Londonas. Nuėjusi į paprastą parduotuvę negaliu grįžti be pilno maišo pirkinių. Tai mane čia ir džiugina – ragavimas. Sunku būtų, sugrįžus namo, apsiprasti su mintimi, jog už riešutų sviestą reikia pakloti visą turtą, savaime kylantys miltai parduodami tik Marks&Spencer’yje, rožių vandens ir su žiburiu nerasi. Na, mintį supratot. O čia viskas atvirkščiai – galima rasti visko. Ekologiškų produktų kaina mažai tesiskiria nuo paprastų, pamačius naują receptą nereikia galvoti, kur pirkti ir kaip įpirkti tam tikrus produktus – juk čia yra visko. Atėjusi į eilinę parduotuvę žvelgiu į dešimtis rūšių miltų, cukraus, aliejaus, šokoladų, medaus, kruopų... Jau nekalbu apie ekzotiškus vaisius bei daržoves. Bet ką ten, čia mangas ir obuolys yra tiek pat ekzotiški. Nė vienas nėra vietinis. Avokadai kainuoja mažiau nei agurkai, ananasai lygūs su obuoliais. Nori levandų medaus? Prašom. Miltų be gliuteno? Jų daugiau nei paprastųjų. Pėlesinio sūrio? Rinkis iš 30 rūšių. Liči vaisiai? O kodėl gi ne? Juk jie nė ką brangesni už kriaušes.
Ką jau kalbėti apie virtuvių pasirinkimą. Ispaniški, japoniški, kiniški, itališki, prancūziški, indiški, meksikietiški restoranai plačiai atveria savo duris išsiilgusiems naujovių. Lietuviškų čia, beje, irgi pilna. Pažįstami ir ne itin pavadinimai, kvapai ir skoniai. Įdomios spalvos bei deriniai. Skanūs gėrimai ir vedantys iš proto aromatai. Naujovė ir įvairenybė. Taip, tai Londonas.
Vos tik paragavusi šių vaisių prisimerkiau. Sultingi, egzotiški, aromatingi ir rūgštūs. Stipriai rūgštūs. Bet vistiek baisiai skanūs. O šiame recepte jų rūgštumas kaip tik į naudą. Kvapnus, švelnios konsistencijos, gražios spalvos bei fantastiško skonio kremas mane pavergė. Yra tik vienintėlis ir mažytis bet. Nežinau, kaip pavadinti tai lietuviškai. Žodynas sako, jog passion fruit negalima vadinti marakujomis. Taisyklingas pavadinimas – pasiflora. Bet visuotinis gelbėtojas googl‘as rodo ne sultinguosius vaisius, o gražias gėlytes. Bet tiek jau to. Yra dar vienas mažytis bet. Neturiu žalio supratimo, kaip pavadinti populiarų Britanijoje curd lietuviškai. Kremas? Banalu. Masė? Neskanu. Žodžiu, gal tegul taip ir lieka? Passion fruit curd skamba labai netgi neblogai.
Beje, tiems, kas nenori/nemėgsta/myli savo piniginę ir neketina pirkti šių Lietuvoje itin brangių vaisių, siūlau naudoti paprastas citrinas. Tada gausite klasikinį curd variantą. Taip pat galite dėti dalį marakujos, dalį citrinos sulčių. Proporcijos – Jūsų fantazijos reikalas.
Passion fruit curd
½ stiklinės (apie 100g) passion fruit sulčių (nesaldintų)
2 šaukštai (20-30g) citrinos sulčių
100g cukraus (naudoju Demerara rudąjį)
3 kiaušiniai
50g sviesto
Sultis sumaišykite su cukrumi bei supjaustytu sviestu. Užvirinkite. Nuimkite nuo ugnies ir leiskite šiek tiek atvėsti. Kiaušinius lengvai suplakite (šluotele, plaktuvas čia nereikalingas). Kai sultys pravės, labai plona srovėle supilkite į kiaušinius, energingai juos maišydami. Dubenėlį su mišiniu įstatykite į karštą vandens vonelę (įgūdus, galima tai daryti ir be vonelės, bet keletą pirmų kartų stipriai rekomenduoju naudoti vandens vonelę). Nuolat maišydami kaitinkite mišinį apie 5 minutes. Paskutinę minutę skysta masė taps itin glotniu ir švelniu kremu. Vos kremas sutirštės, nuimkite jį nuo ugnies ir leiskite atvėsti. Galima uždengti maisto plėvele, kad viršus nedžiūtų, bet man ir taip nedžiuvo.
Skanaus!
Tai, kad riešutų sviestas tam pačiam M&S 6Lt kainuoja, jei neklystų, o rožių vandens tai vien prie namų dvejuose parduotuvėse yra pirkti. Taip sunku pas mus su įvairumu, bet po truputi gerėja, kai pagalvoji kaip buvo prieš kelis, keletą metų. Užsimaniau dabar labai šito vaisiaus paragaut:)
AtsakytiPanaikintiegzotiskas -egzotika:)
AtsakytiPanaikintiAnonime, vadinasi tinkamoj vietoj Tavo namai ;) Man su paieškomis Lietuvoje ne itin sekdavosi. O ir kainuodavo viskas nepigiai.
AtsakytiPanaikintiAčiū, klaidą ištaisiau ;)
Bet ir LT visko to paties yra. Pilna :) Tik kad dauguma matyt nenori, domėtis nenori. O svetimam kieme žolė visada žalesnė :)
AtsakytiPanaikintiEgle, Vilniuje galbūt ir yra visko pilna, bet, pvz. mažesniuose miestuose yra produktų, kurių sunkiai rastum ar iš vis nerastum..
AtsakytiPanaikintiAga, yra yra, bet kiek tai kainuoja? Bent jau aš pašiurpdavau, kai už geresnį alyvuogių aliejų reikėjo mokėti 20lt, už kokį ananasą 6lt, už nori lakštus 10-12lt itt. Tai, aišku, ne pirmos būtinybės produktai. Bet daugelis ne tingi, o tiesiog negali sau to leisti. O čia be jokios sąžinės graužaties perki tai, ką nori :)
AtsakytiPanaikintiP.S. Dabar man tai jau ne kaimyno žolė, o sava... ;)
Tikrai taip, tarkim, Vilniuj tai, ką parduoda kokie Sveiki produktai, prisidengę ekologiškumais už dviženkles sumas, Londone kainuoja, išvertus į litus, iki dešimties. Skirtumas akivaizdus.
AtsakytiPanaikintiMaisto blogeriams Londonas tikrai rojus, čia jau nebe 'žolėj' reikalas, beje.
Juliana, aš neseniai paragavau dragon fruit iš tų egzotiškesnių - keistas toks, kivis - ne kivis :) O ličiai čia labai skanūs, ir greipfrutai, ir net avokadai ne akmeniniai galų gale :))
Jurgita, Londonas yra rojus visiems pirkėjams, nes kaip jau minėjai, kainos akivaizdžiai skiriasi :)
AtsakytiPanaikintiO aš jo dar nesu ragavusi, bet būtinai reikės. Bent jau dėl jo išvaizdos :) Pirmas savaites man buvo mango dienos, nes jie čia irgi šaunūs. Ir tai kažkaip stebina. Visi vaisiai ir daržovės yra atvežtiniai, bet jų skonis tikrai geras :)
Man teko siu vaisiu ragauti ten, kur jie auga - Izraelyje. Nebuvo rugstus. Saldus su rugsteles nata. Dar r namo parsiveziau...
AtsakytiPanaikintiNiekad nevalgiau passion fruit'o - bet atrodo žavingai ir labai traukia paragauti
AtsakytiPanaikintiAnonime, ir aš mielai jų paragaučiau Izraelyje. Jaučiu, skonis nesulyginamas :)
AtsakytiPanaikintiIndre, jie tikrai skanūs ir labai labai aromatingi. O ir stalą puikiai papuošia. Būtinai paragauk pasitaikius galimybei :)
Nė karto neteko susidurti su vaisiumi "pasiflora", tik va kur ieškoti jų?
AtsakytiPanaikintiLietuvoje, manau, turėtų būti didesniuose prekybos centruose. Dabar ten beveik visko galima rasti :)
AtsakytiPanaikintiSkaitinėju kaip tik dabar ralinėdama per įrašus :))) Nu plem, užtikau ir fotiką kokį pati žiūrėinėju, nes tiesiog iš proto veda, kad neišlaužiu su muilinė visai nieko gero, baisios foto.. dar su menu mažoka man draugystės..
AtsakytiPanaikinticha ir taip apie maisto pasirinkimus, kaip parašei šitam įraše.. aš ir karaliauju sau su riešutų miltais, su riešutų sviestais (natūraliais, ir ne po 6 litus iš MS, kur su priedais tie sviestai garantuoju), aliejais, prieskonių galybe... aišku nervina, kad viskas susverta, nėra kilograminių dalykų, nebent obuoliai.. kad uogos nežmoniškai brangios ir šaldytas ragauju grįžus į Lietuvą... bet pastarom dienom ir tegalvoju, ką nors ir vėl kepdama ''Lietuvoje aš to nedaryčiau.. negalėčiau... ir pagrindinė daržovė (jei ne kaimukas) būtų morka ir kopūstas..'' eh.. taip įvairovės Lietuvoje yra.. bet va, kas norėjo nusipirkti migdolų miltų (tikriausiai vienoj iš eko parduotuvių) pasakė bus tokių birželio vidury... eh mes tikrai ranka lengviau pasiekiam viską..
o Londone išvis kaifavau pro vieną gatvelę tik prasinešus paskutinį kartą, kur vadinamieji babajai prekiauja.. norėjau kad mane paliktų tarp tų vaisių dubenių, nematytų daržovių (na taip aš daržovių mylėtoja)..:D eh smagu, kad tarp tamsių lietingų Škotijos debesų, įsivaizduojamų spinduliukų įžvelgiu :))
beje, pasiflorų kvaaaaaapppaasss koks.... mmm... esu tik lyžtelėjus to vaisiaus, bet kvapą per maišiuką net užuodžiau (na ne mano buvo tas vaisius :D )
AtsakytiPanaikintiSkamba skaniai - o su kuo tiktų toks kremas?
AtsakytiPanaikintiTrumpai tariant - speak London :D Kiekvienas lietuvis žino, kad išvyksti nemokėdamas kalbos, kalbi laužyta anglų-lietuvių-rusų- lenkų kalba ir vertimai atrodo sudėtingi. Kai pragyveni, apsipranti, pasimokai iš aplinkos kalbėti, tuomet be problemų - ir kalbi ir rašai.
AtsakytiPanaikintiPritariu paskutiniam komentatoriui. Tikriausiai 80 proc. žmonių, vykstančių į Angliją, moka vos vieną kitą žodį. Bet ten gyvendami yra priversti mokytis ir išmokti. Niekur nesidėsi.
AtsakytiPanaikinti