2011 m. birželio 30 d., ketvirtadienis

Braškės, braškės, braškės

O žinot ką? Pas mus braškių sezonas jau baigiasi. Braškių dar yra, bet kaina vis auga. Tad be ilgų ir romantiškų įžangų skubu dalintis nauju receptu.

Braškės ir rozmarinu – visai įdomus derinys. Nė nežinau, ar geresnis už rabarbarus su rozmarinu, ar ne. Tiesiog kitoks. Skonis labai įdomus, šiek tiek gurmaniškas. O kvapas... jis nenusakomas. Atidarius stiklainį vasaros aromatas pasklinda visoje virtuvėje. Bent vieną stiklainį tokios uogienės pravartu turėti žiemos įkarštyje, kai norėsis prisiminti braškių, miško ir ilgų dienų aromatą.
Man uogienė puikiai tiko prie brie sūrio. Nors, gal tai tiesiog mano meilė šiam sūriui. Su brie galėčiau nors ir bananus valgyt.
Originale autorė uogienę gamina iš šaldytų braškių. Mane tai maloniai nustebino – apie džemą ir seniau buvau pagalvojusi, bet nemaniau jog šaldytos uogos išlaikys formą uogienėje. Viskas, matyt, įmanoma.
Rašau savo proporcijas ir kiekius.

Braškių uogienė su rozmarinu
1 stiklainis

400g šviežių braškių
80-90g cukraus
1v.š. grenadine sirupo (nebūtinai)
2 šakelės šviežio rozmarino
1v.š. tekilos
0,5a.š. balzaminio acto
žiupsnelis šviežiai maltų juodųjų pipirų

Nuplautas braškes užberkite cukrumi ir palikite keletai valandų arba nakčiai, kad paleistų sultis. Sudėkite į puodą, įdėkite rozmariną ir kaitinkite 2-3 minutes. Tada nuimkite nuo ugnies ir palikite bent porai valandų, kad sirupas kiek įsigertų į braškes (taip padidėja galimybė, kad uogienėje uogos nesukris). Pastovėjusias uogas statykite ant nedidelės ugnies, sudėkite sirupą, tekilą, actą bei pipirus, atsargiai išmaišykite ir kaitinkite apie 10 minučių (pagal sirupo kiekį ir tirštumą) maišydami labai atsargiai. Būtų dar geriau, jei puodą tiesiog pakratytumėte. Išvirusią uogienę sudėkite į stiklainius. Laikykite šaldytuve.
Skanaus!



2011 m. birželio 28 d., antradienis

Jūra už kampo ir Nutellos pyragas

Sekmadienį, sunkiai atmerkusi akis išsiropščiau iš lovos. Greitas dušas, maudymkės, didelė rankinė ir akiniai nuo saulės – važiuojame prie jūros. Ir nors diena prasidėjo nervingai ir nelabai sėkmingai, išvyka buvo nuostabi. Suprantama, juk jūra negali nepatikti. Daug saulės, gražūs žmonės, šalti gėrimai ir pabėgęs vanduo [aga, dienos metu jūra nuslenka labai toli – ėjome gerą kilometrą, bet iki kelių vanduo taip ir nepasiekė. Jūra iki kelių, taip sakant]. Sunku patikėti, jog šitoks grožis slepiasi beveik už kampo – vos 40 minučių traukiniu. Žodžiu, visiškas šaunumėlis.
O Nutellos pyragas neapsiejo be nuotykių. Skaidydama receptą, o kitą rytą jau maišydama tešlą varvinau seilę – juk ir šokoladas, ir Nutella, ir riešutai, ir tas šokoladinis padažas... Viskas turėjo būti tobula. Ir, žinokit, buvo. Ir jau tada, kai mėgaudamasi antru gabalu pyrago iš naujo perskaičiau receptą, supratau, jog neidėjau... sviesto.
O dabar nė nežinau, kaip vertinti pyragą – jis ir be sviesto buvo be galo skanus. O kas dar keisčiau, jis buvo ne tik purus ir minkštas, bet ir drėgnas. Skaniausias, beje, atšalęs. Palyginimo dėlei kitą kartą visgi stengsiuosi neužmiršti apie sviestą.
P.S. Padažą dariau pagal save – juodas šokoladas + šlakelis pieno. Nieko ypatingo, bet čia labai tiko. Suteikė šokoladiško sodrumo. O karts nuo karto pasitaikanti kvapni avietė nuspalvino visą šį reikalą. Rekomenduoju.

Nutellos pyragas

6 kiaušiniai
115g minkšto sviesto
didelis indelis Nutellos (400g)
100g maltų lazdyno riešutų
120g ištirpinto juodojo šokolado
1v.š. Frangelico arba vandens
žiupsnelis druskos

125g juodojo šokolado
125ml riebios grietinėlės
1v.š. Frangelico arba vandens
100g lazdyno riešutų (aš dedu šviežias avietes)

Orkaitę įkaitinkite iki 175°C. Sviestą ištirpinkite su Nutella. Įmaišykite likerį, maltus riešutus ir patikrinę, ar masė ne pernelyg karšta, kiaušinių trynius. Šokoladą ištirpinkite, kiek atvėsinkite, ir sumaišykite su mase. Baltymus išplakite su žiupsneliu druskos ir dalimis sudėkite į tešlą. Supilkite viską į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepkite apie 40min.
Riešutus paskrudinkite keptuvėje, nuimkite odeles. Ištirpinkite šokoladą su grietinėle. Nuimkite nuo ugnies ir plakite tol, kol padažas atauš.
Atvėsusį pyragą apliekite padažu ir papuoškite riešutais.
Skanaus!



2011 m. birželio 24 d., penktadienis

Apie sveikus sumuštinius

Ar dažnai valgote greitmaistį? Sumuštinius, pusfabrikačius, pirktines mišraines...? Aš, nors ir stengiuosi to vengti, kartais nusiperku. Arba suteplioju greitą sumuštinį. Ir valgau sąžinės kankinama – juk nesveika. O ar gali sumuštinis būti sveikas? Dar ir kaip! Juk sumuštiniams naudoti galima ne tik batoną, sviestą ir daktarišką dešrą. Štai keli svarbūs dalykai:

Duona – tai pagrindas. Pagal galimybes rinkitės duoną su sėklomis ir neskaldytais grūdais. Dar geriau – ruginę.

Aptepas. Teko įsitikinti, jog daugiausia nereikalingų kalorijų gaunama iš sumuštinių aptepų – sviesto, margarino arba majonezo. Gerai, sutinku, šiek tiek tikro sviesto tikrai nepakenks, bet verta turėti ir kelias alternatyvas.
Pavyzdžiui, paskutiniu metu be galo paplitęs ir išpopuliarintas humusas. Taip pat aptepus galima pasigaminti iš kitų ankštinių – visų rūšių pupelių arba lęšių. Galima įmaišyti šiek tiek majonezo arba varškės – skonis ir konsistencija bus visiškai kitokie.
Pesto. Tinka ne tik klasikinis – bazilikų pesto, bet ir kitos versijos – petražolių, špinatų, dilgelių, cukinijų, diovintų pomidorų ar riešutų. Pagal skonį ir fantaziją.
Alyvuogių aliejus. Būtent. Skrudintą itališką duoną patariama skaninti kokybišku alyvuogių aliejumi.
Riešutų sviestas. Pageidautina, naminis. Labiau tinka amerikiečių mėgstamiems saldiems sumuštiniams – su persikais, obuoliais arba bananais. O ant viršaus šiek tiek medaus.
Avokadas. Geriausias kada nors atrastas aptepas! Neįtikėtinai sveikas ir skanus, ypač pagardintas laimo sultimis ir baltaisiais pipirais. Dažnai maišomas su varške (paprasta arba grūdėta).
Minkštas sūris ir varškė – ricotta, ožkos pieno sūris, lydytas sūrelis arba paprasta lietuviška varškė.
Paskutinis variantas – nenaudoti aptepo. Arba naudoti vien tik aptepą. Pirmąjį rinkitės, kai naudojate gana drėgnus dalykus (pvz. troškintas daržoves), o antra – kai ant duonos tepate paštetus (pvz. rūkyta žuvis+varškė, kepta paprika+minštas sūris, trinti žalieji žirneliai itt.).

Baltyminiai produktai. Suteikia sotumo, padaro sumuštinį rimtą.
Mėsa. Geriausia, žinoma, rinktis tikrą mėsą – keptą orkaitėje, keptuvėje arba grilyje. Su daug prieskonių. Taip pat galite mėsą susmulkinti ir sumaišyti su kokiu nors aptepu.
Sūris. Paįvairinimui fermentinį sūrį keiskite mozarella, ožkos pieno sūriu, brie, feta arba rūkytu sūriu.
Kiaušiniai. Tinka ne tik virti, bet ir kepti. Klasikinis keptas kiaušinis arba plakta kiaušinienė.
Žuvis. Dažniausiai naudojama konservuota arba rūkyta – smulkinta sumaišoma su majonezu, varške arba lydytu sūreliu.
Tofu sūris. Ne itin populiarus Lietuvoje ir beprotiškai brangus, bet visgi, jei norite/turite/galite, sumuštiniams puikiai tiks marinuotas tofu sūris.

Daržovės. Keptos, virtos, troškintos ar šviežios – jos yra būtinos. Užpildo skrandį suteikdamos nedaug kalorijų ir šiek tiek vitaminų. Arba bent jau ląstienos.
Variantų be galo daug, bet turėkite omeny, kad daržovė – tai ne tik pomidoras ir agurkas. Troškinti kreminiai špinatai, keptos/marinuotos paprikos, kepti baklažanai, cukinijos, ridikėliai, svogūnai, šparagai bei šparaginės pupelės, orkaitėje kepti burokėliai, kepti pomidorai, pievagrybiai. Ir, žinoma, pomidoras ir agurkas. Taip pat kai kuriuos sumuštinius tinka skaninti saldžiais vaisiais – paukštieną arba sūrį – vynuogėmis, ožkos pieno sūrį – džiovintomis figomis, o brie sūrį, pavyzdžiui, vyšnių uogiene.

Pagardai. Suteikia papildomo ypatingo skonio, aromato bei puikiai užbaigia sumuštinį.
Žolelės. Šviežios, smulkiai sukapotos ir nerūpestingai užbertos ant viršaus.
Alyvuogės.
Riešutai bei sėklos.
Balzaminis arba ryžių actas.
Tarkuota citrinos žievelė (ypatingai tinka prie žuvies).
Daiginti grūdai.
Kaparėliai bei marinuoti čili pipirai.
Cinamonas, medus bei vanilinis cukrus saldiems sumuštiniams.

Eksperimentuokite ir ragaukite. Reikia tik lašelio fantazijos.

Sumuštinis su kepta paprika ir baklažanais
1 dvigubas sumuštinis
adaptuota iš ziuk cook book

2 riekelės pilno grūdo kvietinės arba ruginės duonos
šaukštas minkšto ožkos pieno sūrio arba lydyto sūrelio
1/3 baklažano
gabalėlis keptos konservuotos paprikos*
druska, pipirai, raudonėlis arba bazilikas
aliejus

*jei neturite konservuotos paprikos, paimkite ketvirtį šviežios, išvalykite sėklas ir pakepkite ant įkaitintos sausos keptuvės, kol odelė pajuoduos. Įdėkite į celofaninį maišelį ir palaikykite porą minučių. Tada nulupkite odelę, pagal skonį apšlaksykite aliejumi, actu, įberkite druskos ir baziliko arba raudonėlio. Palikite kelioms valandoms.

Baklažaną supjaustykite plonomis riekelėmis, apkepkite iš abiejų pusių ant sausos keptuvės. Duoną aptepkite sūriu. Papriką supjaustykite juostelėmis. Ant sūrio dėkite baklažanus bei paprikas, barstykite žolelėmis (dar geriau, jei turite šviežių). Keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus, sumuštinį nestipriai suspauskite ir apkepkite iš abiejų pusių. Tiekite šiltą.
Skanaus!


2011 m. birželio 22 d., trečiadienis

Jogurtas su melionais, pistacijomis ir medumi

Tokiu laiku mano virtuvėje karaliauja vos keli patiekalai. O ir patiekalais pavadinti juos sunku. Produktai, sakyčiau. Juoda grūdėta duona su šviežiomis daržovėmis, kiaušinienės ir omletai, daug daug šviežių vaisių ir žalumynų, salotų, ledų bei jogurto. Apie pusryčius su jogurtu rašiau visai neseniai. Tuos variantus renkuosi, kai šviežienos sezonas dar neprasidėjo, o lengvų ir gaivių pusryčių labai norisi. O dabar... Dabar tik spėk valgyti. Jau vien tik braškės ko vertos... su kiviais, su bananais, persikais ar žiupsneliu rozmarino. O kai pabosta, dairausi ekzotiškesnių variantų – kokoso drožlės ir ananasai, avietės ir melionai, pasifloros ir bananai...
Jeigu pavyks susimedžioti skanių, saldžių ir labai sunokusių melionų, sėkmė garantuota. Jogurtą patarčiau rinktis tirštą, nenuriebintą. Aš naudoju graikišką – pagal konsistenciją jis beveik kaip grietinė, bet turi specifišką rūgštelę – be priedų jo tikrai nevalgyčiau. Pistacijas rinkitės nesūdytas ir geriausia nekepintas.

Jogurtas su melionais, pistacijomis ir medumi
1 porcija

150g tiršto jogurto
šaukštelis vanilinio cukraus
šaukštas sukapotų nesūdytų pistacijų
šaukštas skysto medaus
ketvirtis meliono

Melioną išvalykite, nulupkite ir supjaustykite griežinėliais. Jogurtą sumaišykite su vaniliniu cukrumi. Ant meliono sudėkite jogurtą, apipilkite medumi ir pabarstykite pistacijomis. Tiekite nedelsdami.
Skanaus!




Jogurto?

2011 m. birželio 18 d., šeštadienis

Keksiukai su medumi ir ramunėlėmis

Mažam tinklalapio jubiliejui. Pusšimtis įrašų. Ir prisipažinsiu, ne dėl visų jų aš stengiausi tiek, kiek norėtųsi. Ir toli gražu ne visi jie geri. Ir ne visi receptai yra šedevrai. Bet visi mes nuo kažko pradedame. Pirmą kartą imame kepimo formą į rankas, užberiame braškes cukrumi ar puošiame paprastas pomidorų salotas šviežiais baziliko lapeliais. Ir mums įdomu. Ir mums tai patinka. Ir būtent dėl to po pirmo neiškilusio pyrago mes nenumojame ranka, o kepame antrą. Nes tai teikia malonumą. Pasitenkinimą. Džiaugsmą. O galų gale tampa mūsų gyvenimo dalimi.

Keksiukų idėją pasigavau iš Roost blogo. Labai labai šaunus blogas su neįtikėtinai gražiomis ir stilingomis nuotraukomis. O ir receptai labai įdomūs, dažniausiai sveikuoliški (iš tų, kur daug riešutų, datulių, daržovių ir būtinai keli receptai su lęšiais). Užsukite, manau, patiks.
Bet kadangi nekokia iš manęs sveikuolė, iš ten nugvelbiau tik idėją dėl ramunėlių ir medaus. Keksiukų tešlą dariau pagal Dianos receptą. Kas iš to išėjo? Skanesnių keksiukų nesu gaminusi! Na gerai jau, nekepu keksiukų kasdien, bet šitie man yra tobuli – be galo minkšti, purūs, lengvi, neriebūs, bet kiek drėgni. Vieni iš tų, prie kurių nereikia jokių kavų, arbatų ar sulčių. O viršus traškus... Jie puikūs.
Medaus ir ramunėlių skonis nėra labai ryškus. Sakyčiau, suteikia įdomią gaidelę, o ne stiprų skonį.
Jeigu mėgstate saldžiai, dėkite tiek cukraus, kiek parašyta originale (nes manajam recepte jo kiekis sumažintas). Iš pusės porcijos išėjo 9 normalaus dydžio keksiukai.

Keksiukai su medumi ir ramunėlėmis
9 keksiukai
šaltinis – šito ir šito recepto hibridas

150g miltų
1 a.š. kepimo miltelių
50g cukraus (originale 80-85g)
120g grietinės (aš dedu grietinėlę)
1 kiaušinis
40ml aliejaus (naudoju graikinių riešutų)
30g medaus
2 a.š. sutrintų džiovintų ramunėlių*
1 apelsino nutarkuota žievelė
cukraus pudra

*siūlau naudoti vaistinėse pirktas ramunėles, nesufasuotas į vienkartinius pakelius. Skonis ir aromatas kardinaliai skiriasi

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Miltus ir kepimo miltelius persijokite. Įmaišykite cukrų ir kaip galima smulkiau sutrintas ramunėles. Kiaušinį išplakite, įmaišykite grietinę (arba grietinėlę), aliejų, medų ir apelsino žievelę. Masę supilkite ant miltų ir atsargiai sumaišykite. Į keksiukų formą sudėkite popierines formeles arba įdėkite kepimo popieriaus (kaip čia). Pripildykite jas tešla iki ¾. Kepkite 15-20min (iki sauso pagaliuko). Dar šiltus apsibarstykite cukraus pudra.
Skanaus!






2011 m. birželio 14 d., antradienis

Levandų limonadas

Jokio noro suktis virtuvėje. Jokių pyragų, kepsnių ar troškinių. Tik gėrimai, ledai ir salotos. Ir daug vaisių bei braškių. Taip, braškes dedu visur, kur tik įmanoma. Vėsus dušas ir lengvi kvepalai. Vėlus miegas ir rami muzika. Ir braškės. Daug braškių.

Žinote, buvo tokia akimirka, kai visi receptai su prierašu levandos man atrodė šedevrai. Juk levandos...! O dabar, kai turiu jų nemažą pakelį... nežinau, kur dėti. Turbūt persisotinau. Ir nors jos turi labai malonų kvapą, jis greitai pabosta.
Limonadas skanus. Kitoks. Kasdien negersi. Bet retkarčiais, su gabalėliu pyrago ar pieniško šokolado jis geriasi visai smagiai. Sakyčiau, tai ne visai receptas – labiau idėja. Kiekius rašau savo, bet tai skonio reikalas. Eksperimentuokite!

Levandų limonadas
3 stiklinės
adaptuota iš They Draw & Cook (stipriai rekomenduoju užsukti – puikus puslapis)

0,5 a.š. džiovintų levandų žiedų
nedidelė citrina
3 stiklinės verdančio vandens
cukrus/medus
ledas pagal norą

Levandas užpilkite verdančiu vandeniu. Palaikykite apie pusvalandį. Nukoškite ir atšaldykite. Dėkite cukraus/medaus ir citrinos sulčių bei skiltelių pagal skonį. Aš dedu ketvirtadalį nedidelės citrinos vienai stiklinei gėrimo, išeina rūgštokai. Tad ragaukite. Jei norite, tiekite su ledo kubeliais.
Skanaus!




Ir, kaip jau minėjau, turiu džiovintų levandų žiedų. Sąžinė baigė užgraužti dėl to, kad tiek jų tikrai nesunaudosiu. Gal kam reikia? Turiu du pakelius maždaug po 10 gramų. Pagal apimtį (iš akies) 10g – tai nepilnas stiklainis nuo vaikų maistelio. Nuotraukoje matosi, kad tarp žiedų yra ir stiebelių, bet levandos yra labai, LABAI kvapnios. Kilmės šalis – Ispanija. Rašykite komentaruose, jei yra norinčių :)
Gi beje, su tinklaraštininkų diena!

2011 m. birželio 6 d., pirmadienis

Šokoladinis jogurtas

Paskutiniu metu pradėjau kaupti daug receptų iš interneto platybių. Kai kuriuos išsaugau tiesiog todėl, jog patiekalai atrodo be galo skaniai. O receptų be nuotraukų jau nė skaityti nesinori. Ir būna gi talentų – lėkštę banalios sriubos nufotografuoja taip, jog lieka tik čiupti puodą, produktus, ir gaminti. Norėčiau ir aš taip kada nors.
O dabar, kai peržiūriu savo senas ir naujas nuotraukas, pastebiu labai daug bendrų bruožų. Ir taip ne tik pas mane. Štai, tarkim, kai kurie mėgsta kurti kompozicijas ir naudoja daug detalių – lėkštės, stiklinės, vaisiai antrame plane. Kiti dažnai naudoja spalvingas ir ryškias medžiagas fonui. Treti sukuria puikius kolažus – suklijuoja dvi, tris ar net keturias nuotraukas.
O aš mėgstu paprastai. Ne, nepagalvokit, nesu kokia pasikėlusi minimalistė su savo ypatingu stailu. Tiesiog paprastas nuotraukas daryti daug lengviau. Ypač tam, kas neperka krūvos knygų, o tiesiog mokosi iš savo klaidų. Paprasčiausia yra nufotografuoti neapdirbtus produktus (raw, kaip aš sakau) – tokius, kokius juos sukūrė gamta. Ir neprikišti į vieną nuotrauką per daug skirtingos rūšies produktų – morkos, avietės ir bananai vargu ar susidraugaus naujoko nuotraukoje. O dar aš pastebėjau, kad be galo mėgstu fotografuoti iš viršaus. Tiesiog man taip gražiausiai išeina. Ir taip, sutinku, pas mane daug kasdienių nuotraukų. Paprastų. Viena braškė, šakelė rozmarino, keli gabalėliai brokolio... be jokių gražių vazelių, be papuošimų, tiesiog ant medinės lentos.
Nes tai paprasta ir visada išdega.

Šokoladinis jogurtas
adaptuota iš LaPerla
1 porcija

150g natūralaus tiršto jogurto
30-35g juodojo šokolado
cukraus, jei reikia (dedu apie šaukštą)

Šokoladą ištirpinkite vandens vonelėje arba MB krosnelėje. Atšaldykite, sumaišykite su jogurtu, įdėkite cukraus pagal skonį. Įstatykite į šaldytuvą porai valandų, kad jogurtas sutirštėtų.
Nežinau kodėl, bet pas mane išėjo ne visai taip, kaip pas autorę – šokoladas pradėjo stingti nuo šalto jogurto ir pasidarė lyg mažyčiai trupinėliai. Galbūt šiek tiek uždelsiau su maišymu. Bet skoniui tai tikrai nepakenkė. Man labai netgi patiko – toks įspūdis, jog buvo įtarkuota šokolado. Labai lengva, greita ir skanu. Ypač su braškėmis.
Skanaus!



Ir paklausykite Roberto Skoro – In line. Be galo graži daina.

2011 m. birželio 1 d., trečiadienis

Čiobrelių medus

Su vasara, mielieji.
Tikrai taip – atėjo ji labai greitai ir netikėtai. Atėjo laikas, kai kieme kokteilius galima gerti neapsiklojant sušąlusių pečių, kai parke stebėti žaidžiančias voveres darosi per karšta, kai turgus žiba visomis vaivorykštės spalvomis...
Tokiomis dienomis turbūt reikia gaminti kažką tokio. Naujo. Įdomaus. Su stebuklo žiupsneliu. Kad paskui, kai ateis karšto vyno su cinamonu laikotarpis, užuosdami medų su čiobreliais, svajingai šypsotumėmės ir sakytume: taaaip, vasara...

Medaus stiklainis su čiobrelių šakelėmis viduje atrodo nuostabiai – tikra stalo puošmena. Taip ir įsivaidzuoju kaimo stiliaus baldus, šeimą, susirinkusią saulėtiems savaitgalio pusryčiams, didelį medinį stalą, šviežią duoną, sviestą, arbatą, uogas ir šitokį medaus stiklainį...

Autorė pataria medų supilti į nedidelį puodą ir kaitinti kartu su čiobreliais, bet man buvo gaila taip tyčiotis iš medaus, todėl stiklainį kartu su čiobreliais šildau karšto vandens vonelėje. Suveikia puikiai!

Čiobrelių medus
1 stiklainis
adaptuota iš Around the kitchen table (su fOntastiška nuotrauka)

mažas stiklainis mėgstamo medaus (be specifiško skonio. Renkuosi akacijų)
10-15-20... šakelių šviežių čiobrelių

Viskas be galo paprasta – medaus stiklainį įstatykite į karšto vandens vonelę, sudėkite nuplautus ir nusausintus čiobrelius, šildykite vis pamaišydami apie 10 minučių (galima ir mažiau). Atvėsusį medų laikykite kambario temperatūroje.
Kur gi naudoti šį stebuklą? Gamintis salotų užpilus, dėti į jogurtą, pilti ant ledų... o kaip gi dar sumuštiniai su sviestu ir varškės sūriu? Taip pat kažkas man pakuždėjo, jog šis medus puikiai tiks prie kriaušių ir persikų. Keptų, pavyzdžiui. Tai tiek.
Skanaus!

P.S. Ir smagiai leiskite vasarą! Pabėkite nuo gyvenimo bent retkarčiais.