vanilla blonde

Šokoladinis musas su tofu ir kaip pasigaminti šokoladinį indelį

2012-03-15T20:30:00.000+02:00

Pavasaris apdovanojo mus keliomis šiltomis dienomis ir vėl siunčia nulinę temperatūrą. O aš jau netgi ledus pasigaminau šiltajam sezonui pasitikti.

***

Nuvažiavusi pas mamą visada daug kepu. Dažniausiai tai, ko nekepčiau viena – tortus, sudėtingus pyragus, desertus etc. Turbūt todėl, jog gamintis Tiramisu dviem porcijoms yra šiek tiek kvaila, o viena viso torto (kad ir kaip norėčiau) nesuryčiau.

Ir žinote, ką pastebėjau? Kuo mandresnis (brangesnis, atimantis daug laiko ir reikalaujantis daug darbo) kepinys, tuo didesnė galimybė, jog nusivilsime. Matyt dėl to, jog plakdama tris kremus iš geriausių produktų imu tikėtis kažko. Ir išeina kažkas... normalaus. Netgi skanaus, bet ne įspūdingo. Pagal balus tokio pat (gero), kaip ir paprastas keksas, užmaišytas per 10 minučių.

Štai paskutinis lašas buvo varškės pyragas su baltuoju šokoladu. Gaminosi nesunkiai, bet produktai... (!). Ir štai tikėdamasi drėgno ir minkšto varškės pyrago (kaip nuotraukoje) gavau sausą ir birią varškę, ištižusią sausainių masę ir nė ženklo į 300g baltojo šokolado. Nežinau priežasties - gal varškė ne ta, gal orkaitė, gal rankos, bet vistiek nusivyliau.

Kai namie būnu viena, renkuosi patiekalus, kuriuos galima pasigaminti mažais kiekiais. Net jei kartais gaunu ne tai, ko tikėjausi – ne taip gaila.

Šokoladinis musas su tofu man buvo naujovė. Sako, tofu skonis visai nesijaučia. Nieko keista – sūris neturi itin stipraus ir specifiško skonio. Pagal konsistenciją man desertas labiau priminė pudingą nei musą – glotnus, sunkus, be oro burbuliukų. Desertas itin sveikas – turi daug baltymų, geležies, mažai kalorijų, riebalų ir cukraus. Skonis šokoladinis, bet asmeniškai man šiek tiek persimušė tofu skonis. Kitą kartą dėčiau šiek tiek daugiau šokolado. Vietoj cukraus pudros galite naudoti medų, agavos arba datulių sirupą itt. Desertą galite valgyti vieną arba mirkyti į jį vaisius, sausainius, ryžių trapučius itt. Mums labai patiko, o ir liemuo liks dėkingas.

Desertą tiekiau šokoladiniuose indeliuose. Kaip dariau? Su baliono pagalba. Idėją pasigavau vartydama n-tą kulinarinę knygą parduotuvėje.

Šokoladiniai indeliai

3 indeliai

apie 100g juodojo šokolado

3 nedideli balionai

aliejus

Balionus pripūskite (ne itin stipriai, kad viršus liktų užapvalintas). Gerai nuplaukite, nusausinkite ir BŪTINAI patepkite augaliniu aliejumi.

Šokoladą ištirpinkite vandens vonelėje. Šokoladui išsirinkite tokį dubenėlį, į kurį tilptų pripūsto baliono viršūnėlė. Pasiruoškite tris puodelius arba stiklines (į jas patogu sustatyti džiūstančius balionus). Į kiek atvėsusį šokoladą mirkykite baliono viršūnę, leiskite šiek tiek nubėgti šokoladui ir statykite į puodelį, kad sustingtų (kaip nuotraukoje). Kai šokoladas sustings, procedūrą pakartokite. Sustingus antram sluoksniui ant viršūnės uždekite porą lašų ištirpusio šokolado ir statykite ant sviestinio popieriau aukštyn kojomis, kad būsimas indelis išmoktų stabiliai stovėti. Kai šokoladas gerai sustings, balioną susprogdinkite ir atsargiai ištraukite iš indelio. Man šiek tiek nubyrėjo krašteliai, bet išvaizdos tai nesugadino.

Sutinku, aprašymas ilgas, bet viskas gaminama labai paprastai.

Šokoladinis musas su tofu

4 porcijos

šaltinis – Happy Living

400g šilkinio tofu (jis labai minkštas, dažniausiai parduodamas kartoninėse dėžutėse, kaip mažos sulčių pakuotės)

150g juodojo šokolado (kitą kartą dėčiau 200g)

3v.š. cukraus pudros

likeris, druska, cinamonas, čili arba kitokie prieskoniai

uogos, vaisiai, sausainiai itt. patiekimui

Šokoladą ištirpinkite, šiek tiek atvėsinkite. Ant sietelio keliais sluoksniais sudėkite popierinius rankšluosčius, išverskite tofu ir palikite kelioms minutėms, kad nubėgtų nereikalingas skystis. Į šokoladą sudėkite norimus prieskonius, cukraus pudrą ir gerai išmaišykite. Tofu sudėkite į blenderį, sutrinkite iki vientisos masės. Supilkite šokoladą ir dar kartą sutrinkite, kad susimaišytų (galima ir šaukštu).

Tiekite atšaldytą su uogomis, sausainiais, bananais itt.

Skanaus!

Spausdinti

Sveikai ir su šokoladu? Taip!

Šokoladinis jogurtas

Juodasis veganiškas šokoladas

Pirkiniai

2012-03-12T04:41:00.000+02:00

Rodos, pasakojau, jog nauja mano manija – sveikuoliškas maistas. O ne, nepagalvokite, kad pradėjau maitintis teisingai. Tiesiog negaliu ramiai praeiti pro sveikų produktų parduotuves.

Žinau, girtis negražu, tad pavadinkime tai „parodyti pirkinius“.

Arbatmedžių medus. Labai sveikas medus, turintis ypatingų gydomųjų savybių. Gydo viską. Panacėja nuo visų ligų. Man, žinoma, jo prireikė.

Kuo didesnis skaičius parašytas (parduotuvėje buvo nuo 5 iki 25), tuo geresnis medus. Ėmiau mažiausią, nes aukštesnių kaina pasiekė dangų.

Pagal skonį gana specifiškas, tarsi medus maišytas su kažkuo. Bet, kadangi, tai labiau vaistas nei maistas, galima ir pakentėti. Holland & Barrett, 250g, £6,69

Arbatmedžių medus + juodieji serbentai. Pirkau šalnoms dėl imuniteto stiprinimo. O ir šiaip, skamba skaniai.

Skonis kaip medaus su serbentais, namie tokio galima prisigaminti visai nesunkiai. Holland & Barrett, 300g, £6,99

Migdolų sviestas. Užsitepti ant paskrudusios duonos, palašinti medaus ir užberti cinamono. Skanuma. Taip pat gamintojas siūlo anakardžių bei lazdyno riešutų sviestą. Pastarasis, beje, dar geresnio skonio. Holland & Barrett, 170g, £2,75

Sultinio kubeliai. Nesu didelė kubelių gerbėja, bet kartais visgi labai pritrūksta laiko. Be mielių, be gliuteno, organiški. Pagal skonį normalūs sultinio kubeliai. Sako, sveiki. Sainsbury‘s, 6vnt., £1,10

Saldiklis sirupo pavidalu. Esu tikra, girdėjote apie agavos sirupą. Čia kažkas panašaus. Išgaunamas iš obuolių bei vynuogių. Sladiklis universalus – galima naudoti tiek į kepinius, tiek į jogurtą, košę, desertus itt. Su lengvu medaus ir vaisių prieskoniu. Be gliuteno, tinka diabetikams. Waitrose, 350g, £2,39

Pieniškas šokoladas su levandomis. Ehh, levandos, levandos. Derinys tikrai vykęs. Eidama namo galvojau, kad prarysiu visą vienu kąsniu. Bet levandų skonis pasirodė toks stiprus, kad tesuvalgiau gabaliuką. Pasilepinimui tiek ir užtenka.

Taip pat gamintojas siūlo šokoladą su rožėmis, mėtomis, cinamonu, čiobreliais itt.

Super-džemas be cukraus. Visiškai natūralus ir be galo skanus džemas. Avietės bei spanguolės puikiai jaučiasi, skonis kaip naminės uogienės. Saldumo (bet ne per daug) suteikia koncentruotos vynuogių sultys. Waitrose, 212g, £1,69

Creamed coconut. Net neįsivaizduoju, kaip tai vadinasi lietuviškai. Creamed coconut – tai džiovintas sutrintas kokosas. Stipriai sukietėja kambario temperatūroje, gana riebus. Dedamas į kepinius, desertus, karį itt. Sako, užpilus karštu vandeniu galima pasigaminti kokosų pieną, bet man nepatiko. Kokosų pienas – daug skaniau. Sainsbury‘s, 200g, £1,20

Šilkinis tofu. Pamačiau šokoladinio muso receptą su tofu ir užsidegiau. Nusipirkau, pasigaminau, paragavau – tai ir tiek. Šiaip, tofu neturi ypatingo skonio. Šilkinis yra daug minkštesnis už paprastą. Sublenderiavus išeina vientisas kremas. Waitrose, 300g, £1,85

Iki greito!

Citrininis kremas su levandomis

2012-03-07T02:54:00.000+02:00

Manau, daugelis esate ragavę citrininio kremo. Jį galima tepti ant blynelių, skrebučių, pertepti tortus bei pyragus, įmaišyti į jogurtą bei plaktą grietinėlę. Internete vis auga citrininio kremo receptų – kai kuriuose dalis citrinų sulčių pakeičiama kitais intensyvaus skonio vaisiais – apelsinais, pasifloromis, uogomis itt. Taip pat į kremą galima dėti priedų – matcha miltelių, mėtų ekstrakto, rozmarino, levandų.

Šį kartą kremą tiekiau morenginiuose krepšeliuose su plakta grietinėle (nuotraukose nesimato). Trapūs ir saldūs morengai puikiai dera su intensyvaus skonio kremu. Levandos suteikia subtilų aromatą. Patiko.

P.S. Man kremas išėjo šiek tiek kitokios konsistencijos, nei autorei. Manasis buvo kiek skystesnis, labiau vientisas (greičiausiai dėl trumpesnio virimo laiko).

Citrininis kremas su levandomis

1 nedidelis stiklainėlis

šaltinis - čia

2 didelės nevaškuotos citrinos

2 kiaušiniai

100g cukraus

20g sviesto

1 a.š. džiovintų levandų žiedų

Nuo citrinų nutarkuokite geltonąją žievelės dalį, išspauskite sultis. Nepridegančiame puode sumaišykite cukrų, sultis, žievelę bei levandų žiedus. Nors autorė recepte nenurodė, bet aš mišinį pašildžiau ir palikau geram pusvalandžiui pritraukti levandų aromatui. Kiaušinius nestipriai suplakite, įpilkite į jau atvėsusį mišinį ir išmaišykite. Sviestą supjaustykite, sudėkite į puodą ir statykite ant viryklės. Kaitinkite vis pamaišydami. Kai kremas užvirs, ugnį sumažinkite iki minimumo ir kaitinkite dar 7-8min, kol kremas sutirštės (neužmirškite vis pamaišyti!). Išvirusį kremą perkoškite per sietelį ir supilkite į stiklainį. Laikykite šaldytuve.

Skanaus!

Spausdinti

Du sveikuoliški šokoladai

2012-02-29T01:29:00.000+02:00

Vis su tais savo šokoladais.

Normalūs žmonės pavasariui artėjant maitinasi sveikai, o aš nieko negaliu su savimi padaryti.

Bet žinote, būna apima kokia stipri vieno produkto manija ir kol (neatsi)valgysi/gaminsi, ji niekur nedings. Šiuo metu mano fetišas – sveiki desertai. Ne, ne vaisių salotos su jogurtu, o sotūs, saldūs, pageidautina šokoladiniai desertai, pagaminti iš sveikuoliškų produktų:

žalias beveik veganiškas sūrio pyragas

veganiški šokoladiniai keksiukai su bananų ledais

šokoladinis musas, apie kurį jau rašė Egidija

avokadų ledai

žalia, veganiška ir visokeriopai sveikuoliška šokoladinė tarta

ir dar keli...

Pradėjau paprastai – veganiškas šokoladas. Nes, manau, išsikepti pyragą arba pasigaminti šokoladinį desertą yra kur kas paprasčiau, nei pasigaminti gabaliuką gryno sveikuoliško šokolado. Bet viskas yra įmanoma. Ir ne taip jau sunkiai.

Gaminausi dviejų rūšių šokoladą – šaldytą pieniškai-riešutinį bei juodąjį šokoladą su kokosų aliejumi.

Pirmajį aptikau viename rusų tinklaraštyje – visi itin gyrė. Sakė, jog labai skanu ir be galo primena šokoladą. Nuoširdžiai pasakius, nelabai. Ne, supraskite mane teisingai – dalykas tikrai skanus. Graikiški riešutai su lengvu šokolado prieskoniu – kas čia gali būti neskanaus? Bet ar jis šaldytas, ar ne – tai tik riešutai ir kakava. Labai, beje, mažai kakavos. Kitąkart dėčiau gerus 3 šaukštus vietoj vieno. Be to, vos ištraukus iš šaldiklio desertas ima tirpti – kaip pieniški ledai.

Antras – daug geriau. Kokosų aliejus, kakava ir agavos sirupas (arba medus) dalykui pasaldinti. Kokosų aliejus kambario temperatūroje sukietėja, o didelis kakavos kiekis veikia kaip miltai – desertas neskystėja, tik vos suminkštėja ištraukus iš šaldiklio. Tiesa, dėjau tik pusę kakavo, nes toooks kakavos kiekis mane, pieniško šokolado gerbėją, nudėtų vienu smūgiu.

Antrąjį šokoladą garantuotai kartosiu – skonis labai patiko.

Šaldytas riešutų „šokoladas“

nedidelė plytelė (delno dydžio)

šaltinis – čia

½ puodelio graikinių riešutų (apie 50g)

¼ puodelio karšto pieno (apie 50g) (veganiškai versijai rinkitės sojų/riešutų pieną)

1 v.š. kakavos (dėčiau gerus 3)

1 v.š. medaus/agavos/klevų sirupo (veganai renkasi agavos arba klevų sirupą)

Karštame piene ištirpinkite kakavą. Užpilkite mišiniu riešutus ir palikite 10min. Tada susmulkinkite plakikliu (blenderiu) kartu su medumi. Lygią lentelę padenkite plėvele arba kepimo popieriu, supilkite paruoštą masę ir siųskite į šaldymo kamerą kelioms valandoms.

Tamsusis veganiškas šokoladas

delno dydžio plytelė

šaltinis – This Rawsome Vegan Life

¼ puodelio medaus/klevų arba agavos sirupo (veganai išbraukia medų)

2/3 puodelio nesaldintų kakavos miltelių (aš dėjau 1/3 puodelio – 25g)

¼ puodelio ištirpinto kokosų aliejaus (30g)

Medų, aliejų ir kakavą sumaišykite. Jeigu norite, dėkite priedų – riešutų, džiovintų vaisių, vanilės, jūros druskos, cinamono etc. Masę paskleiskite ant sviestinio popieriaus ir dėkite į šaldiklį kelioms valandoms. Šokoladui sukietėjus jį laikykite šaldytuve.

Skanaus!

Spausdinti

Nuotraukose pirmasis šokoladas atrodo šviesiau, o antrasis - tamsiau

Veganiškas drėgnas šokoladinis pyragas

Dvigubi Nutellos sausainiai

2012-02-22T22:19:00.000+02:00

Šokoladas, šokoladas, šokoladas... O nuo pirmadienio/kito mėnesio/Naujųjų – lieknėsime.

Iš ryto skęsdama naujuose mėgstamų tinklaraštininkų receptuose vis pagalvoju, kad gyvenimo neužteks viską išbandyti.

Kadangi merginos reklamuoja naujai atrastus tinklaraščius, beveik užsikrečiau ir aš. O paskui šovė mintis, jog būtų labai sunku išskirti keletą geriausių. Vieni gražiai fotografuoja, kitų receptai visada pavyksta, treti moka užburiančiai rašyti... Ne, geriausių nesirinksiu. Viršuje, ties užrašu Myliu galite pamatyti ilgeliausią sąrašą tų, kuriuos aš jau atradau. O kiek dar liko...

Pakelkite ranką, kas nemėgsta Nutellos? Žinoma, ją galima kabinti šaukšteliu arba tepti ant duonos, kaip siūlo reklamos. Arba galite pasigaminti burnoje tirpstančius saldainius, išsikepti pyragą arba štai šitokius dvigubus sausainukus.

Sausainiai išėjo labai panašūs į Amerikietiško stiliaus parduotuvinius – traškūs, saldūs, šiek tiek minkšti viduje. Visgi, kitąkart dėčiau mažiau kakavos – jos skonis trukdo atsiskleisti Nutellos riešutiškumui. Pertepimui kremą maišiau su šiek tiek šokolado – dėl skonio ir konsistencijos.

Dvigubi Nutellos sausainiai

14-15 dvigubų sausainių

šaltinis – Baked in

1 ½ puodelio miltų (170g)

1/3 puodelio kakavos (40g) – kitą kartą dalį kakavos keisčiau miltais

1a.š. kepimo miltelių

110g sviesto

1 puodelis cukraus (225g) – dėjau tik 120g, buvo tobulai saldu

1/3 puodelio Nutellos arba panašaus tipo kremo (apie 100g)

1/3 puodelio pieno (80ml)

druska pabarstymui (nebūtinai)

Nutella ir pieniškas šokoladas pertepimui

Sumaišykite miltus, kakavą ir kepimo miltelius. Atskirame inde suplakite sviestą su cukrumi iki purumo (apie 3min). Sudėkite Nutellą ir plakite dar apie 1min. Per du kartus įmaišykite pieną bei miltus. Tešlą uždenkite ir statykite į šaldytuvą 30-40min (šilta tešla turėtų būti lipni, bet atšalusi puikiai susisuka į rutuliukus).

Orkaitę įkaitinkite iki 170°C karštumo. Skardą išklokite kepimo popieriumi. Sausainių tešlą sukite į nedidelius rutuliukus (maždaug 1cm skersmens), dėkite ant skardos, palikdami nedidelius tarpus. Jeigu norite, ant viršaus užberkite šiek tiek jūros druskos. Kepkite 15-17min. Karšti sausainiai bus kiek minkšti, bet atšalę jie sukietėja.

Pertepimui Nutellą bei šokoladą (ėmiau apie 3 šaukštus Nutellos ir 60g šokolado) ištirpinkite karšto vandens vonelėje. Palaukite, kol atšals ir ims stingti. Dėkite šiek tiek pertepimo per sausainio vidurį ir uždenkite kitu sausainuku (nespauskite). Palikite atšalti.

Skanaus!

Spausdinti

Šokoladiniai Nutellos saldainiai

Nutellos pyragas

Aviečių ir granatų uogienė su čiobreliais

2012-02-21T02:57:00.001+02:00

Maistas dabar vertinamas visai kitaip. Receptai ateina ir išeina - nedaug kas tegamina tuos pačius patiekalus kas dvi savaites ir taip metai po metų. O savaitgaliui tradiciškai kepta višta arba cepelinai. Išgirstame naujieną (nors ir jų surasti itin sunku), išbandome, ir, jei patiko, gaminame kelis kartus iš eilės. Tada nukišame į tolimą stalčių artimiausiam pusmečiui. O po pusmečio ta, jau ne naujiena, vėl netikėtai pradžiugina.

Viskas, turbūt, dėl milžiniškos pasiūlos. Receptai, produktai, idėjos... bet kartais ir vėl pagaunu save ties mintimi, jog nežinau, ką pasigaminti pietums. Visko pilna – daryk, rodos, ko širdis geidžia. O širdis geidžia paprastumo. Nemadingo, neįmantraus, tikro ir nuoširdaus maisto. Duonos su sviestu. Obuolio su medumi. Šaukštelio naminės uogienės.

Nors pradinė konservavimo paskirtis – išsisaugoti vasaros gerybių ateinantiems metams seniai dingo, bet juk taip smagu šaltą vasario naktį atsidaryti stiklainį, kupiną raudonų uogų.

Uogienė išeina labai įdomi. Dominuoja avietės, granatai duoda tik prieskonį. Nežinantis tikrai neatspėtų. Čiobreliai suteikia puikų aromatą – svarbiausia jų nepadauginti. Nors autorė rašo apie saujelę, aš dėjau tik dvi šakeles. Iš pradžių jų beveik nesijautė, bet atšalus uogienei aromatas atsiskleidė.

Originale dedamas agavos sirupas, bet aš naudojau rudąjį cukrų. Gal ne taip sveika, bet taip pat skanu. Kadangi cukraus dedama nedaug ir verdama uogienė neilgai, ji kvepia trintomis uogomis. Laikyti reikia šaldytuve iki kelių savaičių.

P.S. Cukraus kiekį siūlau reguliuotis pagal skonį – mes saldžių nemėgstam. Čia cukrus dedamas ne kaip konservantas, o tik dėl saldumo.

Aviečių ir granatų uogienė su čiobreliais

3 nedideli stiklainiai (manieji, turbūt, buvo didesni, nes autorei išėjo 6-8 stiklainiai)

šaltinis – Green Kitchen Stories

3 granatai

250g šaldytų aviečių (šviežios, žinoma, tinka labiau)

½ citrinos sulčių

2 šakelės čiobrelių (arba pagal skonį)

100g rudojo cukraus (arba pagal skonį)

Išimkite sėklas iš granatų (instrukcija). Į puodą sudėkite sėklas, atšildytas avietes bei cukrų. Statykite ant nedidelės ugnies. Masę užvirkite ir kaitinkite kartas nuo karto pamaišydami apie 20-30min (priklausomai nuo to, kiek sulčių išsiskyrė). Į virimo pabaigą sudėkite čiobrelius (galite nuimti lapelius arba dėti visas šakeles ir išvirus jas tiesiog išmesti). Sudėkite citrinų sultis ir nuimkite nuo ugnies. Sudėkite į nedidelius stiklainius. Laikykite šaltai iki kelių savaičių.

Skanaus!

Spausdinti

Jogurtiniai ledai su braškėmis ir baziliku

Aviečių gėrimas su bazilikais

Braškių uogienė su rozmarinu

Rabarbarų džemas su medumi ir rozmarinu

Turkiška duonelė su razinomis

2012-02-14T19:55:00.001+02:00

Nusilakuoju kojų nagus raudonai – man irgi Valentindienis.

***

Ar šalto vėjo nupūsta, ar nuo mamos užsikrėtusi, ar gerus receptus su gražiomis nuotraukomis atradusi – užsikrečiau duonos kepimo manija. Planuose ir duona su raugu, ir mielinės bandelės, ir nesaldi duona su riešutais... eh, daug tų planų.

Ogi visa manija prasidėjo nuo šitos duonelės su melasa ir razinomis. Nežinau, kiek ji turkiška, bet kad labai skani, tai tikrai. Autorės duonelė atrodo labai puri ir lengvutė. Man abu kartus išėjo panaši į „Palangos“ duoną pagal konsistenciją, saldi, su ypatingai skania traškia plutele. Viduje šiek tiek drėgnoka, dėl to ilgai nesenstanti. Žodžiu, duonelė keliauja į mano topus, nes gaminti ją labai lengva (kaip mielinei tešlai), o skonis labai labai. Ypač pusryčiams, su storu sviesto sluoksniu ir ramunėlių arbata.

Turkiška duonelė su razinomis

2 kepaliukai

šaltinis – Blue Spoon

500g miltų

pakelis sausų mielių (7g)

330ml pieno

2 v.š. sviesto

5 v.š. melasos

4 v.š. rudojo cukraus (galite nedėti, jei norite ne visai desertinės duonelės)

2 v.š. tirpios kavos

100g razinų

1 a.š. druskos

Miltus išmaišykite su druska, mielėmis bei šaukšteliu cukraus. Pieną supilkite į mažą puodą, statykite ant nedidelės ugnies. Nuolat maišydami sudėkite sviestą, cukrų, kavą ir melasą. Pieną atšaldykite iki tokios temperatūros, kad įkišę mažąjį pirštą, nejautumėte diskomforto. Pieno mišinį supilkite į miltus su mielėmis, sudėkte razinas ir gerai išminkykite. Jei tešla vis dar lips prie rankų, įberkite šiek tiek miltų. Uždenkite švariu rankšluosčiu ir statykite šiltai maždaug valandai, kad paaugtų.

Tešlą padalinkite į dvi dalis, suformuokite kepalėlius ir palikte dar 20-30min šiltai.

Kepalėlius patepkite pienu, kepkite apie 30 min 190°C karštumo orkaitėje. Aš dar karštą duonelę dar kartą tepiau pienu ir laikiau orkaitėje, kol šiek tiek atvėso.

Skanaus!

Spausdinti

Šokoladinė bananų duona su sviestiniais trupiniais

2012-02-08T01:44:00.000+02:00

Valentino diena, Valentino diena... Širdelių formos saldainių dėžutės, raudoni atvirukai, pliušiniai žaislai... Knygynuose mini knygutės su romantiškos vakarienės idėjomis, bloguose keksiukai su rožiniu kremu ir pabarstukais, o kine taikoma nuolaida, jei atsivedi savo antrąją pusę. Galėtų pagaliau baigtis visa šita rožinė nesąmonė. Neromantikė aš, visai neromantikė.

O štai kalbant apie raudonus atvirukus. Po telefonų numerių krūvele, duotų man darbo metu (gi bOrmenė aš, niekur nepabėgsi) retkarčiais atkapstau raudoną atviruką su širdelėmis, padovanotą man, kai buvau dešimties. Šypsausi, gera. Kai kurie mažmožiai moka pradžiuginti net ir praėjus dešimtmečiui. Gal, visgi, šiek tiek romantikė.

Bananai + šokoladas = vienas tobuliausių derinių. Šokoladinė bananų duona šaltą žiemos vakarą – nepamainomas gėris. O jei dar su sviestiniais trupiniais ir paskrudusiais riešutais...

Idėją ir trupinių receptą ėmiau iš Bayaderka blogo. Trupiniai išėjo saldoki, labai sviestiniai ir gardžiai riešutiniai. Patiko.

Duonelės receptą ėmiau iš čia. Iš ėsmės duona gavosi skani, ypač kai atvėso – ne per saldi, pakankamai šokoladinė, bet ne karti, soti ir tiesiog satisfying. Bet gamindama pyragą laukiau drėgno, minkšto, labai aromatingo ir labai bananinio. Nea, šitas ne toks. Norėdami tokio dėkite daugiau bananų ir daug mažiau miltų.

Ėmiau pusę kiekio duonelės ingredientų ir visą kiekį trupinių. Kepiau standartinėje kekso formoje.

Šokoladinė bananų duona su sviestiniais trupiniais

8 riekelės (standartinė kekso forma)

idėja ir trupiniai iš čia

duonelė iš čia

115g miltų

15g kakavos (1/8 puodelio)

1 kiaušinis

100g cukraus (1/2 puodelio) – dedu apie 60g

55g sviesto/margarino

1,5-2 sunokę bananai

50g šokolado (dedu apie 100g pieniško)

½ a.š. kepimo miltelių

50g tikro sviesto

2 kupini šaukštai miltų

1 šaukštas cukraus

2 šaukštai sukapotų graikinių riešutų (tinka ir kitokie)

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Bananus sutrinikite šakute. Sviestą ištirpinkite ir, šiek tiek atvėsinę, išplakite su kiaušiniu iki purios masės. Pusę šokolado ištirpinkite karšto vandens vonelėje, kitą pusę supjaustykite. Į sviestą su kiaušiniu, vis maišydami, suberkite cukrų. Sudėkite bananus, pravėsusį ištirpintą šokoladą ir gerai išmaišykite. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais bei kakava, įsijokite į tešlą. Pabaigoje įmaišykite sukapotą šokoladą. Tešlą sudėkite į formą.

Trupiniams šaltą sviestą supjaustykite kubeliais, suberkite miltus bei cukrų ir kapokite iki stambių gabalėlių. Tada trinkite trupinius tarp pirštų (neminkykite), kol taps smėlinės konsistencijos. Įmaišykite riešutus.

Trupinius tolygiai užberkite ant tešlos, siųskite į orkaitę maždaug 40min. Jei trupinukai įrus anksčiau, uždenkite folija ir kepkite iki „sauso pagaliuko“.

Skanaus!

Spausdinti

Drėgnas šokoladinis pyragas su bananais

Grybų cappuccino sriuba su lazdyno riešutais

2012-02-02T05:41:00.000+02:00

Gyvenimas, rodos, įgauna kitas spalvas. Temti ėmė keliom minutėm vėliau, palangę puošia baltos tulpės, o galvoje vis dažniau praskrieja mintys apie batelius vasarai. Tik štai aš vis nesikeičiu –tūnau prie intymios kompiuterio šviesos 3-ią valandą nakties. Ir, rodos, eičiau miego, bet juk žinau, kad tysosiu lovoje dar gerą valandą su savo mintimis akis į akį. Ne, tegul jau geriau groja radijas.

Prieš porą savaičių, kol pas mus dar buvo pavasaris, pamaniau, jog ilgiuosi sniego. Juk šią žiemą taip ir nesnigo. Ir štai, jau ne visai tikėtai, žada sniegą. O kol kas lepinuosi sriuba, primenančia sniegą.

Kokia gi žiema be sriubos? Karštos, sočios ir tokios jaukios... Šita sriuba – ne visai įprasta. Pieno puta ant viršaus primena ne ką kitą, o visiems žinomą ir daugeliui mėgstamą cappuccino kavą. Paskutinis brūkštelėjimas, paverčiantis paprastą trintą sriubą kažkuo ypatingu ir itin elegantišku.

Grybų cappuccino sriuba su lazdyno riešutais

1-2 porcijos

idėja iš HappyFood

10 nedidelių pievagrybių (apie 200g)

3 džiovinti grybai

1 labai mažas svogūnas

gabaliukas sviesto

50ml grietinėlės

apie 150-200ml pieno

šlakelis aliejaus

sojos padažas, baltieji pipirai, čiobreliai

skrudinti lazdyno riešutai

Džiovintus grybus užpilkite verdančiu vandeniu. Svogūną sukapokite ir pakepinkite svieste. Pievagrybius nuplaukite, supjaustykite ir sudėkite į keptuvę su sviestu ir svogūnu. Iškart įpilkite šlakelį sojų padažo (arba užberkite druskos) – taip iš pievagrybių greičiau išsiskirs sultys. Sojos padažas sustiprina grybų kvapą – net jei naudojate paprastus pievagrybius, jie taps aromatingesni. Džiovintus grybus supjaustykite ir sudėkite į keptuvę. Įdėkite čiobrelių šakelę. Jei reikia, įpilkite šlakelį vandens ir troškinkite ant silpnos ugnies. Po 10min supilkite grietinėlę, išmaišykite ir nuimkite nuo ugnies. Išmeskite čiobrelius. Šiek tiek atvėsinę sriubą sutrinkite. Pagal skonį įberkite druskos ir pipirų. Sriubos tirštumą reguliuokite pagal skonį – galite įpilti pieno, grietinėlės arba vandens ir užvirinti.

Pieną pašildykite, supilkite aliejų ir išplakite (galima naudoti plaktuvą, skirtą pieno putai suplakti arba kavinuką, apie kurį kalbėjau čia. Aš bandžiau plakti kavinuku ir pieną su aliejumi, ir be. Pienas be aliejaus ne taip gerai laikosi ant paviršiaus (ypatingai blogai laikosi 2% riebumo pienas. 4% ir 0.5% laikėsi geriau). Išplaktas pienas su aliejumi pasidarė grietinėlės tirštumo, bet palaukus minutę skystis atsiskiria nuo putos. Puta pasidaro labai standi ir graži. Tiesiog tobula. Rekomenduoju būdą su aliejumi.

Sriubą sudėkite į dubenėlius. Ant viršaus šaukštu uždėkite pieno putos, pabarstykite smulkintais lazdyno riešutais.

Skanaus!

Spausdinti

Apverstas bananų pyragas

2012-01-24T18:01:00.000+02:00

Pasitaiko dienų, kai viskas klostosi ne taip. Vėluoju į autobusą, vėluoju į traukinį, kavinėje atneša ne tą kavą, o dar vieno traukinio bilietas pasirodo trigubai brangesnis, nei tikėjausi. Įskausta galvą ir imu graužti save – juk sakiau tau (pati sau), jog važiuotum kitą savaitę, o šiandien reikėjo sėdėti namie! Pasitaiko. Ir nieko blogo, rodos, nenutiko, bet praeiviams jau nebesišypsau. Ir aplanko jausmas, kad visas pasaulis nusiteikęs prieš mane. Ir norisi tiesiog atsistoti ir apšaukti juos visus. Ir tegul galvoja, kad nuo visų tų nelaimių man nuvažiavo stogas – bent jau būsiu patenkinta.

O grįžusi namo išsikepčiau pyragą. Tokį... guodžiantį. Su karamele, cinamonu ir bananais. Greitą, nes paguodos reikia nedelsiant. Saldų, kad vėl norėtųsi šypsotis. Kaloringą, nes liesas maistas guosti nemoka.

Ir tegul visi tie šlykštynės pavydi.

***

Pyragas geras. Netgi labai. Karamelizuoti bananai jau gerai, o dar ir sluoksniuota tešla, o jei dar su ledais... Iš pyragų-desertų serijos – drėgnas, stipriai saldus, aromatingas ir BŪTINAI valgomas šiltas. Be to, pagaminamas itin greitai naudojant vos kelis ingredientus. Patiko.

Apverstas bananų pyragas

arba netikras tarte tatin su bananais

6 porcijos

šaltinis – daug. Čia, čia, čia... iš visur po truputį

6 dideli nepernokę bananai

apie 60g tikro sviesto

apie 120g rudojo cukraus

sluoksniuotos tešlos lapas

cinamonas

žiupsnelis druskos

Visų pirma – dėl ingredientų kiekių netikslumo – tokiuose pyraguose tikslus kiekis nėra būtinas. Viską dėjau iš akies. Į mano stačiakampę formą tilpo dvylika bananų puselių, tad ėmiau šešis. Jei imsite penkis ar septynis, nieko nepasikeis. Taip pat rekomenduoju rinktis stačiakampę arba kvadratinę formą, kad nereikėtų pjaustyti tešlos – tiesiog iškočiokite.

Sviestą ištirpinkite plačiame puode arba keptuvėje. Sudėkite cukrų, cinamoną ir druską ir gerai išmaišykite. Kaitinkite ant mažos ugnies, kol ims šiek tiek putoti (2-3min). Bananus nulupkite ir perpjaukite išilgai per pusę. Sudėkite į karamelę (man pasisekė ir tilpo visos puselės. Jei jums netilps, patroškinkite pusę bananų ir, išėmę, troškinkite likusius ant labai mažos ugnies). Troškinkite porą minučių iš vienos pusės. Apverskite ir dar šiek tiek patroškinkite iš kitos (nepersistenkite, nes paskui bus sunku juos ištraukti nesulaužius).

Tešlą iškočiokite iki turimos formos dydžio. Bananus atsargiai ištraukite iš puodo, sudėkite formoje vienu sluoksniu, užpilkite likusiu karamelės padažu. Ant viršaus uždėkite tešlos lakštą, padarykite keletą įpjovimų, pašaukite į orkaitę ir kepkite 180-200°C karštumo orkaitėje apie 20min (kol gražiai parus).

Kai iškeps, ištraukite iš orkaitės ir palikite 10-15 min. Tada pyrago šonus šiek tiek sustumkite į vidų (kad nebūtų prilipę prie formos), pridėkite didelę lėkštę arba pjaustymo lentelę ir apverskite formą.

Pjaustykite pyragą ir nedelsdami tiekite su grietinėle arba ledais.

Skanaus!

Spausdinti

Mėgstate bananus?

Bananiniai blyneliai su pasiflorų sviestu

Purūs bananiniai blyneliai su cinamonu

Drėgnas šokoladinis pyragas su bananais

Šokoladiniai saldainiai su pasifloromis ir baltuoju šokoladu

2012-01-17T04:49:00.000+02:00

Keistai. Jaučiuosi labai keistai. Lyg sapne. Ir aplink vyksta nepaaiškinami dalykai. O aš stengiuosi nesikišti – tiesiog koncentruojuosi ties savo tikslais ir ramiai darau tai, ką privalau. Kartais reikia tiesiog palaukti, kol audra praūš, o ne vaidinti didžmogį ir iš paskutinių jėgų stengtis plaukti prieš srovę. Tiesiog paleisti. Juk po audros visada pasirodo saulė.

***

Saldainiai – tai ypatinga tema. Galvodama apie rankų darbo saldainius mintimis nukeliauju į mažą ir neįtikėtinai jaukią šokolado krautuvėlę. Maloni pardavėja nusišypso ir pasisveikina. Jai apie penkiasdešimt, plaukai iki pečių, šviesūs, garbanoti. Veidas šiek tiek raukšlėtas ir linksmas. Ji verčia šypsotis.

Kvepia šokoladu. Vienoje krautuvėlės pusėje mažas muziejus – skirtingos kakavos pupelių rūšys, kakavos sviestas, milteliai, skirtingos šokolado rūšys – nuo baltojo iki tamsiausio. Šalia guli kelios šokolado biblijos, jau kiek pavargusios nuo smalsių lankytojų pirštų. Ant apskritų stalų kalnai iš netvarkingai sulaužytų šokolado gabalų. Rinktis galima bet kokį – nuo sveriančio vos kelioliką gramų, iki kilograminių milžinų.

Šalia didelių langų – rankų darbo saldainiai, sudelioti ant medinių lentynų. Jų begalės – su graikiniais riešutais, karamele, šampanu, levandomis, citrina, kava, mėtomis, brendžiu ir razinomis. Kai kurie apvolioti kvepiančioje kakavoje, o kai kurie pasipuošę juodojo ir baltojo šokolado sluoksniais. Apibarstyti cinamonu, jūros druska ir trupintais rožių žiedlapiais. Nesitiki, jog jie valgomi.

Perkant kiekvienas saldainis supakuojamas atskirai ir kiek sulamdytą šviesiai rudą popierių, o maišelis su krautuvėlės pavadinimu perrišamas sukta virvele. Pardavėja šypsosi ir kviečia užsukti dar.

Tikiuosi, kada nors apsilankysiu tokioje šokolado krautuvėlėje.

***

Šitie saldainiai – greičiau idėja, o ne konkretus receptas. Vaisiai suteikia šiek tiek gaivumo, bet jie tikrai nebūtini. Taip pat tiks keletas lašų brendžio, riešutai, rožių vanduo ir kt. Juodas vidus ir baltas paviršius su tamsiomis drožlėmis atrodo labai puošniai – padirbėti tikrai verta.

Su baltuoju šokoladu turėjau šiek tiek sunkumų – iš pradžių bandžiau mirkyti saldainius ir baltajį šokoladą be jokių priemaišų, bet jis buvo pernelyg tirštas, tad keturi saldainiai nutempė visą plytelę šokolado. Kai įmaišiau keletą šaukštų pieno, šokoladas pasidarė labai skystas, tad saldainius teko mirkyti dukart, ir glazūra iki galo nesustingo netgi šaldytuve.

Bandžiusieji rašo, jog į baltajį šokoladą reikia dėti ne pieną ir ne grietinėlę, o šaukštą sviesto arba aliejaus – tada jis nebus toks tirštas ir stings tvarkingai. Bet kokiu atveju, net nesustingusi glazūra skoniui nekenkia.

Šokoladiniai saldainiai su pasifloromis ir baltuoju šokoladu

apie 15 saldainių

idėja iš čia

140g pieniško šokolado

60g juodojo šokolado (mažiausiai 70% kakavos)

15g sviesto

4 šaukštai riebios grietinėlės

2 didelių pasiflorų minkštimas (be kauliukų)

120g baltojo šokolado + šaukštas sviesto

šiek tiek juodojo šokolado papuošimui

Juodąjį ir pienišką šokoladą ištirpinkite garų vonelėje kartu su sviestu bei grietinėle. Neperkaitinkite. Nukelkite nuo vonelės ir įmaišykite pasiflorų minkštimą. Masę palikite šaltai kelioms valandoms, kol gerai sustings. Po to arbatiniu šaukšteliu imkite šiek tiek šokolado ir sukite tarp delnų, kol saldainiai pasidarys apskriti. Grąžinite į šaldytuvą.

Sulaužytą baltajį šokoladą kartu su sviestu sudėkite į siaurą indelį (pvz, nedidelį stiklainį) ir vis pamaišydami ištirpinkite garų vonelėje. Sustingusius saldainius smeikite ant dantų krapštukų ir nardinkite į baltajį šokoladą. Pertekliams leiskite nuvarvėti, o saldainius susmeikite ant, pavyzdžiui, obuolio puselės. Leiskite šokoladui sustingti.

Norėdami saldainius papuošti juoduoju šokoladu jį ištirpinkite, nardinkite dantų krapštuką maždaug iki pusės ir greitai jį ištraukę virš saldainių brėžkite atsitiktinas linijas (saldainių paviršiaus stenkitės neliesti).

Kai papuošimas sustings, dėkite saldainius į mažas formeles arba į kiek sulamdytą kepimo popieriaus „krepšelį“. Laikykite šaltai.

Skanaus!

Spausdinti

Naujai

2012-01-10T01:48:00.001+02:00

Nauja pradžia. Kiek kitokia. Labiau kvepianti pavasariu. Ryškesnė. Malonesnė. Gera pradžia.

Nieko neplanuoju. Jokių sąrašų. Pasižadėjau sau tik dėl dviejų dalykų – daugiau fotografuoti ir lankytis muziejuose, turguose, parkuose ir mugėse. Nesėdėti namie. Naudotis proga.

O kol kas gyvenimas slenka lėtai. Miegu iki vidurdienio. O paskui žiūriu filmus, skaitau, gaminu ir tinginiauju. Gera.

Blyneliai – argi ne jauku? Purūs, lengvi ir neriebūs – bet su sviesto gabaliuku ant viršaus. Eh, skanumėlis. O jeigu blyneliai bananiniai, o sviestas su pasifloromis? Taip ir kvepia atostogomis šalia krioklio. Deja, iki atostogų dar toli, o štai blyneliais galima mėgautis bet kokiu metų laiku.

Apie blynelius – receptas beveik šitas. Bet šitie man patiko dar labiau. Tobuli bananiniai blyneliai. Itin purūs.

Apie sviestą – kadangi Lietuva pasifloromis nelepina, siūlyčiau bandyti su kitais ryškaus skonio vaisiais ar uogomis – vyšniomis, serbentais, apelsinais. Mane užkabino pati vaisinio sviesto mintis. Jis puikus.

Ypatingai purūs bananiniai blyneliai su pasiflorų sviestu 7 blyneliai

šaltinis – sviesto receptas ir senos žurnalo iškarpos. Greičiausiai rusiško Elle Decor, bet tiksliai neatsimenu

1 didelis sunokęs bananas

1 kiaušinis

2 šaukštai cukraus

70g riebaus pieno

80-100g miltų

½ a.š. kepimo miltelių

mažas gabaliukas sviesto (pirmam kepimui)

2 pasifloros

2 šaukštai cukraus

50g tikro sviesto

Sviestui pasifloras perpjaukite, išskobkite minkštimą. Į mažą puodą sudėkite minkštimą su cukrumi ir kaitinkite ant mažos ugnies, kol masė šiek tiek sutirštės (neužmirškite vis pamaišyti). Sviestą supjaustykite gabaliukais, ir, nuėmę puodą nuo ugnies, įmaišykite į vaisius. Sviestas turėtų visiškai ištirpti. Palikite kambario temperatūroje.

Blyneliams atskirkite trynį nuo baltymo. Trynį išplakite su cukrumi iki baltumo. Supilkite pieną, įsijokite miltus bei kepimo miltelius, gerai išmaišykite. Bananą sutrinkite šakute. Baltymą išplakite iki labai standžių putų. Iš pradžių į tešlą sudėkite bananą, o tada labai atsargiai įmaišykite baltymą. Nedidelėje keptuvėje įkaitinkite mažą gabaliuką sviesto, pilkite apie du šaukštus tešlos ir gražiai ją paskleiskite, kad gautųsi apskritimas. Po pirmo blynelio sviesto daugiau nedėkite – blyneliai turi išeiti neriebūs – juk valgysime juos su sviestu!

Kai sviestas pravės, išplakite jį iki purumo. Dėkite sviesto šaukštelį ant karštų blynelių ir stebėkite, kaip dailiai jis lydosi ir nubėga. O tada – skanaus!

Spausdinti

Sultinys stiklainyje

2011-11-29T20:51:00.002+02:00

Po dviejų dienų žiema. Ir taip, šis ruduo buvo puikus!

Daug naujienų.

Daug pirkinių.

Naujos pažintys.

Neužmirštamas raudonas vynas.

Mažai laiko virtuvėje.

Čia, Anglijoje, apie Kalėdas imama galvoti maždaug rugpjūčio mėnesį. Nejuokauju. Man tai be galo nepatinka. Aš imu galvoti lapkričio pabaigoje. Dovanos, receptai, tradiciniai sekančių metų pažadai...

Vos ne kiekvieną savaitę lekiu į didijį naujai pastatytą Westfield‘ą ieškoti dovanų artimiesiems.

Perku daug knygų. Ypač kulinarinių. Juk išpardavimai!

Geriu daug latte kavos su lazdyno riešutų sirupu. Ji dieviška.

Kvepiu naujais Chanel Chance Eau Fraiche. Nes jie man tiesiog patinka. Jie klasikiniai, jaunatviški ir stilingi.

Sveikatinuosi. Kilogramais perku sėklas, riešutus, daržoves, vaisius, grūdus ir natūralią kosmetiką.

Lepinuosi. Pienišku šokoladu su karamelizuotais lazdyno riešutais. Skanesnio nesu valgiusi.

Skaitau.

Štai, tarkim, naujoji ir dar iki galo neištirinėta The Flavour Thesaurus. Sužinojusi apie „skonio žinyną“ iš Jurgos tinklaraščio supratau, jog ši yra viena iš čia ir dabar. Be to, pradžiugino žinia, jog į lietuvių kalbą ją išvertė mūsų mylima Eglė.

Daug. Daug visko. Nuo Nutellos atsiradimo istorijos iki populiarių virtuvės šefų minčių. Nuo mums įprasto grybų ir krapų derinio, iki burokėlių su kokosais. Bet ne, viskas ne taip paprasta.

Ten ne sausa informacija. Ten ne nuoseklūs receptai. Ten – idėjos. Idėjos, idėjos ir dar kartą idėjos. Tiems, kurie jau žino kai ką apie virtuvę ir skanų maistą. Tiems, kurie nori žinoti dar daugiau. Daug daugiau. Stipriai rekomenduoju.

Kita knyga irgi ne ką mažiau pradžiugino. River Cottage Veg every day! vadinasi. Kaip jau supratote, knyga skirta daržovių receptams. Britanijoje populiarus Hugh Fearnley-Whittingstall, parašęs šitą knyga nėra vegetaras. Ir nesiūlo jais tapti skaitytojams. Šefas tiesiog tiekia gausybę vegetariškų, veganiškų, žaliavalgiškų patiekalų tiek vegetarams, tiek mėsėdžiams. Be galo pradžiugino tai, jog autorius nebando keisti mėsos ankštiniais, halloumi bei panyru arba, ginkdie, soja. Ne, jis rašo apie daržoves.

Pradžiugino dar ir tai, jog knygoje pateikta tikrai daug karštų ir sočių daržovių patiekalų (ne vien lapai+lapai+alyvuogių aliejus). Troškiniai, sriubos, užkandžiai, pasta. Žinoma, rasite ir salotų.

Produktai paprasti, nebrangūs – jokių egzotikų ir brangenybių. Beveik visus juos rasite artimiausioje parduotuvėje. Be to, rasite daug idėjų, kaip panaudoti kasdienes daržoves – burokėlius, morkas, pomidorus ar baklažanus.

Vienintelis dalykas, kurio pasigedau – saldumynų. Radau, rodos, tris saldžius receptus. O gaila. Juk šokoladinis burokėlių pyragas, cukinijų ar morkų duona, avokadų ledai, moliūgo džemas – puikūs desertai. Bet ne – tai ne.

Vienžo, knyga tikrai patiko. Ji nuoširdi. Ji įdomi. Šilta. Skatinanti.

Kas dar? Kaip jau minėjau, perku dovanėles ir dovanas artimiesiems. Ir štai, visai netikėtai, Viktorija paskelbė akciją „Kalėdų senelis slapukas“. Ką gi, dalyvausime, pirksime, siųsime ir, tikiuosi, džiuginsime vieni kitus.

Ir, pagaliau, prie recepto. Et, kokio ten recepto. Tiesiog idėjos. Prisipažinsiu, nepripažįstu sultinio kubelių. Na gerai gal ir pripažįstu, bet tik labai kokybišką – organišką, be mielių ir kitolių nesąmonių. Bet naudoju jį labai retai – visada stengiuosi naudoti natūralias daržoves. Ir štai pukus būdas naudoti tikras daržoves negaištant laiko – pasirenkame, susmulkiname, užberiame druska ir į stiklainį! Daržoves rinkitės pagal skonį – morkos, svogūnai, česnakai, porai, saliero šaknis, pastarnokas, ropės, pankoliai, džiovinti pomidorai + daug šviežių žalumynų.

Autorė sako, jog mišinį šaldytuve galima laikyti iki pusmečio. Ką gi, pamatysime.

Sultinys stiklainyje

beveik 1l

idėja iš čia

2 didelės morkos

1 saliero stiebas

2 porai (tik baltoji dalis)

1 svogūnas

1 ropė

1 pastarnokas

2 skilt. česnako

sauja šviežių krapų

geros keturios saujos petražolių

druska

(pagal autorę, vienam litrui mišinio reikia naudoti 250g druskos).

Daržoves nulupkite ir supjaustykite. Dalimis susmulkinkite smulkintuvu, sumaišykite su druska ir viskas! Laikykite šaldytuve, geriausia nedideliuose stiklainiuose.

Asmeniškai man su smulkinimu kilo problemų (gal smulkintuvas ne itin galingas). Todėl jau artėjant smulkinimo pabaigai, priėjau išvadą, jog geriausias būdas smulkinti – dėti saujelę žalumynų, ant viršaus berti daržovių ir viską užberti pora šaukštų druskos. Dedant į apačią daržoves, jos aplipdavo sieneles, o likusios tiesiog šokinėjo atsimušdamos į peilius. Kadangi žalumynai sultingi, jie virsdavo koše ir nelipo prie sienelių. Druska padėdavo ištraukti sultis iš daržovių. Bet jei jūsų smulkintuvas tikrai geras, galite berti ne paeiliui.

Skanaus!

Darbas ir kokteiliai

2011-10-11T01:42:00.000+03:00

Sunku kažkąpasakyti. Gal, tiesiog, kad man gaila. Ir šiek tiek gėda. Imu čia beveiknesirodyti. Bet kartais atsitinka taip, jog aplinkybės nesuteikia galimybėsrinktis. Tikiuosi, suprantate. Stengsiuosi, kiek įmanydama.

Kada gaminaupaskutinį kartą? Hm, prieš gerą savaitę išsiviriau makaronų. Ar tai skaitosi?

Kada fotografavaupaskutinį kartą? Kai kalendorius rodė rugsėjo pradžią. Ir dar kartelįnupyškinau savo darbovietę.

O ką gi ašveikiau visą tą laiką? Griebiau visas pasitaikiusias galimybes. Dirbau, kiekpajėgdama, o paskui ilsėjausi tiek, kiek reikėjo. Ir griebsiu dar daugiau, jeitik likimas leis. O jis leis, žinau.

Štai toks manodarbas. Ir, kartais, grįžusi namo septintą valandą ryto, vis dar noriupagriebti kokteilinę, saują ledo, keletą butelių ir suplakti n-tąjį kokteilį. Tai be galo džiugina.

Ir trumpas beipaprastas receptas. Aromatingi ryžiai, puikiai tinkantys šaltesniam sezonui. Sumėsa, daržovių troškiniu ar be nieko. Jie geri, tikrai geri.

Ryžiai indiškai

2 porcijos

BBC Good Food 09 2011

1 nedidelissvogūnas

150g basmatiryžių (triskart praplautų)

15g sviesto

lauro lapelis

cinamono lazdelėarba ½ a.š. malto cinamono

½ a.š. ciberžolės

50g aštrios kariopastos arba šaukštas kario miltelių

½ l sultinio

saujelė razinų

2 š. kepintųmigdolų plokštelių

sauja šviežioskalendros

Svogūnąsupjaustykite ir pakepinkite svieste kartu su lauro lapeliu ir cinamonu (jeinaudojate lazdelę). Tada sudėkite ciberžolę, karį, cinamoną (jei naudojatemaltą), pakaitinkite dar akimirką. Suberkite nuplautus ir kiek nusausėjusiusryžius bei razinas, kepkite apie 5min ant vidutinės ugnies. Supilkite sultinį,užvirkite. Uždenkite dangčiu, sumažinkite ugnį ir troškinkite 10min. Tada,nenuimdami dangčio, išjunkite ugnį ir palikite ryžius 20min, kad išbrinktų.Prieš patiekdami apibarstykite migdolais ir smulkintais kalendros lapeliais.

Skanaus!

Spausdinti

Kepti obuoliai su melasa

2011-09-13T19:43:00.000+03:00

O man jau ruduo. Tas, su jau kitokiais saulės spinduliais, karšta arbata ir Coldplay dainomisuž kadro. Ir vis dažniau pagalvoju apie Kalėdines šviesas Londono centre. Ir,rodos, nieko ypatingo nevyksta, bet jaučiuosi lyg sapne. Visgi ruduo –gražiausias metų laikas.

Ir, žinoma,obuoliai. Koks gi ruduo be obuolių? Puikiai atsimenu tą kvapą, kai mamaištraukdavo visą skardą minkštutėlių garuojančių obuolių su namine aviečiųuogiene vidury...

Šįkartnusprendžiau išbandyti kai ką įdomesnio – obuolius, keptus su melasa. Melasa,beje, puikus daiktas – baisiai sveikuoliškas ir madingas. Be to, pyragamssuteikia fantastišką medaus/karamelės skonį. Obuoliams, kaip pasirodo, tikkaramelinį. Obuoliai išėjo tikrai skanūs, cinamoniškai karameliniai, su be galogardžiu riešutų įdaru. Rekomenduoju.

Kepti obuoliai su melasa, cinamonu ir graikiniais riešutais

4 porcijos

įkvėpimas iš Alwayswith butter

4 obuoliai (geriau ne per saldūs)

1 v.š. rudojo cukraus

1 v.š. minkšto sviesto

½ a.š. cinamono

žiupsnelis druskos

saujelė kapotų graikinių riešutų

2 v.š. melasos (aš naudoju treacle, bet pagal skonį jie ne ką tesiskiria)

Orkaitę įkaitinkite iki 190°C. Obuolius nuplaukite, peiliuatsargiai išpjaukite viduriukus (maždaug iki pusės). Minkštą sviestą sutrinkitesu cukrumi, cinamonu ir druska. Išmaišykite su riešutais. Į obuolių viduriukuspilkite po pusę šaukšto melasos, dėkite riešutų įdaro. Ant skardos dugnoįpilkite apie pusę stiklinės vandens, uždenkite folija (ne itin sandariai) irkepkite apie pusvalandį.

Skanaus!

Spausdinti

Šokoladiniai Nutellos saldainiai

2011-08-23T17:35:00.001+03:00

Nežinau, nuo ko pradėti. Sunku atsakyti į klausimą Kas naujo?, kai viskas yra nauja. Ir gal nepasakosiu visų smulkmenų. Tepasakysiu, jog esu laiminga. Vėl įsimylėjau šį pasaulį. Vėl pamilau savo gyvenimą.

Žinot, turiu begalę šokoladinių saldainių receptų – su apelsinais, čili paprika, pasifloromis, mėlynėmis, cinamonu ar sausainių gabaliukais. Išbandžiau daugelį. Asmeniškai man šitie paliko vieną geriausių įspūdžių. Pagal konsistenciją – triufeliai, tirpstantys kambario temperatūroje. Pieniškas šokoladas juos labai sušvelnina, o Nutella... padaro juos riešutinius. Be galo skaniai riešutinius.

Originalų receptą stipriai pakeičiau. Pirmą kartą bandžiau gaminti tiksliai pagal receptą, bet greičiausiai perkaitinau šokoladą su sviestu, tad šokoladas pasidarė gumulėtas, o sviestas plaukiojo paviršiuje. Be to, gaminau tik iš juodo šokolado, tad man pasirodė pernelyg kartu. Ne, ne šokoladuota, o būtent kartu. Antrą kartą nušvilpiau tik idėją, o proporcijas naudojau savo.

Labai labai rekomenduoju. Juk tai Nutella ir šokoladas – negali nepatikt.

Šokoladiniai saldainiai su Nutella ir riešutais

apie 20 kvadratėlių (proporcijos standartinei kekso formai)

šaltinis - čia

100g juoduojo šokolado (naudoju 74%)

100g pieniško šokolado

70g neriebios grietinėlės

175g Nutellos

50g pistacijų

50g lazdyno riešutų

pusė šaukšto kakavos

šaukštelis medaus

po žiupsnelį druskos, cinamono, čili paprikos ir tirpios kavos

kakava apibarstymui

Šokoladą sulaužykite gabalėliais. Sudėkite grietinėlę ir šokoladą į dubenėlį ir ištirpinkite vandens vonelėje (nepamirškite vis pamaišyti). Riešutus sukapokite (nelabai smulkiai) ir pakepkite ant sausos keptuvės. Ištirpusį šokoladą nukelkite nuo ugnies, įmaišykite Nutellą, kakavą, medų, prieskonius ir riešutus. Standartinio dydžio kekso formą išklokite maistine plėvele arba kepimo popieriumi, supilkite masę ir statykite į šaldytuvą porai valandų, kad sustingtų. Po kelių valandų apibarstykite kakava. Kai sustings, supjaustykite kvadratėliais. Prie tiekdami, palaikykite saldainius kambario temperatūroje 10-15 minučių.

Skanaus!

Spausdinti

Šokoladinis Nutellos pyragas

Mocarelos skrebučiai su nektarinais

2011-07-27T16:30:00.001+03:00

Šokiai ir šiek tiek šampano. Begalinis juokas. Malonus nuovargis. Daug emocijų. Viskas gerai.

***

Visada mėgau nedesertinius patiekalus su vaisiais – vištiena su persikais, baklažanai su razinomis, brie su spanguolėmis... Mocarela su nektarinais irgi, kaip pasirodo, puikiai dera. Nuo originalaus recepto stipriai nutolau – ten naudojamas ožkos pieno sūris. Bet kadangi ožkos pieno sūris man smirda neplautomis ožkomis, jo nemėgstu. Su švelniąja mocarela be galo skanu. Brie, manau, irgi puikiai tiktų. O ir cheddar stiliaus sūris čia būtų visai į temą.

Mocarelos skrebučiai su nektarinais

2 porcijos

adaptuota iš BBC Good Food 08 2011

4 riekelės prancūziško batono (arba bagetės)

gabalėlis mocarelos

2 sunokę nektarinai

šaukštas medaus

1 laimo sultys

1 nedidelis čili pipiras (naudoju miltelius)

Mocarelą supjaustykite, sudėkite ant batono riekelių ir pakepkite įkaitintoje orkaitėje, kol viršus gražiai apskrus (apie 10min). Tuo metu nektarinus stambiai supjaustykite (nelupkite). Sumaišykite medų, laimo sultis ir labai smulkiai sukapotą čili (arba miltelius). Užpilkite ant nektarinų ir išmaišykite. Skrebučius tiekite dar šiltus su nektarinų salotomis.

Skanaus!

Spausdinti

Kaip mes pomidorų konfitiūrą virėm

2011-07-12T16:40:00.001+03:00

Kai žmogus neturi darbo ir rimtos veiklos, susigalvoja ją sau pats. Štai, tarkim, aš susigalvojau dukart per savaitę važiuoti į turgų. O gal kas naujo bus? Kas ten naujo gali išaugt per tris dienas...? Bet, visgi, pora valandų jau nužudyta. Ir tai gerai. Nes nieko neveikimas veda iš proto.

O turgus, bent jau manasis, atrodo taip: visko pilna – nuo kojinių, iki žuvies. Suknelės, kurias nešioja jau pusė Londono ir rankų darbo dubenėliai. Dar svieriami riešutai. Po saule sunokintos mėsos kvapelis. Gėlės. Vaisiai. Kiniškas take away maistas.

Per daug nesidairydama nudumiu prie šviežių vaisių ir daržovių. Retkarčiais, tarp įprastų cukinijų ir pomidorų galima atrasti egzotikos. Labai, beje, pigios egzotikos. Karambolos, papajos, figos ir kitokios gėrybės. Ir asmeniškai man visa tai nėra skanu – nes tai nėra tikra. Bet paragauti vistiek įdomu. Ir štai pagriebusi keletą indelių fizalio ir šnekučiuodamasi su vienu vyruku laukiau savo eilės. Visai netyčia paklausiau, ką gi su juo galima pagaminti. Tas, ilgai nemąstydamas atsakė, jog restoranuose jį tiekia aplietą juoduoju šokoladu. Ir dar paminėjo, jog fizalio skonis jam be galo primena vyšninius pomidorus.

Paragavusi fizalio nusivyliau – rūgštokos uogos be ypatingo skonio. Kietos. Tiesa, gražios. Bet, taip sakant, nėra padėties be išeities. Pagal seniai išsaugoto recepto motyvus išsiviriau fizalio konfitiūrą. Ir, žinote, jis man pasirodė fantastiškas! fOntastiškas. Saldžiarūgštis, šiek tiek primenantis želė, su gražiomis skaidriomis uogytėmis.

Ir žinau, kad receptas nesusilauks populiarumo – fizalio kaina nežmoniška. Bet visgi, jei kas nors, kada nors ir kaip nors jo turės per daug – pabandykite. Manau, nepasigailėsite. Ir, beje, jis man kažkuo priminė kivių konfitiūrą.

P.S. Tai kodėl pavadinime minimi pomidorai? Gi atsimenate, vyrukas pasakė, jog fizalis jam pomidorus primena. Pagavot mintį, ar ne? Jei fizalio konfitiūras toks skanus, tai ir pomidorų turėtų būt ne ką blogesnis! Deja. Dar nepabaigtas virti konfitiūras atsidūrė šiukšliadėžėje. Taip, matyt ne visos genialios idėjos yra genialios.

Fizalio konfitiūras

1 nedidelis stiklainis

įkvėpimas iš čia

300g nuvalyto fizalio

150g cukraus

1 laimas (arba citrina)

1 nedidelis apelsinas (arba mandarinas)

Cukrų suberkite į nedidelį puodą, įspauskite citrusinių vaisių sultis, išmaišykite ir kaitinkite ant mažos ugnies, kol cukrus ištirps. Suberkite fizalį ir vis pamaišydami virkite ant silpnos ugnies kol uogos ims sproginėti (aš jas atsargiai subadžiau peiliu, nes sprodinėdamos jos gali aptaškyti karštu sirupu). Puode turėtų būti gana daug skysčio. Ugnį padidinkite ir kaitinkite apie 10-15min, kol beveik visas skystis išgaruos ir masė pasidarys tiršta, o uogos beveik skaidrios. Nukelkite puodą nuo ugnies, konfitiūrą sudėkite į sausą stiklainį. Šaldytuve konfitiūras stipriai sutirštėja – pasidaro kažkas tarp želė ir labai tiršto sirupo.

Skanaus!

Spausdinti

Konfitiūrai:

Kivių konfitiūras su laimais

Pieno konfitiūras su šokoladu ir riešutais

Apie kritiką ir vyšnių pyragą

2011-07-09T20:08:00.001+03:00

Visai neseniai atsisėdusi ant grindų lotoso poza ir pyškindama eilinę uogienę sulaukiau klausimo: “Ir kam tau to reikia?”. Ir žinot, rimtai susimąsčiau. O kam man to reikia? Jis tęsė: “Kodėl tu tai darai?”, “Ar tau moka pinigus už tai, kad fotografuoji šitą uogienę?”, “Ar tu rimtai manai, jog kažkas gamins pagal tuos tavo receptus?”.

Neatsakiau į visus šiuos klausimus. Tepasakiau, jog man patinka tai daryti. Sėdėti ant grindų ir fotografuoti uogienes. O paskui jas ragauti ir vertinti. Ir jei jos, mano manymu, nusisekusios, rašyti čia. Galvoti apie įžangą, kartais visiškai nesusijusią su maistu, ir skelbti receptą. Kad ir paprastą. Kad ir nenaują. Kad ir banalų. Tai tiesiog dalis manęs.

-„Tu rimtai esi beprotė.“

***

Vyšnių pyragas. Skanus, bet ne toks, kokio tikėjausi. Gal net šiek tiek nusivyliau. Svajojau apie kvapnų, saldžiarūgštį pyragą traškiu viršumi. Kadangi vyšnios pasitaikė nerūgščios, pyragas neturėjo labai išraiškingo skonio. Bet konsistencija tobula – trapi trapi tešla, švelnus kokosinis kremas ir karts nuo karto pasitaikanti vyšnikė. Kitą kartą pagrindą aptepčiau rūgščia vyšnių uogiene. Tikrai būtų skaniau.

Proporcijas rašau savo – vietoj pateiktos tešlos dariau seniai atrastą trupininę tešlą (ji tobula, tikrai). Vietoj pudingo iš pakelio dariau naminį kokosinį pudingą. Visų produktų kiekį šiek tiek sumažinau, nes mano forma kiek mažesnė, nei autorės.

P.S. Mums pyragas skanesnis pasirodė gerai atvėsęs ir pailsėjęs kelias valandas.

Kokosinis vyšnių pyragas trupininiu viršumi

12 gabaliukų

šaltinis – Kwestia Smaku

Tešla:

65g tikro sviesto

1 trynys

30g cukraus

150g miltų

3-4v.š. ledinio vandens

Kokosinis pudingas:

skardinė kokosinio pieno (400ml)

200ml pieno

40g krakmolo (apie 1/3 stiklinės) (naudojau kukurūzų)

1 kiaušinio trynys

4v.š. cukraus

Trupiniams:

80g miltų

40g krakmolo

80g kokoso drožlių

40g cukraus

100g šalto sviesto

apie 500-600g rūgščių vyšnių

keli šaukštai vyšnių uogienės (nebūtinai)

Vyšnias nuplaukite, išimkite kauliukus.

Tešla. Miltus persijokite į dubenį, viduje padarykite duobutę. Sudėkite šaltą, gabaliukais supjaustytą sviestą, cukrų, trynį ir ledinį vandenį. Visus produktus trinkite tarp pirštų, kol pasidarys trupiniai (neminkykite). Tolygiai išbarstykite formoje, švelniai paspauskite pirštais, kepkite apie 15min vidutinio karštumo orkaitėje (kol gražiai pagels).

Pudingas. Pusę karvės pieno sumaišykite su cukrumi, krakmolu ir tryniu. Likusį karvės ir kokosų pieną užvirinkite. Greitai maišydami plona srovele supilkite mišinį į kokosų pieną. Vis pamaišydami užvirkite ir nukelkite nuo ugnies.

Trupiniai. Šaltą sviestą, cukrų, miltus, krakmolą ir pusę kokoso drožlių sutrinkite į trupinius. Sudėkite likusias kokoso drožles ir išmaišykite.

Iškepusį pagrindą aptepkite pašildyta vyšnių uogiene. Tolygiai paskirstykite vyšnias (galima perpjauti per pusę). Ant viršaus užpilkite/užtepkite dar šiltą kremą. Pabarstykite kokoso trupiniais ir kepkite apie 35min 180°C karštumo orkaitėje.

Pyragą palikite kambario temperatūroje bent kelioms valandoms.

Skanaus!

Spausdinti

Kepti baklažanai su grybais, sūriu ir skrebučiais

2011-07-07T00:48:00.001+03:00

Ne taip seniai mečiau valgyti mėsą ir žuvį. Nuo to laiko nuolat susilaukiu klausimų, ką gi aš valgau. Ir visada sunkiai surandu atsakymą. Nieko ypatingo, rodos, nevalgau: troškiniai, apkepai, makaronai... Dažniausiai, kaip sako anglai, one-pot meals (vieno puodo patiekalus).

Mėsos pakaitalus perku kaip įmanoma rečiau (nors čia jų pilna). Pirma, dėl neaiškios sudėties: baltymai+baltymai+baltymai+aromatizatoriai. Antra, dėl skonio. Ne, nepagalvokite, kai kurie produktai turi išties gerą skonį. Netikri Kijevo kotletai ir nuggets‘ai man labai netgi patiko. Bet visa kita... visa kita buvo tragiška. O trečia (ir svarbiausia), nematau prasmės. Kam atsisakyti mėsos, jei jos norisi? Dėl sveikatos? Pakaitalai jos tikrai neatneš. Dėl principų? Hm, nesuvalgau vištos, bet suvalgau baltymų ir aromatizatorių maišalynę...? Irgi ne tas. Tad, nors šaldytuve ir turiu kelis netikros mėsos kepsnelius, visai tuo nesididžiuoju.

Be to, kad ir kaip bebūtų keista, mano bemėsis valgiaraštis tapo daug platesnis. Pradėjau naudoti daug daugiau ankštinių, riešutų bei kruopų. O jau daržovių... Jei anksčiau baklažaną valgydavau kartą per pusmetį, tai dabar kartą per savaitę. Sužinojau dešimtis patiekalų su brokoliais. O ir pomidorai bei morkos nuo šiol tinka ne vien tik salotoms.

O visa šita įžanga tenorėjau pasakyti, jog vegetariška mityba – tai ne tik virtos bulvės, makaronai ir konservuotos pupelės (patikėkite, be galo daug žmonių mano būtent taip). Ir atsisakiusi vos kelių mėgstamų patiekalų atradau dešimtis naujų. O nauja, ypač mityboje, visada geriau.

Kepti baklažanai su grybais, sūriu ir skrebučiais

2 porcijos

šaltinis – Kwestia Smaku

1 didelis baklažanas

150g grybų (naudoju pievagrybius)

½ nedidelio svogūno

1 česnako skiltelė

2 a.š. miltų

100ml pieno

50g Roquefort sūrio (taip pat galite naudoti švelnesnį sūrį, pvz. brie arba camemertą)

šaukštas sviesto

gabalėlis plonai supjaustytos bagetės

aliejus, druska, pipirai, rozmarinas, citrinos sultys, bazilikas, sojų padažas*

*net ir nearomatingi pievagrybiai įgaus stipresnio grybų aromato, jei įpilsite šiek tiek sojų padažo

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Baklažaną išilgai perpjaukite per pusę. Minkštimą įpjaukite grotelėmis (neperpjaudami odelės). Apibarstykite druska, pipirais. Kepkite apie pusvalandį.

Tuo metu ant sviesto pakepinkite supjaustytą svogūną. Sudėkite susmulkintą česnaką ir grybus, kepkite dar kelias minutes. Įberkite porą šaukštelių miltų ir pakepkite dar. Vis maišydami lėtai supilkite pieną ir kaitinkite, kol padažas sutirštės. Pagal skonį įberkite druskos bei prieskonių. Iškepusius baklažanus išimkite iš orkaitės. Šaukštu atsargiai išimkite minkštimą (atsiskiria labai lengvai). Susmulkintą minkštimą sudėkite į grybų padažą. Įdarą dėkite į baklažanus, apibarstykite supjaustytu sūriu. Ant viršaus uždekite plonai supjaustytos bagetės. Kelis gabaliukus sutrupinkite ir apibarstykite baklažanus. Kepkite apie 15 min, kol duona įgaus auksinį atspalvį.

Skanaus!

Spausdinti

Dar baklažanai:

Sumuštinis su kepta paprika ir baklažanais

Baklažanų užtepas

Vanilinis braškių ir bananų džemas

2011-07-03T16:26:00.001+03:00

Norams būdinga pildytis. Todėl, turbūt, reikia būti atsargiems pradedant kažko trokšti. Apgalvoti, pasverti ir dar kartą savęs paklausti: Ar tikrai to noriu?

Nes kartais atsitinka taip, kad gavę tai, ko norime, praregime. Ir laikydami rankose savo išsipildžiusį norą nesuprantame, kas mus privertė taip stipriai to trokšti. Taip, norams būdinga pildytis. Ačiū Dievui, ne visiems.

***

Džemas. Bananiškai saldus ir braškiškai aromatingas. Plonai padengtas šilta vanile. Kažkodėl primenantis vaikystę.

Vanilinis braškių ir bananų džemas

1 stiklainis

įkvėpimas iš Twoje&Moje

300g braškių

1 labai sunokęs bananas

70g cukraus (arba pagal skonį)

lašelis vanilės ekstrakto (arba dalį cukraus pakeiskite vaniliniu cukrumi)

Braškes nuplaukite, perpjaukite į 2-4 dalis. Sudėkite į puodą, išmaišykite su cukrumi ir kaitinkite ant mažos ugnies vis pamaišydami. Kai braškės stipriai suminkštės (po 15-20min), sudėkite supjaustytą bananą. Vis pamaišydami virkite tol, kol braškės sukris, o džemas sutirštės (dar apie 15 min). Pabaigoje įpilkite vanilės ekstrakto, gerai išmaišykite. Džemą sudėkite į švarų stiklainį.

Skanaus!

Spausdinti

Braškės + bazilikas = ledai

2011-07-01T20:30:00.000+03:00

Heh, neseniai primečiau, kiek blogų aš seku. Dvi šimtinės. Neblogai, ania? Tokia jau esu – stengiuosi aprėpti kaip įmanoma daugiau. Ir visai netgi smagu, kai ryte mane pasitinka pusšimtis naujų receptų. Ir, žinoma, neskaitau jų visų – metu lauk visus Pasivaikščiojimas parke; Piknikas; Mano katinas; Gražus oras itt. Tai, be abejo, labai įdomu, bet reikia atitinkamos nuotaikos ir daug laiko (gerai jau, gerai, pastarojo turiu daugiau nei norėtųsi). Taip pat aplenkiu visus tradicinius patiekalus, aka Cepelinai, Mišrainė Kąturėjautąsudėjau, Makaronai su dešrelėm etc. O dar atmetus visus mėsiškus, žuviškus ir jūros gerybiškus patiekalus lieka vos keliolika receptų. Iš dviejų šimtų blogų.

Ir štai visai neseniai rusiškuose bloguose pasklido nauja tendencija: braškės+bazilikas=desertas. Dažniausiai ledai. Idėja visai nenauja – dar turiu penkių metų senumo žurnalo iškarpą su braškių-baziliko kokteilio receptu. Tada, matyt, toks derinys buvo pernelyg didelė egzotika, o štai šiomis dienomis tokia egzotika visai ir neegzotika.

Tikriems ledams pagaminti reikia laiko ir kantrybės, o štai tokiems jogurtiniams – vos kelių minučių darbo ir poros produktų. Bazilikas labai šauniai papildo braškių skonį. Asmeniškai man šis derinys patiko netgi labiau, nei rozmarininis.

Jeigu turite ledų gaminimo aparatą, jokių sunkumų kilti neturėtų. Kadangi aš aparato neturiu, dar nesušalusius ledus visada išplaku 6-7 kartus. Šįkart neplakiau. Ledai stipriai sušąla, bet ištraukus juos iš šaldiklio ir palikus 20-30 minučių, labai šauniai suminkštėja. Jokių ledo kristalėlių ar kažko panašaus. Jie puikūs.

Jogurtiniai ledai su braškėmis ir baziliku

2-3 porcijos

idėja iš Dishing up delights ir daug kitų blogerių...

Konkretaus recepto nėra. Visko dėkite pagal skonį/kvapą/spalvą. Aš ėmiau po lygiai braškių ir jogurto, taigi:

200g šviežių braškių

200g graikiško arba labai tiršto jogurto

40g cukraus

saujelė šviežio baziliko (apie 10 lapelių)

keli lašai balzaminio acto

Braškes su baziliku sudėkite į smulkintuvą ir sutrinkite iki vientisos masės. Sudekite jogurtą, cukrų ir actą, viską gerai išplakite. Supilkite masę į uždengiamą indelį, statykite į šaldymo kamerą ir užmirškite kelioms valandoms. Prieš tiekdami ištraukite iš šaldiklio maždaug pusvalandžiui, kad ledai suminkštėtų. Tiekite su šviežiomis uogomis.

Skanaus!

Spausdinti

Karšta? Štai dar ledai:

Mėtų ledai su šokolado gabaliukais

Tiramisu skonio ledai

Braškės, braškės, braškės

2011-06-30T02:46:00.000+03:00

O žinot ką? Pas mus braškių sezonas jau baigiasi. Braškių dar yra, bet kaina vis auga. Tad be ilgų ir romantiškų įžangų skubu dalintis nauju receptu.

Braškės ir rozmarinu – visai įdomus derinys. Nė nežinau, ar geresnis už rabarbarus su rozmarinu, ar ne. Tiesiog kitoks. Skonis labai įdomus, šiek tiek gurmaniškas. O kvapas... jis nenusakomas. Atidarius stiklainį vasaros aromatas pasklinda visoje virtuvėje. Bent vieną stiklainį tokios uogienės pravartu turėti žiemos įkarštyje, kai norėsis prisiminti braškių, miško ir ilgų dienų aromatą.

Man uogienė puikiai tiko prie brie sūrio. Nors, gal tai tiesiog mano meilė šiam sūriui. Su brie galėčiau nors ir bananus valgyt.

Originale autorė uogienę gamina iš šaldytų braškių. Mane tai maloniai nustebino – apie džemą ir seniau buvau pagalvojusi, bet nemaniau jog šaldytos uogos išlaikys formą uogienėje. Viskas, matyt, įmanoma.

Rašau savo proporcijas ir kiekius.

Braškių uogienė su rozmarinu

1 stiklainis

adaptuota iš Перлы от La Perla

400g šviežių braškių

80-90g cukraus

1v.š. grenadine sirupo (nebūtinai)

2 šakelės šviežio rozmarino

1v.š. tekilos

0,5a.š. balzaminio acto

žiupsnelis šviežiai maltų juodųjų pipirų

Nuplautas braškes užberkite cukrumi ir palikite keletai valandų arba nakčiai, kad paleistų sultis. Sudėkite į puodą, įdėkite rozmariną ir kaitinkite 2-3 minutes. Tada nuimkite nuo ugnies ir palikite bent porai valandų, kad sirupas kiek įsigertų į braškes (taip padidėja galimybė, kad uogienėje uogos nesukris). Pastovėjusias uogas statykite ant nedidelės ugnies, sudėkite sirupą, tekilą, actą bei pipirus, atsargiai išmaišykite ir kaitinkite apie 10 minučių (pagal sirupo kiekį ir tirštumą) maišydami labai atsargiai. Būtų dar geriau, jei puodą tiesiog pakratytumėte. Išvirusią uogienę sudėkite į stiklainius. Laikykite šaldytuve.

Skanaus!

Spausdinti

Jūra už kampo ir Nutellos pyragas

2011-06-28T20:40:00.000+03:00

Sekmadienį, sunkiai atmerkusi akis išsiropščiau iš lovos. Greitas dušas, maudymkės, didelė rankinė ir akiniai nuo saulės – važiuojame prie jūros. Ir nors diena prasidėjo nervingai ir nelabai sėkmingai, išvyka buvo nuostabi. Suprantama, juk jūra negali nepatikti. Daug saulės, gražūs žmonės, šalti gėrimai ir pabėgęs vanduo [aga, dienos metu jūra nuslenka labai toli – ėjome gerą kilometrą, bet iki kelių vanduo taip ir nepasiekė. Jūra iki kelių, taip sakant]. Sunku patikėti, jog šitoks grožis slepiasi beveik už kampo – vos 40 minučių traukiniu. Žodžiu, visiškas šaunumėlis.

O Nutellos pyragas neapsiejo be nuotykių. Skaidydama receptą, o kitą rytą jau maišydama tešlą varvinau seilę – juk ir šokoladas, ir Nutella, ir riešutai, ir tas šokoladinis padažas... Viskas turėjo būti tobula. Ir, žinokit, buvo. Ir jau tada, kai mėgaudamasi antru gabalu pyrago iš naujo perskaičiau receptą, supratau, jog neidėjau... sviesto.

O dabar nė nežinau, kaip vertinti pyragą – jis ir be sviesto buvo be galo skanus. O kas dar keisčiau, jis buvo ne tik purus ir minkštas, bet ir drėgnas. Skaniausias, beje, atšalęs. Palyginimo dėlei kitą kartą visgi stengsiuosi neužmiršti apie sviestą.

P.S. Padažą dariau pagal save – juodas šokoladas + šlakelis pieno. Nieko ypatingo, bet čia labai tiko. Suteikė šokoladiško sodrumo. O karts nuo karto pasitaikanti kvapni avietė nuspalvino visą šį reikalą. Rekomenduoju.

Nutellos pyragas

šaltinis – Spicecoat‘s Blog ir Pittsburgh needs eated

6 kiaušiniai

115g minkšto sviesto

didelis indelis Nutellos (400g)

100g maltų lazdyno riešutų

120g ištirpinto juodojo šokolado

1v.š. Frangelico arba vandens

žiupsnelis druskos

125g juodojo šokolado

125ml riebios grietinėlės

1v.š. Frangelico arba vandens

100g lazdyno riešutų (aš dedu šviežias avietes)

Orkaitę įkaitinkite iki 175°C. Sviestą ištirpinkite su Nutella. Įmaišykite likerį, maltus riešutus ir patikrinę, ar masė ne pernelyg karšta, kiaušinių trynius. Šokoladą ištirpinkite, kiek atvėsinkite, ir sumaišykite su mase. Baltymus išplakite su žiupsneliu druskos ir dalimis sudėkite į tešlą. Supilkite viską į kepimo popieriumi išklotą formą ir kepkite apie 40min.

Riešutus paskrudinkite keptuvėje, nuimkite odeles. Ištirpinkite šokoladą su grietinėle. Nuimkite nuo ugnies ir plakite tol, kol padažas atauš.

Atvėsusį pyragą apliekite padažu ir papuoškite riešutais.

Skanaus!

Spausdinti

Apie sveikus sumuštinius

2011-06-24T15:41:00.001+03:00

Ar dažnai valgote greitmaistį? Sumuštinius, pusfabrikačius, pirktines mišraines...? Aš, nors ir stengiuosi to vengti, kartais nusiperku. Arba suteplioju greitą sumuštinį. Ir valgau sąžinės kankinama – juk nesveika. O ar gali sumuštinis būti sveikas? Dar ir kaip! Juk sumuštiniams naudoti galima ne tik batoną, sviestą ir daktarišką dešrą. Štai keli svarbūs dalykai:

Duona – tai pagrindas. Pagal galimybes rinkitės duoną su sėklomis ir neskaldytais grūdais. Dar geriau – ruginę.

Aptepas. Teko įsitikinti, jog daugiausia nereikalingų kalorijų gaunama iš sumuštinių aptepų – sviesto, margarino arba majonezo. Gerai, sutinku, šiek tiek tikro sviesto tikrai nepakenks, bet verta turėti ir kelias alternatyvas.

Pavyzdžiui, paskutiniu metu be galo paplitęs ir išpopuliarintas humusas. Taip pat aptepus galima pasigaminti iš kitų ankštinių – visų rūšių pupelių arba lęšių. Galima įmaišyti šiek tiek majonezo arba varškės – skonis ir konsistencija bus visiškai kitokie.

Pesto. Tinka ne tik klasikinis – bazilikų pesto, bet ir kitos versijos – petražolių, špinatų, dilgelių, cukinijų, diovintų pomidorų ar riešutų. Pagal skonį ir fantaziją.

Alyvuogių aliejus. Būtent. Skrudintą itališką duoną patariama skaninti kokybišku alyvuogių aliejumi.

Riešutų sviestas. Pageidautina, naminis. Labiau tinka amerikiečių mėgstamiems saldiems sumuštiniams – su persikais, obuoliais arba bananais. O ant viršaus šiek tiek medaus.

Avokadas. Geriausias kada nors atrastas aptepas! Neįtikėtinai sveikas ir skanus, ypač pagardintas laimo sultimis ir baltaisiais pipirais. Dažnai maišomas su varške (paprasta arba grūdėta).

Minkštas sūris ir varškė – ricotta, ožkos pieno sūris, lydytas sūrelis arba paprasta lietuviška varškė.

Paskutinis variantas – nenaudoti aptepo. Arba naudoti vien tik aptepą. Pirmąjį rinkitės, kai naudojate gana drėgnus dalykus (pvz. troškintas daržoves), o antra – kai ant duonos tepate paštetus (pvz. rūkyta žuvis+varškė, kepta paprika+minštas sūris, trinti žalieji žirneliai itt.).

Baltyminiai produktai. Suteikia sotumo, padaro sumuštinį rimtą.

Mėsa. Geriausia, žinoma, rinktis tikrą mėsą – keptą orkaitėje, keptuvėje arba grilyje. Su daug prieskonių. Taip pat galite mėsą susmulkinti ir sumaišyti su kokiu nors aptepu.

Sūris. Paįvairinimui fermentinį sūrį keiskite mozarella, ožkos pieno sūriu, brie, feta arba rūkytu sūriu.

Kiaušiniai. Tinka ne tik virti, bet ir kepti. Klasikinis keptas kiaušinis arba plakta kiaušinienė.

Žuvis. Dažniausiai naudojama konservuota arba rūkyta – smulkinta sumaišoma su majonezu, varške arba lydytu sūreliu.

Tofu sūris. Ne itin populiarus Lietuvoje ir beprotiškai brangus, bet visgi, jei norite/turite/galite, sumuštiniams puikiai tiks marinuotas tofu sūris.

Daržovės. Keptos, virtos, troškintos ar šviežios – jos yra būtinos. Užpildo skrandį suteikdamos nedaug kalorijų ir šiek tiek vitaminų. Arba bent jau ląstienos.

Variantų be galo daug, bet turėkite omeny, kad daržovė – tai ne tik pomidoras ir agurkas. Troškinti kreminiai špinatai, keptos/marinuotos paprikos, kepti baklažanai, cukinijos, ridikėliai, svogūnai, šparagai bei šparaginės pupelės, orkaitėje kepti burokėliai, kepti pomidorai, pievagrybiai. Ir, žinoma, pomidoras ir agurkas. Taip pat kai kuriuos sumuštinius tinka skaninti saldžiais vaisiais – paukštieną arba sūrį – vynuogėmis, ožkos pieno sūrį – džiovintomis figomis, o brie sūrį, pavyzdžiui, vyšnių uogiene.

Pagardai. Suteikia papildomo ypatingo skonio, aromato bei puikiai užbaigia sumuštinį.

Žolelės. Šviežios, smulkiai sukapotos ir nerūpestingai užbertos ant viršaus.

Alyvuogės.

Riešutai bei sėklos.

Balzaminis arba ryžių actas.

Tarkuota citrinos žievelė (ypatingai tinka prie žuvies).

Daiginti grūdai.

Kaparėliai bei marinuoti čili pipirai.

Cinamonas, medus bei vanilinis cukrus saldiems sumuštiniams.

Eksperimentuokite ir ragaukite. Reikia tik lašelio fantazijos.

Sumuštinis su kepta paprika ir baklažanais

1 dvigubas sumuštinis

adaptuota iš ziuk cook book

2 riekelės pilno grūdo kvietinės arba ruginės duonos

šaukštas minkšto ožkos pieno sūrio arba lydyto sūrelio

1/3 baklažano

gabalėlis keptos konservuotos paprikos*

druska, pipirai, raudonėlis arba bazilikas

aliejus

*jei neturite konservuotos paprikos, paimkite ketvirtį šviežios, išvalykite sėklas ir pakepkite ant įkaitintos sausos keptuvės, kol odelė pajuoduos. Įdėkite į celofaninį maišelį ir palaikykite porą minučių. Tada nulupkite odelę, pagal skonį apšlaksykite aliejumi, actu, įberkite druskos ir baziliko arba raudonėlio. Palikite kelioms valandoms.

Baklažaną supjaustykite plonomis riekelėmis, apkepkite iš abiejų pusių ant sausos keptuvės. Duoną aptepkite sūriu. Papriką supjaustykite juostelėmis. Ant sūrio dėkite baklažanus bei paprikas, barstykite žolelėmis (dar geriau, jei turite šviežių). Keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus, sumuštinį nestipriai suspauskite ir apkepkite iš abiejų pusių. Tiekite šiltą.

Skanaus!

Spausdinti

Jogurtas su melionais, pistacijomis ir medumi

2011-06-22T22:45:00.002+03:00

Tokiu laiku mano virtuvėje karaliauja vos keli patiekalai. O ir patiekalais pavadinti juos sunku. Produktai, sakyčiau. Juoda grūdėta duona su šviežiomis daržovėmis, kiaušinienės ir omletai, daug daug šviežių vaisių ir žalumynų, salotų, ledų bei jogurto. Apie pusryčius su jogurtu rašiau visai neseniai. Tuos variantus renkuosi, kai šviežienos sezonas dar neprasidėjo, o lengvų ir gaivių pusryčių labai norisi. O dabar... Dabar tik spėk valgyti. Jau vien tik braškės ko vertos... su kiviais, su bananais, persikais ar žiupsneliu rozmarino. O kai pabosta, dairausi ekzotiškesnių variantų – kokoso drožlės ir ananasai, avietės ir melionai, pasifloros ir bananai...

Jeigu pavyks susimedžioti skanių, saldžių ir labai sunokusių melionų, sėkmė garantuota. Jogurtą patarčiau rinktis tirštą, nenuriebintą. Aš naudoju graikišką – pagal konsistenciją jis beveik kaip grietinė, bet turi specifišką rūgštelę – be priedų jo tikrai nevalgyčiau. Pistacijas rinkitės nesūdytas ir geriausia nekepintas.

Jogurtas su melionais, pistacijomis ir medumi

1 porcija

150g tiršto jogurto

šaukštelis vanilinio cukraus

šaukštas sukapotų nesūdytų pistacijų

šaukštas skysto medaus

ketvirtis meliono

Melioną išvalykite, nulupkite ir supjaustykite griežinėliais. Jogurtą sumaišykite su vaniliniu cukrumi. Ant meliono sudėkite jogurtą, apipilkite medumi ir pabarstykite pistacijomis. Tiekite nedelsdami.

Skanaus!

Spausdinti

Jogurto?

Keletas pusryčių idėjų su jogurtu ir šokoladinis jogurtas

Keksiukai su medumi ir ramunėlėmis

2011-06-18T19:09:00.003+03:00

Mažam tinklalapio jubiliejui. Pusšimtis įrašų. Ir prisipažinsiu, ne dėl visų jų aš stengiausi tiek, kiek norėtųsi. Ir toli gražu ne visi jie geri. Ir ne visi receptai yra šedevrai. Bet visi mes nuo kažko pradedame. Pirmą kartą imame kepimo formą į rankas, užberiame braškes cukrumi ar puošiame paprastas pomidorų salotas šviežiais baziliko lapeliais. Ir mums įdomu. Ir mums tai patinka. Ir būtent dėl to po pirmo neiškilusio pyrago mes nenumojame ranka, o kepame antrą. Nes tai teikia malonumą. Pasitenkinimą. Džiaugsmą. O galų gale tampa mūsų gyvenimo dalimi.

Keksiukų idėją pasigavau iš Roost blogo. Labai labai šaunus blogas su neįtikėtinai gražiomis ir stilingomis nuotraukomis. O ir receptai labai įdomūs, dažniausiai sveikuoliški (iš tų, kur daug riešutų, datulių, daržovių ir būtinai keli receptai su lęšiais). Užsukite, manau, patiks.

Bet kadangi nekokia iš manęs sveikuolė, iš ten nugvelbiau tik idėją dėl ramunėlių ir medaus. Keksiukų tešlą dariau pagal Dianos receptą. Kas iš to išėjo? Skanesnių keksiukų nesu gaminusi! Na gerai jau, nekepu keksiukų kasdien, bet šitie man yra tobuli – be galo minkšti, purūs, lengvi, neriebūs, bet kiek drėgni. Vieni iš tų, prie kurių nereikia jokių kavų, arbatų ar sulčių. O viršus traškus... Jie puikūs.

Medaus ir ramunėlių skonis nėra labai ryškus. Sakyčiau, suteikia įdomią gaidelę, o ne stiprų skonį.

Jeigu mėgstate saldžiai, dėkite tiek cukraus, kiek parašyta originale (nes manajam recepte jo kiekis sumažintas). Iš pusės porcijos išėjo 9 normalaus dydžio keksiukai.

Keksiukai su medumi ir ramunėlėmis

9 keksiukai

šaltinis – šito ir šito recepto hibridas

150g miltų

1 a.š. kepimo miltelių

50g cukraus (originale 80-85g)

120g grietinės (aš dedu grietinėlę)

1 kiaušinis

40ml aliejaus (naudoju graikinių riešutų)

30g medaus

2 a.š. sutrintų džiovintų ramunėlių*

1 apelsino nutarkuota žievelė

cukraus pudra

*siūlau naudoti vaistinėse pirktas ramunėles, nesufasuotas į vienkartinius pakelius. Skonis ir aromatas kardinaliai skiriasi

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Miltus ir kepimo miltelius persijokite. Įmaišykite cukrų ir kaip galima smulkiau sutrintas ramunėles. Kiaušinį išplakite, įmaišykite grietinę (arba grietinėlę), aliejų, medų ir apelsino žievelę. Masę supilkite ant miltų ir atsargiai sumaišykite. Į keksiukų formą sudėkite popierines formeles arba įdėkite kepimo popieriaus (kaip čia). Pripildykite jas tešla iki ¾. Kepkite 15-20min (iki sauso pagaliuko). Dar šiltus apsibarstykite cukraus pudra.

Skanaus!

Spausdinti

Levandų limonadas

2011-06-14T18:26:00.001+03:00

Jokio noro suktis virtuvėje. Jokių pyragų, kepsnių ar troškinių. Tik gėrimai, ledai ir salotos. Ir daug vaisių bei braškių. Taip, braškes dedu visur, kur tik įmanoma. Vėsus dušas ir lengvi kvepalai. Vėlus miegas ir rami muzika. Ir braškės. Daug braškių.

Žinote, buvo tokia akimirka, kai visi receptai su prierašu levandos man atrodė šedevrai. Juk levandos...! O dabar, kai turiu jų nemažą pakelį... nežinau, kur dėti. Turbūt persisotinau. Ir nors jos turi labai malonų kvapą, jis greitai pabosta.

Limonadas skanus. Kitoks. Kasdien negersi. Bet retkarčiais, su gabalėliu pyrago ar pieniško šokolado jis geriasi visai smagiai. Sakyčiau, tai ne visai receptas – labiau idėja. Kiekius rašau savo, bet tai skonio reikalas. Eksperimentuokite!

Levandų limonadas

3 stiklinės

adaptuota iš They Draw & Cook (stipriai rekomenduoju užsukti – puikus puslapis)

0,5 a.š. džiovintų levandų žiedų

nedidelė citrina

3 stiklinės verdančio vandens

cukrus/medus

ledas pagal norą

Levandas užpilkite verdančiu vandeniu. Palaikykite apie pusvalandį. Nukoškite ir atšaldykite. Dėkite cukraus/medaus ir citrinos sulčių bei skiltelių pagal skonį. Aš dedu ketvirtadalį nedidelės citrinos vienai stiklinei gėrimo, išeina rūgštokai. Tad ragaukite. Jei norite, tiekite su ledo kubeliais.

Skanaus!

Spausdinti

Ir, kaip jau minėjau, turiu džiovintų levandų žiedų. Sąžinė baigė užgraužti dėl to, kad tiek jų tikrai nesunaudosiu. Gal kam reikia? Turiu du pakelius maždaug po 10 gramų. Pagal apimtį (iš akies) 10g – tai nepilnas stiklainis nuo vaikų maistelio. Nuotraukoje matosi, kad tarp žiedų yra ir stiebelių, bet levandos yra labai, LABAI kvapnios. Kilmės šalis – Ispanija. Rašykite komentaruose, jei yra norinčių :)

Gi beje, su tinklaraštininkų diena!

Šokoladinis jogurtas

2011-06-06T02:11:00.001+03:00

Paskutiniu metu pradėjau kaupti daug receptų iš interneto platybių. Kai kuriuos išsaugau tiesiog todėl, jog patiekalai atrodo be galo skaniai. O receptų be nuotraukų jau nė skaityti nesinori. Ir būna gi talentų – lėkštę banalios sriubos nufotografuoja taip, jog lieka tik čiupti puodą, produktus, ir gaminti. Norėčiau ir aš taip kada nors.

O dabar, kai peržiūriu savo senas ir naujas nuotraukas, pastebiu labai daug bendrų bruožų. Ir taip ne tik pas mane. Štai, tarkim, kai kurie mėgsta kurti kompozicijas ir naudoja daug detalių – lėkštės, stiklinės, vaisiai antrame plane. Kiti dažnai naudoja spalvingas ir ryškias medžiagas fonui. Treti sukuria puikius kolažus – suklijuoja dvi, tris ar net keturias nuotraukas.

O aš mėgstu paprastai. Ne, nepagalvokit, nesu kokia pasikėlusi minimalistė su savo ypatingu stailu. Tiesiog paprastas nuotraukas daryti daug lengviau. Ypač tam, kas neperka krūvos knygų, o tiesiog mokosi iš savo klaidų. Paprasčiausia yra nufotografuoti neapdirbtus produktus (raw, kaip aš sakau) – tokius, kokius juos sukūrė gamta. Ir neprikišti į vieną nuotrauką per daug skirtingos rūšies produktų – morkos, avietės ir bananai vargu ar susidraugaus naujoko nuotraukoje. O dar aš pastebėjau, kad be galo mėgstu fotografuoti iš viršaus. Tiesiog man taip gražiausiai išeina. Ir taip, sutinku, pas mane daug kasdienių nuotraukų. Paprastų. Viena braškė, šakelė rozmarino, keli gabalėliai brokolio... be jokių gražių vazelių, be papuošimų, tiesiog ant medinės lentos.

Nes tai paprasta ir visada išdega.

Šokoladinis jogurtas

adaptuota iš LaPerla

1 porcija

150g natūralaus tiršto jogurto

30-35g juodojo šokolado

cukraus, jei reikia (dedu apie šaukštą)

Šokoladą ištirpinkite vandens vonelėje arba MB krosnelėje. Atšaldykite, sumaišykite su jogurtu, įdėkite cukraus pagal skonį. Įstatykite į šaldytuvą porai valandų, kad jogurtas sutirštėtų.

Nežinau kodėl, bet pas mane išėjo ne visai taip, kaip pas autorę – šokoladas pradėjo stingti nuo šalto jogurto ir pasidarė lyg mažyčiai trupinėliai. Galbūt šiek tiek uždelsiau su maišymu. Bet skoniui tai tikrai nepakenkė. Man labai netgi patiko – toks įspūdis, jog buvo įtarkuota šokolado. Labai lengva, greita ir skanu. Ypač su braškėmis.

Skanaus!

Spausdinti

Ir paklausykite Roberto Skoro – In line. Be galo graži daina.

Čiobrelių medus

2011-06-01T21:21:00.002+03:00

Su vasara, mielieji.

Tikrai taip – atėjo ji labai greitai ir netikėtai. Atėjo laikas, kai kieme kokteilius galima gerti neapsiklojant sušąlusių pečių, kai parke stebėti žaidžiančias voveres darosi per karšta, kai turgus žiba visomis vaivorykštės spalvomis...

Tokiomis dienomis turbūt reikia gaminti kažką tokio. Naujo. Įdomaus. Su stebuklo žiupsneliu. Kad paskui, kai ateis karšto vyno su cinamonu laikotarpis, užuosdami medų su čiobreliais, svajingai šypsotumėmės ir sakytume: taaaip, vasara...

Medaus stiklainis su čiobrelių šakelėmis viduje atrodo nuostabiai – tikra stalo puošmena. Taip ir įsivaidzuoju kaimo stiliaus baldus, šeimą, susirinkusią saulėtiems savaitgalio pusryčiams, didelį medinį stalą, šviežią duoną, sviestą, arbatą, uogas ir šitokį medaus stiklainį...

Autorė pataria medų supilti į nedidelį puodą ir kaitinti kartu su čiobreliais, bet man buvo gaila taip tyčiotis iš medaus, todėl stiklainį kartu su čiobreliais šildau karšto vandens vonelėje. Suveikia puikiai!

Čiobrelių medus

1 stiklainis

adaptuota iš Around the kitchen table (su fOntastiška nuotrauka)

mažas stiklainis mėgstamo medaus (be specifiško skonio. Renkuosi akacijų)

10-15-20... šakelių šviežių čiobrelių

Viskas be galo paprasta – medaus stiklainį įstatykite į karšto vandens vonelę, sudėkite nuplautus ir nusausintus čiobrelius, šildykite vis pamaišydami apie 10 minučių (galima ir mažiau). Atvėsusį medų laikykite kambario temperatūroje.

Kur gi naudoti šį stebuklą? Gamintis salotų užpilus, dėti į jogurtą, pilti ant ledų... o kaip gi dar sumuštiniai su sviestu ir varškės sūriu? Taip pat kažkas man pakuždėjo, jog šis medus puikiai tiks prie kriaušių ir persikų. Keptų, pavyzdžiui. Tai tiek.

Skanaus!

Spausdinti

P.S. Ir smagiai leiskite vasarą! Pabėkite nuo gyvenimo bent retkarčiais.

Aviečių gėrimas su bazilikais

2011-05-30T14:16:00.000+03:00

Kaip gi mane traukia saldūs gėrimai, džemai, desertai su žolelėmis... Man tai tarsi nauja skonių pakopa. Visiškai naujas atradimas. Ir jau nė neatsimenu, nuo ko viskas prasidėjo.

Gėrimas išėjo labai įdomus, bazilikai ir rožių vanduo suteikia kitokį, naują prieskonį. Paįvairinimui puiku.

Aviečių gėrimas su bazilikais

0,75l gėrimo

80-100g aviečių

sauja baziliko lapų (kartu su koteliais)

pusės citrinos sultys

30-40g cukraus

1a.š. rožių vandens (nebūtinai)

aš papildomai įpilu šaukštą grenadine skonio sirupo, dėl spalvos

Avietes ir baziliką nuplaukite, užpilkite 3 stiklinėmis vandens ir užvirkite. Sudėkite cukrų ir citrinos sultis (pagal skonį), išmaišykite, virkite apie 10min. Pabaigoje įpilkite rožių vandens ir sirupo, jei naudojate. Gėrimą nukoškite. Jei norite stipresnio baziliko kvapo, į šiltą gėrimą idėkite 3-4 šviežius baziliko lapelius ir palaikykite uždengę keletą valandų.

Skanaus!

Austriški marinuoti svogūnai

2011-05-28T21:49:00.001+03:00

Pasitaiko tokių receptų, kuriuos pamatę sakome sau: Noriu! Čia. Ir. Dabar. Asmeniškai man į pirmą planą nukeliauja įdomūs receptai – ledai ar uogienės su žolelėmis, tortellini su kakava, salotos su persikais ir sūriu... O kiti? Kiti taip ir lieka laukti eilės gale su neryškia etikete „Kada nors“. Ir mėnesių mėnesiais jie gali tysoti numesti į kampą, kol kažkas atsitinka. Reikia sunaudoti užsilikusius produktus, nustebinti svečius, palepinti save ar tiesiog sudalyvauti Skaniose savaitėse ;)

Nežinau kaip Jums, bet man marinuoti svogūnai asocijuojasi su silke arba šašlykais. Recepto originale siūloma dėti juos ant sumuštinių ir burgerių. Arba, kaip tikri austrai, galite svogūnus tiekti su rugine duona, aptepta minkštu sūriu su paprika (spėju, jog kalbama apie Liptauer).

Austriški marinuoti svogūnai1 nedidelis stiklainis

šaltinis – Vegetarian Times 04-05 2011

½ puodelio obuolių acto (dedu ryžių)

1/3 puodelio cukraus

½ a.š. juodųjų pipirų (nesmulkintų)

½ a.š. druskos

6 kvapieji pipirai

1 maža česnako skiltelė

1 lauro lapelis

2 puodeliai plonai supjaustytų raudonųjų svogūnų

Visus ingredientus, išskyrus svogūnus, sumaišykite su puse puodelio vandens, užvirkite. Sudėkite svogūnus, išmaišykite ir užvirkite dar kartą. Nukelkite nuo ugnies. Sudėkite į stiklainį, uždenkite ir atvėsinkite. Laikykite šaldytuve iki 2 savaičių.

Skanaus!

Rabarbarų džemas su medumi ir rozmarinu

2011-05-26T02:17:00.001+03:00

Užplūdo keista nuotaika. Norisi, kad kažkas paimtų mano gyvenimą į savo rankas ir gerokai pakratytų. Nes savąsias jau seniai nuleidau. Aš, kuri mušdamasi kumščiu į krūtinę visiems aiškino, jog niekada negalima pasiduoti, reikia kovoti iki negalėjimo ir dar daugiau. Ir ne, aš jų negailėjau, nesakiau vargšeli pupuliuk mažuliuk, ateik paverk man ant peties, man tavęs taip gaila...Anaiptol. Spyriojau jiem į užpakalį ir sakiau kelkis, eik, daryk, ir nevaidink čia depresijų. Ir jie eidavo. Pykdavo ant manęs, neva aš tokia bloga ir nesupratinga, bet eidavo. Ir viskas išsispręsdavo.

Ir gaila, bet pati sau taip pasakyt negaliu. Galiu tik atsigulti, žiūrėti į lubas ir galvoti apie tai, ko niekada neatsitiks. Ir apie visas galimybes, kurias praleidžiu. Ir laiką, kurį švaistau. O to, kuris paspirs sėdimąją vis neatsiranda.

Džemas. Turiu keistą maniją džemams, uogienėms ir konfitiūrams. Ir net nepasakyčiau, kad juos mėgstu. Tiesiog taip gražu, kai įvairių dydžių ir formų stiklainėliai stovi su vienetiniais uogienių egzemplioriais. Parduotuvėse tokių nebūna. Naminiai kitokie. Savi ir jaukūs.

Šis džemas yra kiek neįprastas.. Rabarbarai nuiena į antrą planą. Pirmame – medus, rozmarinas ir lengva rūgštelė. Vykęs derinys. Skonis labai koncentruotas, saldžiarūgštis, su stipriu aromatu. Tiek skoniu, tiek konsistencija puikiai tinka įmaišyti į varškę, jogurtą arba rytinę košę. Kadangi nemėgstu labai saldžiai, cukraus kiekį sumažinu. Ir Jums rekomenduoju.

Rabarbarų džemas su medumi ir rozmarinu

1 mažas stiklainėlis

įkvėpimas iš ВИРТУАЛЬНАЯ РЕАЛЬНОСТЬ

250g rabarbarų (nuluptų)

75-125g cukraus (dedu 50g)

50g medaus (maždaug 2 kupini šaukštai, jei medus skystas)

1 laimo arba ½ citrinos sultys

3 šakelės rozmarino

Rabarbarus supjaustykite nedideliais gabaliukais. Sumaišykite su citrinos/laimo sultimis ir cukrumi. Palikite nakčiai.

I variantas (pagal autorę). Nupilkite susidariusias sultis į mažą puodą, sudėkite medų ir kaitinkite, kol jos šiek tiek sutirštės. Sudėkite rabarbarbarus, maišydami užvirkite. Įmeskite rozmarino šakeles, vis pamaišydami kaitinkite 5 minutes. Rozmariną išmeskite, džemą supilkite į stiklainį.

II variantas (pagal mane). Rabarbarus kartu su sultimis sudėkite į puodą ir vis pamaišydami kaitinkite apie 10 minučių ant mažos ugnies. Tada sudėkite medų, įmeskite rozmariną, padidinkite ugnį ir virkite tol, kol džemas stipriai sutirštės (apie 5 minutes). Rabarbarai turėtų sukristi. Rozmariną išmeskite, o džemą supilkite į stiklainį.

Pagrindinis skirtumas tas, jog originaliame recepte rabarbarų gabaliukai turėtų likti sveiki, o manajame sukristi. Skoniui tai įtakos neturi :)

Skanaus!

Radiohead - Creep

Kaiserschmarrn

2011-05-24T00:53:00.000+03:00

Nekaltinsiu, jei taisyklingai pavadinimą perskaitysite tik iš trečio karto. Man šis patiekalas, netgi pagamintas ir paragautas, liko nu tas, kaizen šmaizen.

Šis desertinis omletas kilo iš Austrijos. Sakoma, jog kaizerschmarrn gimė per klaidą – kai virėjui nepavykdavo iškepti saldžių blynelių – jie išeidavo per ploni arba plyšdavo, jis tiekdavo juos tarnautojams. Bet kai tuometinis imperatorius jų paragavo, omletas kaipmat nukeliavo į karališkąjį stalą.

Receptas niekuo neišsiskiriantis – kiaušiniai, pienas, miltai, cukrus – kitaip tariant, paprasta blynelių tešla. O štai gaminimas visai įdomus. Kepamas milžiniškas storas blynas (beveik nesaldus). Jį supjausto gabalėliais ir apkepa juos svieste iš visų pusių. Ant viršaus užbarstomas storas cukraus pudros sluoksnis.

Skonis visai įdomus – labiau biskvitinis nei omletinis. Kadangi aš savąjį omletą apkepu iš abiejų pusių keptuvėje, o tada pašaunu į orkaitę (kaip pas LaPerla), jis atrodo kiek kitaip nei originalas. Kepti orkaitėje – labai patogus būdas: sviesto reikia daug mažiau, o ir apversti omletą sunkumų nekyla. Be to, viršuje išeina traški plutelė.

Kaiserschmarrn

1 didelė porcija

šaltinis - LaPerla ir Ginger&Blonde

50g miltų (pas mane savaime kylantys, bet tai nebūtina)

50g šalto pieno

1 kiaušinis

0,5 š. cukraus

1 š. razinų arba supjaustytų džiovintų abrikosų

0,5 a.š. romo (aš nededu)

sviestas kepimui

cukraus pudra (galima maišyti su cinamonu)

Razinas apšlakstykite romu. Kiaušinio baltymą standžiai išplakite. Miltus, trynį, pieną ir cukrų sumaišykite. Įmaišykite baltymą. Karštą mažą keptuvę aptepkite sviestu. Supilkite tešlą, kepkite porą minučių ant mažos ugnies. Apverskite ir pakepkite dar.

I variantas. Omletą įdėkite į panašaus dydžio kepimo formą (arba keptuvės rankeną labai standžiai apvyniokite folija), pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 10 minučių. Supjaustykite gabalėliais, apibarstykite cukraus pudra.

II variantas. Ant gerai apkepinto omleto uždėkite porą gabalėlių sviesto. Kai jis išsilydys, supjaustykite omletą gabalėliais ir vis pamaišydami mentele pakepkite iki auksinės plutelės. Apibarstykite cukraus pudra.

Klasikinis kaiserschmarrn tiekiamas su slyvų kompotu arba trintais obuoliais.

Skanaus!

Pesto. Keletas idėjų ir receptas

2011-05-22T20:03:00.000+03:00

Smagu prisipažinti, jog visai neseniai pirmą kartą paragavau šio populiariojo padažo. Gal prieš pusmetį. Buvau nusiteikusi labai palankiai – juk bazilikas, sūris, pinijos, alyvuogių aliejus... Ir žinote, nusipirkusi ir paragavusi supratau, jog ne visai žinau, kur jį naudoti. Taip, apie makaronus su pesto girdėjau, apie sriubą ar skrebučius irgi. O dar?

Laikui bėgant prikaupiau šiek tiek naujų idėjų, keletą paties padažo variacijų ir atradau jį dar kartą. Iš kiek kitokios pusės. Skaniai. Įdomiai. Nenuobodžiai.

Kur naudoti pesto? Štai keletas minčių:

· Įmaišykite į džiuvesėlius, skirtus apvolioti mėsą

· Prieš kepdami duonos kubelius, sumaišykite juos su šiek tiek padažo

· Įmaišykite į bulvių košę

· Dėkite į omletą

· Sumaišykite su lašeliu vandens, acto ir medaus, užpilkite ant salotų

· Įmaišykite į tepamajį sūrelį

· Dėkite į špinatų-varškės lazaniją

· Įmaišykite į duonos arba pikantiškų keksiukų tešlą

· Užtepkite ant skrudintos duonos, ant viršaus dėkite gabalėlį pomidoro ir mozarella sūrio

· Įmaišykite į pesto šiek tiek vandens ir acto – išeis puikus marinatas kepamoms daržovėms

· Įmaišykite į lietinių tešlą

· Naudokite vietoj majonezo bulvių salotoms

· Tepkite ant duonos, uždėkite gabalėlį sūrio ir paskrudinkite, kol sūris išsilydys

· Įmaišykite į daržovių arba pomidorų sriubą

· Įmaišykite į paukštienos faršą

· Pasigaminkite padažą kotletams – pašildykite stiklinę sultinio ir ¼ stiklinės pesto. Pabaigoje įpilkite pusę stiklinės grietinėlės

· Vietoj pomidorų padažo naudokite pesto aptepti picos tešlą

· Paigaminkite padažą itališkiems tortellini – pašildykite mažame puode stiklinę grietinėlės ir ¼ stiklinės pesto. Įmaišykite ¼ stiklinės parmezano. Užpilkite ant paruoštų tortellini

· Sumaišykite ricotta sūrį su keliais šaukštais pesto ir tarkuotu parmezanu. Pašildykite. Užpilkite ant pagamintų makaronų, sumaišytų su apvirtais brokoliais.

· Vištienos gabaliukus patroškinkite padaže – sultinys, grietinėlė, pesto ir baltasis vynas

· Sumaišykite su šiek tiek lydyto sviesto ir užpilkite ant gnocchi. Pabarstykite sūriu ir apkepkite orkaitėje.

O ar žinote, kad yra labai daug pesto rūšių? Su cukinijomis, petražolėmis, špinatais, mėtomis, džiovintais pomidorais? O ir riešutai naudojami skirtingi: graikiški, lazdyno, anakardžių, o pigesnėse versijose – net žemės. Variantų galybė.

Pesto su špinatais turi ne itin intensyvų skonį, tad jo į patiekalą galima dėti daugiau. Sutrinti graikiniai riešutai suteikia šiek tiek kartumo, tai jei to nemėgstate, siūlau rinktis lazdyno riešutus.

Dar vienas svarbus pastebėjimas – žinovai sako, jog pesto negalima gaminti naudojant smulkintuvą. Vienintėlis taisyklingas prietaisas – grūstuvas (pestle). Deja, neturiu su kuo palyginti – gaminau tik kartą – baisiajame smulkintuve. Faktas – baziliko kvapo beveik nesijaučia. Nesmulkinti lapeliai kvepėjo daug stipriau, nei pats padažas. Tad artimiausiu metu žadu pirktis šį stebuklą. Ne tik pesto gaminimui, bet ir šviežių/džiovintų žolelių, česnako, pipirų, druskos smulkinimui.

Pesto su špinatais ir graikiniais riešutais

mažas indelis (maždaug ½ stiklinės)

30g lengvai pakepintų graikinių riešutų

sauja baziliko lapelių (be kotelių)

sauja špinatų lapelių (be kotelių)

2 šaukštai tarkuoto parmezano

2 šaukštai graikinių riešutų aliejaus (arba extra virgin alyvuogių aliejaus)

½ skilt. česnako

¼ a.š. jūros druskos

Kiekius galite redaguoti pagal save – viskas pateikta iš akies. Baziliką ir špinatus nuplaukite, sudėkite visus kitus produktus ir sutrinkite smulkintuvu arba grūstuvu. Man patinka, kad jaustųsi gabaliukai, tad trinu nelabai smulkiai. Padažą laikykite šaldytuve.

Žaliasis daržovių karis su anakardžiais bei kokosų pienu

2011-05-11T02:44:00.002+03:00

Ar dažnai lankotės svetur? Jei taip, tai kur leidžiate daugiausiai laiko – muziejuose, gamtoje, miesto centre? O gal restoranuose ir kavinukėse? Ragaujate autentiškus patiekalus, skanaujate vyną ir mėgaujatės švelniais desertais. Tarkim, atvažiavę į Italiją daugelis paragautų pastos ir picos, į Meksiką – chilli con carne ar tikrosios tekilos su laimu, o į Japoniją – sušio ir žaliosios arbatos. O štai atvažiavę į Londoną daugelis kažkodėl skuba paragauti indiško kario. Sutinku, anglai turi nemažai klasikinių patiekalų – fish‘n‘chips, Jorkšyro pudingas, Šepardo pyragas ar tiesiog kepsnys su mažomis keptomis bulvėmis ir ruduoju padažu. Bet kadangi Londone anglų mažiau nei kitų šalių atstovų, kitos virtuvės populiarėja vis labiau. Indų, kinų, afrikiečių, japonų virtuvės dominuoja, bet ir Rytų Europos patiekalai susiranda vis daugiau gerbėjų.

Aš ne išimtis – vos atvykusi čia susiradau indišką restoranėlį su keliomis dešimtimis kario rūšių bei įdomaus skonio saldumynais. Pernelyg įdomaus, sakyčiau. O štai karis buvo labai skanus. Aštrus arba ne, su aviena, kiauliena, vištiena ar daržovėmis. Visada skaisčios garstyčių spalvos ir storu sluoksniu aliejaus ant viršaus.

Autentiško kario namie gamintis nė nerizikuoju. Jei visgi norite naudoti atskirus priekonius, o ne mišinį, siūlyčiau vadovautis Giedriaus blogu (lietuviškas svetimų virtuvių guru). Tarkim, šitu receptu.

Recepte, kuris mane įkvėpė, parašyta taip: po ½ a.š kalendrų ir garstyčių sėklų, ½ kmynų pakepiname 1 a.š. sviesto. Kai sėklos šiek tiek pakeps, įdedame ½ a.š. ciberžolės, šiek tiek čili miltelių, ½ a.š paprikos ir ½ a.š. vaistinės ožragės. Pakepame 10 sekundžių ir nuimame nuo ugnies (šis kiekis prieskonių skirtas maždaug 300g daržovių).

Daržovių karis su anakardžiais, špinatais bei kokosų pienu

2 porcijos

įkvėpimas iš čia

300-400g įvairių daržovių, supjaustytų stambiais gabalais (žiediniai kopūstai, brokoliai, bulvės, šparaginės pupelės, morkos, cukinijos, baklažanai etc.)

50-70g šaldytų špinatų (naudoju smulkintus)

50-70g anakardžio riešutų

pusė skardinės (200ml) kokosų pieno

1-2 šaukšteliai ne itin aštraus kario mišinio, arba pagal skonį, jei maišysitės patys

šaukštas kokosų arba bet kokio augalinio aliejaus*

1 nedidelis raudonas svogūnas

2 česnako skiltelės

gabalėlis imbiero šaknies

druska, ryžiai patiekimui

*žinau, jog su kokosų aliejumi Lietuvoje problemos, todėl siūlau naudoti bet kokį kokybišką augalinį aliejų. Bet jei visgi pasiseks, šis aliejus tikras atradimas – jis nepridega net ir kepant ant didesnės ugnies. Klasikinis karis gaminamas su labai dideliu aliejaus kiekiu, bet aš naudoju vos šaukštą - to visiškai užtenka.

Svogūną, česnaką ir nuluptą imbiero šaknį supjaustykite mažais kubeliais ir pakepinkite įkaitintame aliejuje kartu su kario prieskoniais. Po poros minučių sudėkite riešutus ir kepkite keletą minučių. Sudėkite supjaustytas daržoves ir atšildytus špinatus, išmaišykite ir pakepkite dar apie 5 minutes. Supilkite kokosų pieną, uždenkite ir troškinkite ant mažos ugnies kol daržovės gerokai suminkštės (20-25min). Pabaigoje pasūdykite. Jei karyje liko daug skysčio, patroškinkite jį atidengę ant didelės ugnies kol padažas sutirštės. Tiekite su virtais ryžiais.

Skanaus!

P.S. Negražus, visai negražus, bet labai skanus.

Linguine su grietinėlės ir brokolių padažu

2011-05-09T02:59:00.000+03:00

Ar jūsų mityba pasikeitė per kelis paskutinius metus? Nes mano tai labai. Ankstesnius sumuštinius su daktariška dešra pusryčiams pakeitė jogurtas, kotletus ar balandėlius pietums pakeitė pasta, apkepai ir sriubos, o parduotuvinio torto gabaliuką puikiausiai pakeičia naminis šokoladinis pyragas. Nė nežinau, gerai tai ar blogai. Bet, matyt, neišvengiama. Mada vis kinta, įpročiai taip pat, o tradicijos nors ir paisomos, bet vis rečiau. Ir nors prieš dešimtį metų daugelis sunkiai įsivaizdavo keksą, kepamą su bananais ar pėlesinį sūrį, valgomą su uogiene, šiandien tai beveik kasdienybė.

Eh, snobiškas pavadinimas ir įžanga. Bet nepaisant pavadinimo, patiekalas labai šaunus. Brokoliai suteikia gaivumo ir lengvumo, o sūris ir grietinėlė – kremiškumo ir sotumo. Puiku. Tikrai puiku. Įtraukiu į nuolat gaminamų patiekalų sąrašą.

Šįkart pas mane pasta su džiovintu baziliku ir česnakais, bet asmeniškai man skaniausia su paprastais spaghetti ar tagliatelle. Su pastaraisiais išvis visi padažai valgosi skaniau. Bent jau man ;)

Linguine su grietinėlės ir brokolių padažu

2 porcijos

šaltinis – Przy kuchennym stole ir Pozytywna kuchnia

150-200g linguine/spaghetti/tagliatelle etc. makaronų

1 nedidelė brokolio galvutė

3-4 česnako skiltelės

250g 12% riebumo grietinėlės (aš dedu apie 150g grietinėlės ir 100g skysčio nuo virtų brokolių)

smulkiai tarkuotas sūris pabarstymui

druska, pipirai, džiovintas bazilikas, šlakelis aliejaus

Nuo brokolio nupjaustykite žiedynus, sumeskite juos į verdantį vandenį ir virkite, kol taps labai minkšti (15-20min). Tuo metu išvirkite makaronus pasūdytame vandenyje (nepervirkite). Kai brokoliai išvirs, sutrinkite juos bulvių grūstuvu ar tiesiog šakute. Česnaką smulkiai sukapokite ir pakepinkite ant šlakelio aliejaus. Sudėkite brokolius ir supilkite grietinėlę (ir, jei naudojate, skystį nuo virtų brokolių). Troškinkite ant vidutinės ugnies tol, kol padažas ims tirštėti. Įberkite druskos ir prieskonių pagal skonį, sudėkite makaronus ir gerai išmaišykite. Jei norite, galite patroškinti dar kelias minutes. Tiekite apibarstę tarkuotu sūriu.

Skanaus!

Lazy Sunday

2011-05-08T19:19:00.001+03:00

Ateina toks laikas, kai reikia tiesiog atsipalaiduoti. Užmiršti apie visas negandas, liūdesius ir baimes, nusišypsoti ir atsipalaiduoti. Patinginiauti. Įsijungti švelnią muziką, uždengti kojas pledu ir paimti į rankas puodelį kvapnaus gėrimo. Apie nieką negalvoti. Tiesiog džiaugtis. Kad esame. Kad gyvename.

Perlinių kruopų risotto su pievagrybiais

2011-05-06T20:08:00.001+03:00

Kraustydamasi keikiau save – na kaip galima pirkti tiek maisto?! Kruopos, arbatos, prieskoniai, riešutai, sėklos, kelios miltų ir cukraus rūšys... Daug. Labai daug visko. Ir stengdamasi suvartoti viską, kas gulėjo šaldytuve, neėjau į parduotuvę geras dvi(!) savaites. O juk man priklausė tik ketvirtadalis nedidelio šaldytuvo. Kiaušiniai, daržovės, sūriai, jogurtai – viskas turėjo savo vietą. Jie buvo sudėti lyg puzzle‘ai. Ir jei kažkas patekdavo ne į savo vietą, produktai netilpdavo.

***

Žinot, jau visai užmiršau senus gerus laikus, kai stipriai taupėme. Ne, negaliu pasakyti, jog dabar leidžiame pinigus vėjais, tiesiog jaučiamės daug laisviau. Juk anksčiau apie visokiausias filadelfijas, maskarpones ir rožių vandenis net pagalvoti sau neleisdavome. Ir apie cukinijas bei krapus žiemą nebuvo nė kalbos – juk brangu. O dabar apie tai nė negalvojame – perkame ir tiek.

Bet kartais galima ir pataupyti. Juk valgyti taupant visai nereiškia valgyti neįdomiai. Štai, tarkim, trinta morkų sriuba su cinamonu. Beveik gurmaniškas patiekalas, o jam reikia vos poros pigių ingredientų. O, tarkim, orkaitėje kepti lietiniai su grikių ir pievagrybių įdaru? Pigu? O taip. Skanu? Žinoma!

Artėjant vasarai susitaupyti dar lengviau – juk visur apstu šviežių ir nebrangių produktų.

Nebrangaus gaminimo idėją pasigavau iš kai nori valgyt blogo. Ten smulkiai surašyta apie tai, kaip sunkiai verčiasi kai kurios Lietuvos šeimos.

***

Perlinės kruopos – vienas paprasčiausių, prieinamiausių ir pigiausių produktų mūsų šalyse. Originale šis risotto gaminamas dar ir su kumpiu, bet nusprendžiau jo atsisakyti. Ilgo troškinimo dėka net ir paprasti pievagrybiai kruopoms suteikia sodrų grybų skonį. Žinoma, jei turite, galite įberti šiek tiek maltų džiovintų grybų. Čia jie, deja, prabanga.

Tikrąjį risotto reikėtų tiekti apibarsčius parmezano sūriu, bet aš to nedarau. Grybai suteikia tikrai stiprų ir sodrų skonį, tad sūris čia ne itin reikalingas.

Perlinių kruopų risotto su pievagrybiais

1 didelė porcija

idėja iš Food Network 2011 april

70g perlinių kruopų

1 mažas svogūnas

4-5 nemaži pievagrybiai (geriausia rudi – jų skonis sodresnis)

70-80ml balto sauso vyno (iš bėdos galite pakeisti sultiniu)

1,5-2 stiklinės daržovių sultinio

šlakelis aliejaus, druska, pipirai

Perlines kruopas iš vakaro užpilkite šaltu vandeniu ir palikite nakčiai.

Svogūną smulkiai sukapokite, pievagrybius supjaustykite juostelėmis. Įkaitinkite aliejų. Ant silpnos ugnies apkepkite svogūną iki skaidrumo (negalima, kad jis paruduotų), sudėkite pievagrybius ir kepkite dar porą minučių. Suberkite išmirkytas kruopas ir maišydami pakepkite jas 3-4 minutes. Tada supilkite vyną ir sumažinkite ugnį. Troškinkite tol, kol vynas išgaruos. Įpilkite ¼ stiklinės sultinio ir laukite, kol jis išgaruos. Taip palaipsniui supilkite visą sultinį vis patikrindami kruopų minkštumą. Aš troškinau apie 40 minučių. Pabaigoje įberkite druskos ir pipirų. Tiekite iškart.

Skanaus!

Štai dar keli nebrangūs receptai:

Kepta avižinė košė su vynuogėmis ir cinamonu

Aštri morkų-obuolių sriuba

Trinta moliūgų sriuba su kariu

Grikiai su daržovėmis rytietiškai

Citrininis levandų keksas

2011-05-03T19:14:00.000+03:00

Šiandien be ilgų įžangų.

Tiesiog pasiklausykite Coldplay – Sparks. Graži daina.

Stebuklingo skonio drėgnas levandų ir citrinų keksas. Tuo viskas pasakyta. Skonis, kvapas ir vaizdas be galo jaukus ir pavasariškas. Papildomo drėgnumo ir skonio suteikia citrininis sirupas (turėjęs būti glajumi). Vienas geriausių mano ragautų keksų. Rekomenduoju.

Citrininis levandų keksas

8 porcijos

120g miltų

80g cukraus

2 kiaušiniai

40g bekvapio arba riešutų aliejaus

100g riebaus jogurto

50g migdolų plokštelių

1a.š. kepimo miltelių

2 citrinų žievelės (nutarkuotos smulkia trintuve)

1 citrinos sultys

1a.š. džiovintų levandų žiedų

150g cukraus pudros

1 citrinos sultys

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Miltus ir kepimo miltelius persijokite. Kiaušinius su cukrumi išplakite iki standumo. Supilkite aliejų, jogurtą, citrinos sultis ir dar kartą gerai išplakite. Migdolų plokšteles kartu levandų žiedais susmulkinkite kavamale arba smulkintuvu (vadovaujuosi Jurgos patarimu). Į miltus įmaišykite skystąją masę ir smulkintus migdolus. Sukrėskite masę į kekso formą (aš prieš tai įdedu popierinę formelę – štai tokią). Kepkite apie valandą (arba kol pagaliukas bus sausas).

Pagal idėją, keksą reikėtų aplieti glajumi. Bet ir sirupas čia labai labai tinka. Jei norite glajaus, cukraus pudrą sumaišykite su mažu kiekiu citrinos sulčių ir apipilkite/aptepkite atvėsusį keksą. Jei norite sirupo, dėkite šiek tiek daugiau citrinos sulčių ir apipilkite šiltą keksą. Ant viršaus visgi liks šiek tiek sustingusio glajaus (kaip nuotraukose).

Skanaus!

Latte. Žingsnis po žingsnio

2011-05-02T01:12:00.001+03:00

Apie kavą galima kalbėti daug – juk kava kaip vynas. Pupelių rūšys, jų kepinimas, malimas, laikymas... Vandens minkštumas ir temperatūra, puodelio forma ir dydis. Visa tai svarbu. Visa tai turi įtakos kavos skoniui. Apie nieką iš šitų dalykų kalbėti nesiruošiu. Nes nežinau. Tikrai, nieko apie tai nesuprantu. Man egzistuoja tik proporcijos – vandens, cukraus, pieno ir, žinoma, kavos.

Pateiksiu tik proporcijas ir pieno plakimo būdą skaniai latte kavai. Be snobizmo. Paprastai.

Taigi, kaip jau minėjau praeitame įraše, reiks kai ką įsigyti/išsitraukti iš spintelės.

Štai šitą. Cafetiere vadinasi. Lietuviškai tariant, kavinuką. Dydis nėra labai svarbus, bet geriausia rinktis vidutinį. Manasis yra 0,5l talpos – optimalus variantas vienai porcijai pieno putos. Bet kas iš tikrųjų svarbu – tai sietelis ant jo. Tai turi būti būtent labai smulkus sietelis – ne skylutės, ne trikampėliai ar gabalas medžiagos. Smulkus metalinis sietelis.

O toliau viskas be galo paprasta. Tiesiai į stiklinę beriu šiek tiek mažiau nei šaukštelį tirpios kavos (shame on me, bet natūrali kava su pienu man neskani) bei maždaug šaukštelį rudojo cukraus. Čia jau, žinoma, pagal skonį. Įpilu trečdalį stiklinės verdančio vandens (ne daugiau) ir išmaišau, kad cukrus ištirptų.

Vienai stiklinei gėrimo aš imu lygiai 100g riebaus pieno – trečdalį stiklinės. Pieną pašildau MB krosnelėje. Laikas irgi svarbus – pienas turi būti karštas, bet jokiu būdu negali užvirti. Man užtenka 30 sekundžių. Pilu karštą pieną į kavinuką, uždengiu dangtelį ir keletą kartų švelniai suspaudžiu. Jo nereikia plakti – tiesiog švelniai suspausti. Penkių kartų turėtų užtekti, kad jis stipriai suputotų. Patariu rinktis riebiausią pieną – beveik 4% riebumo. Kitokio nebanžiau, tad nieko negaliu žadėti.

Nuotraukoje matosi, kaip atsiranda puta. Pieno apimtis padidės 2,5-3 kartus.

Pienas pasidalino į dvi dalis – skystąją ir puriają. Puta labai minkšta ir puri, su dideliais oro burbuliukais. Iš esmės, galima jau dabar supilti pieną į kavą ir mėgautis. Bet visgi išeina skaniau sumaišius pieną su puta. Puta pasidarys daug sunkesnė, tirštesnė ir tvirtesnė. Didelių oro burbuliukų neliks – liks tik pieno kremas. Taigi tam, kad gautume pieno kremą, reikia nuimti dangtelį ir palikti ramybėje pieną 30-60 sekundžių (iš akies, nieko baisaus nenutiks, jei paliksite 2-3min). Tada paimkite kavinuką ir padarykite keletą sukamųjų judesių ranka (kaip, tarkim, bandytumėte išmaišyti cukrų vandenyje be šaukštelio pagalbos).

Tai jau pieno kremas. Beveik. Puta labai tvirta – taip laikoma nuo šaukštelio ji nukrito maždaug po 20 sekundžių.

Stiklinės sienele supilkite pieną ir sukrėskite kremą.

Vienuose šaltiniuose teigia, jog cukrus neturi grimzti pro putą, kituose, jog turi. Ant manosios cukrus laikosi. Be to, maišant gėrimą puta neištirpsta, dėl to patariu saldinti iš anksto.

P.S. Kartais ant viršaus užberiu žiupsnelį cinamono. Jis maloniai kutena nosį. Tai netaisyklinga, bet labai labai smagu.

Ir nekreipkite dėmesio į ilgas instrukcijas – iš tikrųjų pagaminti tokiai kavai užtenka dviejų minučių.

Skanaus!

Nuotrupos

2011-04-30T01:35:00.001+03:00

Pagaliau. Pagaliau bent kažkas pajudėjo iš vietos. Ir nors daugelis daiktų kol kas sukaišioti į dėžes ir maišus, man pasidarė daug ramiau. Nes žinau, jog tai – tik pirmas žingsnis. Pirmas žingsnis naujame gyvenimo lape. Ir bandau negalvoti apie tai, jog praeitas lapas buvo pradėtas gražiai, o pasibaigė taip, kaip man visai nesinorėjo. Bet nieko nepadarysi, this is life. Užtat dabar turiu didelę spintą ir dešimtis parduotuvių/restoranų/pub‘ų pašonėje. Ir mūsų name yra šuo. Ir gal kada nors netgi pasidalinsiu gražiomis jo nuotraukomis. Kai išmoksiu pagauti tinkamą kadrą. Nes gi šuo – ne kopūstas – ant lėkštutės nepadėsi.

***

Kas dar? Išmokau gaminti tobulą latte kavą. Be jokių aparatų ar slaptos įrangos. Be sverimo ir matavimo. Negaištant brangių pavasario akimirkų. Gal kada nors papasakosiu.

Joke. Papasakosiu tikrai, su trumpu fotoreportažu. Ir esu tikra, daugelis jūsų ši plakimo būdą žino jau seniai. O aš sužinojau vos prieš kelias savaites. Taigi, jei dar liko tokių pat neapšviestų, kaip ir aš, manau, pravers. Tiesa, kai ką vis teks įsigyti (arba iškrapštyti iš tolimos spintelės).

(ne, ne šitą)

***

Ir jei jau girtis, tai iki galo. O girtis noriu pavasariu. Kulinarine prasme. Na gerai jau, ne tik kulinarine. Štai šiandien, nuvažiavusi į turgų šokinėjau nuo vieno prekystalio iki kito, lyg bitutė, pasimetusi įvairiaspalvių gėlių lauke. Braškės, jaunos morkos, šparagai, brokoliai, bananai, pievagrybiai, ridikėliai, riešutai, pomidorai... begalės gėrio, kurį norisi pasiimti su savimi. O dar ir jauni pardavėjai su komplimentais. Nė vienas jų nenorėjo paleisti manęs neišpylęs komplimentų tirados. O aš tik šypsojausi ir dėkojau. Žavu. Ir kam tas rojus, jei yra tokių vietų.

***

O žinote, kad pas mus šparagų sezonas? Ir nors ši daržovė čia labai populiari, su ja ruošiami vos keli patiekalai – trinta sriuba, salotos, apvirti šparagai susukti į šoninės gabaliuką arba apipilti olandišku padažu (sauce hollandaise). Kartais jie tiekiami prie kiaušinienės. Bet nesuprantu, nejaugi per tiek laiko niekas nesugalvojo nieko įdomesnio? Kažko, kas aukštyn kojom apverstų supratimą apie šią daržovę.

Nors, pernelyg užsisvajojau. Anglai – banalybių meistrai. Bent jau gaminimo prasme. Kad tik matytumėt, kaip jie tiekia, tarkim, morkas. Ar brokolius. Ar žirnelius. Apvirę silpnai pasūdytame vandenyje ir apipilę baisiuoju rudu padažu. O jei dar paragautumėte... Taigi, kol patys kažko nesugalvosime, nieko nebus.

***

Kokius kiaušinius mėgstate? Virtus? Su lukštu ar be? O gal keptus? Ar omletą? O jei omletą, tai kokį? Aš perlenktą, su brie sūriu ir keptomis bulvėmis. Skamba nesuderinamai, bet patikėkite... Ir iš ėsmės, omletas – labai netgi patogus dalykas. Greita, sotu, nekaloringa, maistinga. Ir labai labai paprasta.

Prancūziškas omletas – viena klasikinio omleto rūšių. Ir žinovai gali mane peikti ir keikti, bet nesiruošiu prirašyti trijų lapų instrukcijos. Juk tai tik omletas.

Šis visada būna perlenktas – į dvi arba tris dalis. Kartais į vidų dedama tarkuoto sūrio. O kepamas jis dažniausiai ant sviesto – patikėkite, taip daug skaniau.

Prancūziškas omletas su sūriu ir citrininiais šparagais

1 nedidelė porcija

1 kiaušinis

šviežias pienas*

2 šaukštai tarkuoto sūrio

nedidelis gabalėlis sviesto (arba bekvapis aliejus)

druska

4-5 nedideli šparagai (nepernelyg stori)

šlakelis citrinos sulčių

šaukštas sezamų sėklų (pagal norą)

aliejus, druska

skrudinta duona

*pieno reikia 3-4 šaukštų. Galima pilti ir daugiau, bet omletas bus labai minkštas, taigi jį bus sunku apversti nesuplėšius

Šparagus nulupkite (jei naudojate baltus) arba nuimkite „spyglius“, augančius per visą šparagą iki pat galvutės. Sumeskite šparagus į verdantį pasūdytą vandenį ir virkite porą minučių (jie turi likti kietoki). Keptuvėje įkaitinkite šlakelį aliejaus ir sudėkite nusausintus šparagus. Gerai apkepkite iš visų pusių. Pašlakstykite citrinos sultimis ir apibarstykite sezamo sėklomis. Kepkite dar apie minutę.

Kiaušinį šakute išplakite su druska, sumaišykite su pienu. Sviestą ištirpinkite nedidelėje keptuvėje nelimpančiu paviršiumi, ir kai jis pradės burbuliuoti, supilkite kiaušinį. Kepkite maždaug 1-2 minutes ant mažos ugnies. Ant pusės kiaušinio suberkite sūrį. Omletą sudėkite per pusę arba į tris dalis (abu galus užlenkite į vidų). Apverskite ir kepkite dar tiek pat (stebėkite, kad jis neimtų skrusti).

Tiekite nedelsdami su šparagais ir skrudinta duona.

Skanaus!

Sveikinu

2011-04-24T02:17:00.001+03:00

Vėlykos – tai pavasaris. O pavasaris... manau, patys puikiai žinote. Ir mėgstate. Ir mylite. Taigi, mielieji, sveikinu su viena gražiausių Krikščioniškųjų švenčių ir linkiu niekada neužmiršti, jog pavasaris – tai ne žydintys medžiai ar vis anksčiau bundanti saulė. Pavasaris – tai sielos būsena. Ir tai, ar medžiai numes savo pumpurus, ar žydės amžinai, priklauso tik nuo mūsų. Sveikinu.

Juliana

P.S. Sėkmės ridenant margučius ;)

Grikiai su daržovėmis rytietiškai

2011-04-15T18:30:00.002+03:00

Senokai čia nesirodžiau. Kodėl? Ilsėjausi. Mėgavausi pavasariu. Mėgavausi vienu nuostabiausių miestų pasaulyje. Tiesiog gerai leidau laiką.

Camden Town turgus. Viena populiariausių vietų Londone, nes jis milžiniškas, įdomus ir čia galima rasti visko

Londono akis

London Bridge - populiariausias tiltas

Kas gali būti paprasčiau, nei grikiai? Bent jau man jie tikrai nekelia asocijacijų su šventiniu stalu ar įdomiu patiekalu. Daugelis apklaustųjų, išgirdę apie grikius, kaipmat prisimena sovietines valgyklas arba paprastą grikių košę su žiupsneliu druskos ir gabalėliu sviesto. Bet būna ir kitaip. Šie kiek aštroki grikiai su rytietiškais prieskoniais ir įvairiomis daržovėmis ne tik sveiki, bet ir labai įdomūs bei skanūs. Iš ėsmės, grikių skonis čia jaučiamas nelabai stipriai – jie tik papildo visą simfoniją. Daržoves galite rinktis bet kokias – paprikas, brokolius, šparagines pupeles, morkas, cukinijas, moliūgus, šparagus etc. Grikius galima išsivirti iš anksto – tada patiekalas bus pagamintas per keletą minučių.

Grikiai su daržovėmis rytietiškai

3 porcijos

šaltinis – čia

1 pakelis grikių (100g sausų)

1 svogūnas

2 skilt. česnako

gabalėlis imbiero šaknies

pusė čili pipiro (arba pagal norą)

apie 500g skirtingų daržovių (pas mane po saują brokolių žiedynų, šparaginių pupelių, pusė morkos, gabalėlis cukinijos, keli šparagai)

2 nedideli pomidorai arba 1-2 šaukštai pomidorų padažo

prieskoniai: džiovintas bazilikas, mairūnas, kmynai, juodieji pipirai ir kt.

druska, šlakelis aliejaus

Grikius išvirkite ne iki galo (virkite apie 15min). Svogūną, česnaką, imbiero šaknį ir čili pipirą smulkiai sukapokite, apkepinkite ant šlakelio aliejaus. Jei naudojate šviežius pomidorus, palaikykite juos verdančiame vandenyje apie 30 sekundžių, tada nulupkite odelę ir smulkiai sukapokite. Likusias daržoves supjaustykite (ne itin smulkiai). Į kepinamas daržoves sudėkite morkas (ir kitas kietesnes daržoves, jei naudojate), įpilkite šlakelį vandens ir troškinkite apie 5min. Tada sudėkite likusias daržoves, kapotą pomidorą arba padažą. Kepkite kelias minutes. Suberkite grikius, įdėkite prieskonių bei druskos pagal skonį ir kepkite maždaug 5min (iki norimo kruopų ir daržovių minkštumo). Jeigu mėgstate, įmaišykite šaukštą tepamojo sūrelio ar porą šaukštų grietinėlės.

Skanaus!

Confiture de lait au chocolat

2011-04-04T21:48:00.001+03:00

Kartais bandau įsivaizduoti, kaip jaučiasi žmonės, priversti gaminti. Kol gyveno patys sau, vakarienei užkąsdavo jau paruošto maisto arba pasigamindavo kažką labai greito ir lengvo ir būdavo laimingi ir patenkinti. Bet, ačiūdiev ar deja, mūsų gyvenimas keičiasi, jame atsiranda naujų personažų, kurie nepalieka mums išeities. Drįsiu teigti, jog toli gražu ne visi bus patenkinti Maximiniais koldūnais ar jogurtu su vaisiais. Ir žmogus, gyvenime neišviręs sriubos, eina į nemylimą virtuvę ir stengiasi dėl savo mylimųjų. Ir jam gaminimas – tai kaip, tarkim, skalbimas. Jis tai daro, nes reikia, bet jokio malonumo nejaučia ir tiesiog nori greičiau užbaigti. Gerai jau, prisipažinsiu, aš to neįsivaizduoju. Kadangi mano gyvenimo personažai kol kas netapo man tokie artimi, kad kasdien gaminčiau jiems valgyt, man sunku tai suprasti. Kai nenoriu eiti į virtuvę, tiesiog neinu. O jei visada nenorėčiau ten eiti? Hmm, turbūt ir neičiau. Netikiu, kad gali būti skanus maistas, gamintas su nemeile.

Ar kada girdėjote apie pieno konfitiūrą? Aš tai ne. Ir nieko keista – pieno konfitiūras – tai gražiai pavadintas sutirštintas pienas. Visai kitoks, nei parduotuvinis. Pakankamai karamelinis. Kažkas tarp paprasto ir virto sutirštinto pieno. Skonis geras, bet ne toks ypatingas, kaip tikėjausi. Sakyčiau, paprastas. Skanus, bet neypatingas. Galima gaminti paprastą, galima dėti likerio, šokolado, riešutų, vanilės ar kitų priedų.

Pieno konfitiūras su šokoladu ir riešutais

1 nedidelis stiklainis

šaltinis - čia

0,5l riebaus pieno

250g cukraus (dedu 150g)

50g juodojo šokolado (kitą kartą dėsiu daugiau)

saujelė kapotų riešutų (pas mane graikiški)

Pieną sumaišykite su cukrumi, supilkite į nedidelį puodą storu dugnu ir pradėkite kaitinti ant silpnos ugnies. Kai pienas užvirs, gana stipriai sukils putos, bet paskui pienas virs pakankamai ramiai. Kaitinkite neuždengę 1,5-2val. kas 10 minučių pamaišydami, ypač pabaigoje. Pieno apimtis turi stipriai sumažėti. Konsistencija turi būti pakankamai tiršta, kaip karamelės, o spalva šviesiai rusva. Sudėkite gabaliukais sulaužytą šokoladą ir sukapotus riešutus. Originale sakoma, kad prieš vartojant reikia palaikyti šaldytuve 2-3 dienas, bet aš realaus skonių skirtumo nepajutau. Laikykite šaltai, geriausia stiklainyje.

Skanaus!

Veganiškas drėgnas šokoladinis pyragas

2011-04-01T02:39:00.000+03:00

Nežinau kaip Jums, bet man drėgnas šokoladinis pyragas asocijuojasi su sviestu, kaiušiniais, cukrumi ir kvapniu juoduoju šokoladu. Sunkus ir drėgnas. Gana riebus ir saldus. Traškus iš viršaus ir labai minkštas viduje. Jį reikia valgyti vieną – nei grietinėlės, nei ledų patiekimui nereikia. Nebent stiprios juodos kavos. Bet geriausia be nieko. Suvalgai gabalėlį ir supranti, jog gyvenimas nėra toks jau blogas, kaip kartais atrodo. Taip, su gabalėliu šokoladinio pyrago viskas atrodo kitaip.

O dabar įsivaizduokite, kad dėl sveikatos/principų/gyvenimo būdo atsisakėte visų gyvulinės kilmės produktų. Maitinatės sveikai, subalansuotai, reguliariai. Ekologiški pomidorai guli šaldytuve, ant palangės dygsta kviečiai, o spintelėse visos įmanomos rūšys pupelių. O ant stalo garuoja drėgnas šokoladinis pyragas. Sveikas. Kvapnus. Veganiškas. Ir labai šokoladinis.

Pyragas skanus, tikrai labai skanus. Žinoma, skonis stipriai skiriasi nuo tikrojo šokoladinio pyrago, bet net nepasakyčiau, kad tai yra blogai. Visų pirma, jis yra drėgnas (obuolių dėka). Išvis, bet kokį pyragą galima paversti drėgnu į tešlą įtarkavus obuolio. Antra, pyragas yra tikrai šokoladinis. Labai labai šokoladinis. Kvapnus ir sodrus. Trečia, pyragas yra sveikas. Nesišaipau, tikrai. Toks, po kurio nekankina sąžinė. Toks, kokį gali sau leisti sveikuoliai. Toks, kokį galima valgyti kasdien.

Veganiškas drėgnas šokoladinis pyragas

6 nedidelės porcijos

195 kcal/porc.

55g juodojo šokolado (70-85% kakavos)

55g minkštų džiovintų slyvų

mažas obuolys, nuluptas (60-70g minkštimo)

50ml vandens (arba apelsinų sulčių)

30g šviesiai rudojo cukraus (nebus labai saldu)

30g aliejaus (naudoju graikiškų riešutų)

šaukštas bet kokio sirupo (klevų, agavos, datulių, cukraus, cukrinių runkelių, melasos)

šaukštas (15g) kakavos miltelių

50g pilno grūdo miltų (galite naudoti ir paprastus)

25g graikiškų riešutų

1 apelsino žievelė

pusė šaukštelio kepimo miltelių

šaukštelis tirpios kavos

pusė šaukštelio cinamono

žiupsnelis jūros druskos

kakavos milteliai apibarstymui

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Džiovintas slyvas su vandeniu arba sultimis sutrinkite smulkintuvu iki košės konsistencijos. Šokoladą ištirpinkite karšto vandens vonelėje. Obuolį sutarkuokite smulkia trintuve. Visus ingredientus sumaišykite. Masę sudėkite į nedidelę formą (manoji 11cm). Kepkite 15-20min. Jei norite įdubimų kaip pas mane, riešutų į tešlą neįmaišykite. Masę sudėkite į formą ir kepkite apie 5min. Tada sukaišiokite riešutus ir kepkite dar 10-15min. Kadangi pyragas yra drėgnas, ilgai kepti jo nereikia. Jei norite, iškepusį apsibarstykite kakavos milteliais. Skaniausias dar apyšiltis su ledais.

Skanaus!

Trys pusryčių idėjos su jogurtu

2011-03-30T18:52:00.001+03:00

Norisi kažko lengvo, šviesaus ir gėlėto. Jau matau lengvą baltą trumputę suknelę su žydromis gėlytėmis, per liemenį perjuostą plonyčiu šviesiai rudu dirželiu. Gaivūs vasariški kvepalai. Visiems patinkanti medinė apyrankė. Dideli akiniai nuo saulės. Jokio makiažo. Plaukai, krentantys ant pečių. Laukti liko visai nedaug...

Štai man vis įdomu, ką kiti žmonės tokiu metų laiku valgo pusryčiams. Nes aš tai jogurtą, jogurtą, JOGURTĄ... Jei turėčiau smulkintuvą, gerčiau pieniškai jogurtinius kokteilius. Deja deja. Retkarčiais prancūzišką omletą su brie sūriu. Dar rečiau gabaliuką skrudinto kekso su sviestu ir vaisiais. Bet štai jogurtas... Jis mano visų laikų favoritas. Iš ėsmės, tai nėra receptai. Tiesiog kelios idėjos, kaip galima paskaninti paprastą produktą, puikiai tinkantį pusryčiams.

Visi variantai gaminami su vaisiais, kuriuos galima rasti visus metus. Kol kas šviežių vaisių ir daržovių dar nėra, o juk taip norisi kažko gaivaus ir kvapnaus.

Jeigu paklaustumėte, kuris man patiko labiausiai, negalėčiau išsirinkti tarp bananų ir abrikosų. Bananinį atradau labai labai seniai ir valgiau jį pakankamai dažnai, o abrikosinį ne taip jau seniai, todėl tikrai sunku apsispręsti. Ne, negalvokite, obuolinis irgi labai geras. Bet taip, paįvairinimui. Ne kasdienai.

Visi trys variantai turi maždaug po 300kcal. Jogurtą imkite natūralų, nenuriebintą.

Su cinamonu ir bananais

150g natūralaus jogurto

15-20g rudojo cukraus

nedidelis bananas

½ a.š. malto cinamono

Jogurtą sumaišykite su cukrumi ir cinamonu. Bananą supjaustykite, sudėkite į stiklinę. Užpilkite jogurtu, apibarstykite cinamonu.

Su keptais obuoliais ir granola

150g natūralaus jogurto

15-20g cukraus

pusė vid. dydžio obuolio

cinamonas

15g naminės granolos (maždaug šaukštas)

Obuolį supjaustykite kubeliais, sumaišykite su cinamonu ir kaitinkite mikrobangų krosnelėje 3-4min (turi tapti labai minkštas). Atvėsinkite. Jogurtą sumaišykite su cukrumi. Į stiklinę dėkite pusę jogurto, obuolius, likusį jogurtą. Barstykite granola. Tiekite nedelsdami.

Su džiovintų abrikosų uogiene ir migdolais

150g natūralaus jogurto

15-20g cukraus

2-3 a.š. džiovintų abrikosų uogienės*

10-15g migdolų plokštelių

*abrikosų uogienės receptą galima rasti pas Karoliną. Kadangi aš esu baisiausia tinginė, viską stipriai supaprastinau: tiesiog labai smulkiai sukapojau minkštus džiovintus abrikosus, įbėriau cukraus pagal skonį, įpyliau šiek tiek citrinos sulčių, vandens, kad apsemtų abrikosus ir troškinau apie 20min, kol jie stipriai suminkštėjo ir pasidarė tyrelė su gabaliukais.

Jogurtą sumaišykite su cukrumi. Migdolų plokšteles pakepinkite, atvėsinkite. Stiklinėje jogurtą sluoksniuokite su uogiene, viršų barstykite migdolų plokštelėmis. Tiekite nedelsdami.

Skanaus!

Avižiniai sausainiai su spanguolėmis ir rozmarinu

2011-03-26T04:20:00.001+02:00

Ką gi tas pavasaris daro su jaunom sielom... Nežinau kaip Jums, bet man labiausiai pasaulyje norėtųsi pabūti miške. Išsimaudyti šiltame ežere. Ryte eiti uogauti. Rinkti raudonskruostes žemuoges. O vakare, kai ims temti, užsikurti laužą ir su gitara dainuoti Mamontovo meilės dainas. Jausti pavasario gaivą. Kažkam tai taip mažai, o kažkam taip daug...

Prisipažinsiu, sausainius gaminti mane pastūmėjo 52 skanios savaitės. Ir labai gerai. Sausainiai labai netgi įdomūs. Pati sausainių konsistencija man labai patiko – vidus apyminkštis, o paviršius be galo trapus. Labai labai. Totaliai skiriasi nuo pirktinių. Spanguolės, apelsinai ir rozmarinas suteikia ypatingą, nepakartojamą aromatą. Skanu, tikrai skanu.

P.S. Kaip visada, sumažinu cukraus ir miltų kiekį.

Avižiniai sausainiai su spanguolėmis ir rozmarinu

14vnt.

1vnt. – 110kcal.

šaltinis – Мой Жужу

60g džiovintų spanguolių arba razinų (dedu per pusę)

60g sviesto

60g šviesiai rudojo cukraus

50g viso grūdo miltų

30g avižinių dribsnių

30g kokoso drožlių

40ml apelsinų sulčių (1 nedidelis apelsinas)

1a.š. tarkuotos apelsino žievelės

1a.š. kepimo miltelių

1a.š. džiovinto rozmarino (dedu smulkiai kapotą šviežią. Apie 1,5a.š.)

taip pat galite įdėti 50g smulkintų riešutų

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Minkštą sviestą išplakite su cukrumi ir apelsino žievele. Sudėkite likusius produktus ir gerai išmaišykite. Drėgnomis rankomis formuokite nedidelius kamuoliukus, truputį juos suspauskite. Dėkite ant skardos, užklotos kepimo popieriumi. Kepkite apie 15min, arba kol gražiai paruduos. Kol karšti, sausainiai bus pakankamai minkšti ir labai trapūs, todėl atvėsinkite juos ant skardos ir tik tada nuimkite.

Skanaus!

Sakot, dydis neturi reikšmės?

2011-03-23T18:30:00.000+02:00

Sako, kad sausainių kepimas – tarsi meditacija. Minkai tešlą, paskui ją kočioji, formelėmis pjaustai mažytes širdeles ar apskritimus, dailiai sudelioji skardoje ir kepi. Ištraukus barstai cukraus pudra ir skanauji su nesaldžia arbata. Gražu. Bet man pernelyg daug darbo. Būtent dėl to mano virtuvėje sausainiai apsilanko itin retai. Mėgstu greitai ir be ypatingų pastangų. Suplaki, suberi, išmaišai ir į orkaitę. Su sausainiais taip nebūna. Bent jau taip maniau iki šios dienos.

Neapsigaukite - nors akys ir sako, kad tai pyragas, iš tikrųjų taip pats tikriausias sausainis. Milžiniškas, trapus ir be galo skanus sausainis su šokolado gabaliukais. Beveik klasika. Žiauriai skani klasika. Vienas labiausiai vykusių kepinių naujoje virtuvėje. Stipriai rekomenduoju!

Milžiniškas sausainis su šokolado gabaliukais

6 mažos porcijos

1 porcija – 340kcal.

šaltinis - Светопись будней (su labai gražiom nuotraukom)

Gaminau iš pusės normos, mažinau cukraus ir miltų kiekį.

Ėmiau:

100g miltų

85g tikro sviesto

50g šviesiai rudojo cukraus

30g tamsaus muscovado cukraus

½ kiaušinio

½ a.š. kepimo miltelių

¼ a.š. druskos

125g šokolado gabaliukų (per pusę pieniško ir juodojo)

Orkaitę įkaitinkite iki 180°C. Kambario temperatūros sviestą gerai išplakite su cukrumi. Įdėkite kiaušinį ir dar kartą gerai išplakite. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir druska. Įmaišykite į sviesto masę (be fanatizmo, tik lengvai permaišykite). Sudėkite šokolado gabaliukus ir dar kartą išmaišykite (maišiau rankomis, bet nepatariu to daryti, nes tešla baisiai lipo). Sukrėskite masę į nedidelę kepimo formą (masė turi pasiskleisti maždaug 1 cm stroriu). Originale sausainis kepamas keptuvėje (taip pat orkaitėje). Kepkite, kol kraštai taps trapūs (40-45min). Tiekite su ledais.

Skanaus!