Pradžia. Dublis 2

Susikrovusi lagaminus atvykstu į vieną didžiausių pasaulio miestų. Šiaip. Netgi ne iš būtinybės. Palikusi viską, kas taip įprasta, sava, miela (ir nelabai), pačiupusi porą mėgstamiausių suknelių, mėgstamą knygą ir kompiuterį skrendu nežinia kur. Viena ten, be jokių draugų ir artimųjų. Viena ten, be savo mylimo bevardžio katino. Viena mieste, kur skubėjimas ir stresas – kasdienė daugelio būsena. Be galo neįprasta. Miestas, kuriame visi jaučiasi svetimi ir nutolę, bet be galo gerai supranta vieni kitus. Kur kitų papročių, tikėjimo ir tradicijų žmonės, atvykę iš tolimų pasaulio kampelių gali tapti artimesni, nei savi. Mieste, kur normalus žmogus pasiklysta skubančių į niekur zombių minioje. Miestas, kuriame kiekvienas sukasi kaip galįs. Be jokios sažinės. Be jokios moralės. Jis šypsosi, demonstruodamas draugiškumą, o vos nusissukęs išgirsti galandamo peilio garsą. 

Miestas, kuriame neįtikėtinai lengvai susirandi draugų. Dar lengviau su jais atsisveikini. Miestas, kur, nepaisant milžiniško žmonių kiekio, daugelis bando prie kažko glaustis, jausdami nenumaldomą vienatvę ir tuštumą.

Miestas, kuriame pagaliau imi nuoširdžiai vertinti naminį maistą. Ir visi nuoširdžiai stebisi išgirdę, jog kažkas dar gamina. Miestas, kuriame viešpatauja greito maisto restoranai, išklijuoti baltu kafeliu, su viena kėde ir vazonu. Dievaži, jie man primena lavonines. Miestas, kuriame supermarket – tai indiška parduotuvikė 2x2. Miestas, kuriame pusė cm sniego sustabdo visą eismą. Metro, traukiniai, autobusai, taksi sustoja. Visur kamščiai, panika ir vėlavimas. Beje, apie autobusus. Taip, jie šaunūs, dideli ir išskirtinai raudoni. Daugelis jų – dviaukščiai. Bet jie nešvarūs. Todėl geriau vaikščioti pėsčiom – galima pamatyti vovėrių. Vovėrės – įprastas dalykas. Matau jas kasryt pro langą. O lapės naktim slankioja lyg šunys. Bet ne, šunys čia neslankioja. Tik lapės.

Kaip netikėta – norėjau rašyti, kaip stipriai pasikeitė mano gyvenimas. Ir kaip kažkas, uždarydamas prieš nosį duris atidarydavo langą. Parašiau mažyčius savo pastebėjimus apie stebuklų ir nusivylimų miestą. Miestą, iš kurio nesinori išvykti, ir į kurį nesinori grįžti.

Juliana