaukštelis malto cinamono arba cinamono lazdelė
vanduo

Slyvas perpjaukite per pusę, išimkite kauliukus. Puseles sudėkite į mažą prikaistuvį ir užpilkite vandeniu (tiek, kad vos padengtų slyvas). Suberkite cukrų, cinamoną ir išmaišykite. Statykite ant mažos ugnies ir virkite, kol slyvos suminkštės (apie 10min).

Ant iškepusių blynelių tepkite įdarą, lankstykite trikampiais ir tiekite su šiltomis slyvomis. Taip pat galite sulankstyti blynelius keturkampiais ir apkepti ant sviesto.
Skanaus!


2013 m. vasario 22 d., penktadienis

Gimtadienis ir bananų duonelė


Keista, ar ne? Juk daug labiau derėtų šokoladinis tortas su dvidešimt viena uždegta žvakute, o aš čia su keksais. Bet kai kurios tradicijos tyliai įsmunka į mūsų gyvenimus ir ten pasilieka. Jau kelis metus iš eilės mano gimtadienio kepinys pačiai sau – bananų duona.
Kad ir be didelio noro, atėjus gimtadieniui imu mąstyti, kas buvo gerai ir nelabai, ko reikėtų atsikratyti, o ką iš naujo atrasti. Rodos, džiaugiuosi – visgi gimtadienis. Kita vertus, apima keistas liūdesys.
Nuotaikos keičiasi dažniau nei orai – tai norisi gyventi ramiai ir taikiai, tai susikrauti nedidelį krepšį su mylimiausiai daiktais, šūktelti visiems ciao! ir išvykti ten, kur niekas manęs nepažįsta. Taip, matyt ir būna, kai per ilgai užsisėdi vienoje vietoje.

Ir štai paklausiu savęs, kokie gi mano gimtadienio norai?
Apsispręsti. Ir pradėti judėti tinkama linkme.
Nesigailėti. Dėl nė vieno nužengto žingsnio.
Atsipalaiduoti. Ir išmokti visus, neduodančius ramybės, pasiųsti po velnių.
Džiaugtis kiekviena suteikta akimirka.
Neužmiršti, jog nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Visada.


O duonelė buvo super gera. Taisyklinga bananų duona. Drėgna, puri ir gausiai bananinė. Nuo savęs pridėjau pieniško šokolado glaistą – juk šokoladu jokio kekso nesugadinsi, ar ne?

Bananų duona
šaltinis – Receptų medis

330g miltų
70g sviesto
2 kiaušiniai
150g cukraus (dėjau 100g)
125ml natūralaus jogurto
2 bananai
1 a.š. vanilinio cukraus
1 a.š. kepimo miltelių
2/3 a.š. sodos
70g šokolado (naudojau pienišką)

Viršui
100g pieniško šokolado
3 v.š. riebios grietinėlės

Orkaitę įkaitinkite iki 175°. Minkštą sviestą išplakite su paprastu bei vaniliniu cukrumi. Jogurtą sumaišykite su soda. Sviestą sumaišykite su jogurtu, tada įplakite kiaušinius. Persijokite miltus su kepimo milteliais, įmaišykite į tešlą. Bananus sutrinkite šakute, šokoladą sukapokite. Viską įmaišykite į tešlą, dėkite į kekso formą (aš apačią užklojau kepimo popieriumi) ir kepkite apie 45min.
Jei norite glaisto, šokoladą ištirpinkite ir sumaišykite su grietinėle. Pilkite ant visiškai atvėsusio pyrago ir statykite šaltai, kad sustingtų.
Skanaus!




2013 m. sausio 22 d., antradienis

Kalėdų Senelis Slapukas


Taigi, su praėjusiomis.
Smagu žiūrėti į žmonių veidus, kai paklausę, ką suplanavau/pažadėjau padaryti šiais metais, atsakau, jog NIEKO. Nebent, neplanuoti ir nežadėti. Ne, nepasiduoti gyvenimo tėkmei, o improvizuoti. Nesigraužti. Džiaugtis. Vertinti. (ha, visgi visai be planų neišeina)

Kaip minėjau prieš gerą mėnesį, vieną gražų rytą ponas paštininkas pradžiugino siuntiniu nuo Kalėdų Senelio Slapuko. Net neišpakavusi be galo nudžiugau – juk gavau dovaną nuo pačios akcijos organizatorės Viktorijos! "Receptų Medis" (visgi kartais ir man nuskyla)
Taigi, Kūčiukai bei Kalėdiniai sausainukai briedžių, eglučių bei ežiukų pavidalu nuvažiavo pas mamą, kur rinkosi visa šeima. Ir dabar man žūtbūt reikia tų saisainių recepto, nes jie buvo vieni skaniausių, trapiausių ir šauniausių mano ragautų sausainių. Garbės žodis.

Naive šokoladas su apelsinais ir cinamonu užslėptas giliausioje virtuvės spintelėje, nes juk žinote, kad šokoladas yra mano silpnoji vieta. Suragautas iki pusės, kita pusė laukia ypatingos progos. Šokoladas tikrai puikus ir kokybiškas. O tai, kad jis pagamintas Lietuvoje, daro jį dar ypatingesnį.

Ir, žinoma, žurnalo Virtuvė Nuo... Iki... Kalėdinis numeris. Daug nereklamuosiu, nes esu tikra, jog visi apie jį žinote. Skaitinys tikrai geras. O ir be galo simboliška – Lietuviško kulinarinio žurnalo nelaikiau rankose jau daugiau, nei dvejus metus.

Viktorija, dovana tikrai puiki, ačiū. O jau kokie teisingi žodžiai parašyti atviruke...


Ha, o čia mano tradicinis Kalėdinis keksas. Puošybos talentas pas mane užslėptas LAAAABAI giliai, bet skonis nenuvylė. Sunkus, saldus, šventiškas. Su daug brendžio. Šiemet visai nebrandintas, bet šitoks mums patiko labiausiai.